REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Bank of America” nuspręsdamas papildomai apmokestinti debetinių kortelių savininkus užsikūrė tikrą pirtį.

Vienas didžiausų JAV bankų „Bank of America” („BofA“) išgyvena ne pačius geriausius laikus. Braškantis Europos bankų sektorius graso paskui nusitempti brolius ir seseris iš už Atlanto. Gimtinėje bankas kaltinamas sukčiavimu. Sunkūs laikai „BofA“ privertė priimti nuosprendį per kelerius ateinančius metus atleisti 30 tūkst. darbuotojų. Maža to, banko vadovybė įteisino mėnesinį 5 JAV dolerių (beveik 13 litų) mokestį debetinių kortelių savininkams.

REKLAMA
REKLAMA

Paskutinis lašas

Pastarasis sprendimas buvo paskutinis lašas ir taip jau perpildytoje klientų kantrybės taurėje. „BofA“ minėjo kas netingi: pradedant prezidentu Baracku Obama, baigiant paprasta namų šeimininke.

REKLAMA

„Štai dėl ko mums reikia žmogaus, kurio darbas leistų užtikrinti, kad tokių dalykų neatsitiktų, – interviu ABC sakė JAV prezidentas. – Aišku, kad naujiems tarifams galima užkirsti kelią. Vyriausybė bankams gali pasakyti, kad šie nepaveldėjo pareigos uždirbti tam tikrą pelną ir su klientais elgiamasi netinkamai.”

Būtent taip bando teisintis dabartinis „BofA“ vadovas Brianas Moynihanas: „Aš, akcinės bendrovės vadovas, paveldėjau pareigą uždirbti pelną akcininkams. Klientai ir akcininkai supras, ką mes darome. Supras, kad turime teisę uždirbti pelną.”

REKLAMA
REKLAMA

Tokie pareiškimai bankų sistema nusivylusius amerikiečius tiesiog siutina. Portalo bankrate.com atlikta apklausa rodo, kad 64 proc. amerikiečių svarstys galimybę pakeisti banką, jei šis sugalvos padidinti mokesčius. Anot portalo analitiko Grego McBride‘o, didžioji dalis „BofA“ klientų debetines korteles iškeis į kreditines arba ieškos finansinių institucijų, kurios netaiko tokių mokesčių.

„BofA“ išėjimo duris klientams rodo net politikai. Štai Kongreso narys, Finansinių paslaugų komiteto narys Bradas Milleris pasiūlė įstatymų projektą uždrausti bankams papildomai apmokestinti klientus, kurie nusprendė uždaryti savo sąskaitą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kol didieji bankai flirtuos su naujais mokesčiais, vis daugiau amerikiečių norės pakeisti bankus”, – sakė jis.

Senatorius Richardas Durbinas buvo tiesmukas ir „BofA“ klientams pasiūlė kuo greičiau nešdintis iš banko. „Jūsų sprendimas įvesti naują mėnesinį mokestį yra akivaizdus bandymas dar labiau pasipelnyti iš klientų”, – laiške „BofA“ vadovui B. Moynihanui rašė jis.

Mokesčio šaknys

Kodėl „BofA“ nusprendė papildomai apmokestinti klientus? Žmogus iš gatvės pasakytų, kad bankininkams pinigų niekada nebus pakankamai. Tačiau didele dalimi prie šio sprendimo prisidėjo tas pats R. Durbinas. Jis pernai pasiūlė apriboti tarifus, kuriuos bankai taiko prekeiviams už kiekvieną atsiskaitymą debetine kortele.

REKLAMA

Po ilgai trukusių ginčų, lobistų mūšių FED galiausiai nusprendė nustatyti 24 amerikietiškų centų (0,62 lito) mokestį už vidutinę 38 JAV dolerių (98,32 lito) transakciją – beveik perpus mažiau nei bankai taikė iki šiol. Šis įstatymas įsigaliojo spalio 1 dieną ir JAV bankų sektoriui turėtų kainuoti 8–10 mlrd. JAV dolerių (20,7–25,87 mlrd. litų).

Prekybininkai teigia, kad anksčiau apie 44 amerikietiškus centus (1,14 lito) svyravęs mokestis buvo per didelis ir kenkė ne tik jiems patiems, bet ir vartotojams. Kaip? Prekybininkai aiškina, kad norėdami kompensuoti dėl to patiriamas išlaidas jie kartu turėjo didinti ir prekių kainas. Priėmus sprendimą dėl mažesnių mokesčio ribų nustatymo jie džiaugėsi, kad galės išlaikyti žemesnį prekių lygį.

REKLAMA

„Tikrai? Dabar prekybininkai pradės mažinti ar išlaikys tas pačias kainas, nes bankai juos apmokestins mažiau? Tai jau tikrai, nes šiandieninėje ekonomikoje prekybininkai trokšta praleisti progą sutaupyti. Ir vėl bankininkai laimi, prekybininkai laimi, o klientai lieka pralaimėję”, – komentuodama pastarąjį teiginį ironizavo „Forbes” žurnalistė Halah Touryalai.

Ne vieni

Nenuostabu, kad bankai, matydami, jog jų pelno eilutėse skaičiai sumažės ne vienu milijardu, ieško būdų nuostoliams kompensuoti. „RBC Capital Markets” analitikai suskaičiavo, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį „J. P. Morgan Chase” iš prekybininkų surinko 537 mln. JAV dolerių (1,39 mlrd. litų) mokesčių. Jei tuo metu būtų galiojusios naujosios ribos, ši suma būtų buvusi 430 mln. JAV dolerių (1,11 mlrd. litų) mažesnė.

„BofA“ sprendimas papildomai apmokestinti debetinių kortelių savininkus gali paskatinti to paties imtis ir kitus bankus. Štai „Wells Fargo” nuo spalio vidurio penkiose valstijose pradės taikyti 3 JAV dolerių mėnesinį mokestį. Banko atstovai kalba, kad kol kas tai tik bandymas pažiūrėti, ar naujas mokestis pasiteisins.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O „J. P. Morgan Chase” dar vasarį pabandė ne savo klientus už naudojimąsi bankomatais apmokestinti 5 JAV dolerių tarifu. Sumanymui nepasiteisinus mokesčio nuspręsta atsisakyti.

Kitas JAV bankas „Citibank” praėjusią savaitę savo klientus „pradžiugino“, esą greitai jiems teks mokėti didesnius mokesčius už sąskaitas, iš kurių nuskaičiuojami pinigai atsiskaitant čekiu. Štai nuo lapkričio vidutinio lygio paslaugų paketas „Citi Account” kas mėnesį atsieis 20 JAV dolerių (51,75 lito), jei klientas savo sąskaitoje nebus sukaupęs bent 15 tūkst. JAV dolerių (38,81 tūkst. litų).

REKLAMA

Sunkus metas

Be 5 JAV dolerių mokesčio sukeltos nepasitenkinimo bangos, „BofA“ dar turi sukaupusi aibę kitų problemų. Per trečiąjį šių metų ketvirtį banko akcijos atpigo 44 proc., o praėjusios savaitės pradžioje pasiekė žemiausią lygį nuo 2009 metų kovo – krizės įkarščio.

Be to, B. Moynihanas užsibrėžė iki 2013 metų sutaupyti 5 mlrd. JAV dolerių (12,94 mlrd. litų). Tam prireiks ne tik griežtų taupymo priemonių, bet ir 30 tūkst. banko tarnautojų darbo kėdžių.

FAKTAI Skirtingos kryptys

Stambiųjų finansų rinkų veikėjų nuomonė dėl „Bank of America” ateities skiriasi.

Antrąjį ketvirtį George’as Sorosas pardavė 1,2 mln. banko akcijų. Tą patį ketvirtį Johnas Paulsonas iš „Paulson & Co.” ir Davidas Tepperis iš „Appaloosa Management” pardavė po pusę turėtų banko akcijų.

REKLAMA

Warrenas Buffetas elgėsi priešingai ir įsigijo banko akcijų už 5 mlrd. JAV dolerių (12,94 mlrd. litų).

Antrąjį ketvirtį Bruce’as Berkowitzas iš „Fairholme Capital Managements” už 7 mln. banko akcijų sumokėjo 99 mln. JAV dolerių (256,15 mln. litų) ir pateko tarp dešimties didžiausių „Bank of America” akcininkų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų