Skie­pai nuo gri­po – skie­py­tis ar ne?

Skai­ty­to­jams pa­tei­kia­me in­ter­viu su gy­dy­to­ju Ma­ri­ju­mi Mo­tie­jū­nu.

– Nuo­mo­nių apie skie­pus yra ga­na įvai­rių – vie­ni ne­ti­ki jų efek­ty­vu­mu, bai­min­da­mie­si komplika­ci­jų, ki­ti pa­si­kliau­ja vien tik jais. Ku­rie iš jų tei­ses­ni ir ko­dėl rei­kia skie­py­tis?

– Kas­met gri­pu Lie­tu­vo­je su­ser­ga tūks­tan­čiai žmo­nių, 10 proc. ku­rių ser­ga sun­kia for­ma, o da­lis mirš­ta nuo šios ligos su­kel­tų komp­li­ka­ci­jų (daž­niau­siai plau­čių, au­sies, vei­do kau­lų ert­mių ar ki­tų or­ga­nų už­de­gi­mų). Va­ka­rų Europo­je kas­met gri­pu su­ser­ga dau­giau nei de­šim­ta­da­lis gy­ven­to­jų, JAV kas­met nuo gri­po ir jo pa­da­ri­nių mirš­ta nuo 10 iki 40 tūkst. žmo­nių, Ru­si­jo­je – apie 2,5 tūkst. Prieš ke­le­tą me­tų Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją nu­siau­bu­sios gri­po epidemi­jos me­tu mi­rė 29 tūkst. žmo­nių.

Šiuo­lai­ki­nių gri­po vak­ci­nų efek­ty­vu­mas vir­ši­ja 85 proc.. Tai reiš­kia, kad dau­giau nei 85 proc. pa­si­skie­pi­ju­sių žmonių iš­ven­gia li­gos, o ki­ta da­lis, ne dau­giau 5 proc., ser­ga leng­va gri­po for­ma be komp­li­ka­ci­jų. Tai­gi abe­jo­ti jų efek­ty­vu­mu nė­ra pa­grin­do. Dėl po­stvak­ci­ni­nių komp­li­ka­ci­jų, tai pa­si­tai­ko iš­skir­ti­nių at­ve­jų, iš­si­vys­tan­čių dėl ypač sa­vi­tos žmo­gaus imu­ni­nės sis­te­mos.

– Ko­dėl pa­si­skie­pi­ję žmo­nės vis tiek su­ser­ga gri­pu?

– Dar iki šiol daug kas leng­va­bū­diš­kai ver­ti­na gri­pą. To­kia klai­din­ga nuo­sta­ta su­si­for­ma­vu­si to­dėl, kad šal­tu me­tų lai­ku pa­si­reiš­kian­čius ne­sun­kius ne­ga­la­vi­mus – slo­gą, čiau­du­lį, ryk­lės skaus­mą, ne­di­de­lį gal­vos skaus­mą, tru­pu­tį pa­ki­lu­sią tem­pe­ra­tū­rą ir kt. – žmo­nės daž­nai ver­ti­na kaip gri­pą. Iš tik­rų­jų tai ne gri­pas, o mik­ro­bų su­kel­tas viršutinių kvė­pa­vi­mo ta­kų už­de­gi­mi­nis ne­ga­la­vi­mas. Daž­niau­sia to prie­žas­tis bū­na įvai­rūs ade­no­vi­ru­sai. Vi­sai kas ki­ta yra gri­pas, ku­ris pa­si­reiš­kia stai­ga pa­ki­lu­sia (daž­niau­sia aukš­ta) tem­pe­ra­tū­ra, šaltk­rė­čiu, stip­riu gal­vos ir raume­nų skaus­mu, są­na­rių mau­di­mu, kar­tais var­gi­nan­čiu sau­su ko­su­liu. Ne­re­tai bū­na ir py­ki­ni­mas, ne­mi­ga, žmogus ga­li klie­dė­ti, ga­li at­si­ras­ti kū­no trau­ku­lių. Slo­ga ir ko­su­lys pa­pras­tai at­si­ran­da po dvie­jų ar tri­jų die­nų.

– Ar skie­pai ga­li pa­kenk­ti or­ga­niz­mui?

– Tik­rai ne. Pa­ban­dy­siu paaiš­kin­ti kuo pa­pras­čiau. Vak­ci­na nuo gri­po – tai inak­ty­vuo­tas (už­muš­tas) gri­po vi­ru­sas ar­ba net at­ski­ri jo kom­po­nen­tai, su­ke­lian­tys imu­ni­nį at­sa­ką, bet ne­su­ke­lian­tys ar­ba be­veik ne­su­ke­lian­tys postvakci­ni­nių pa­ša­li­nių pa­da­ri­nių. Su­lei­dus šios vak­ci­nos į or­ga­niz­mą, pra­de­da ga­min­tis spe­ci­fi­niai, bū­tent prieš gri­po vi­ru­są nu­kreip­ti an­ti­kū­nai. Tai­gi, žmo­gui už­si­krė­tus gri­pu, esan­tys, t. y. su­si­for­ma­vę an­ti­kū­nai neut­ra­li­zuo­ja pa­te­ku­sius gri­po vi­ru­sus ir žmo­gus iš­ven­gia li­gos, o tie, ku­rie su­ser­ga (apie 3–5 proc.), ser­ga ypač leng­va for­ma be komp­li­ka­ci­jų ir lie­ka­mų­jų reiš­ki­nių.

– Ko­ks ša­lu­ti­nis skie­pų po­vei­kis?

– Yra po­stvak­ci­ni­nės komp­li­ka­ci­jos ir ša­lu­ti­nės reak­ci­jos, ku­rios dar skirs­to­mos į bend­ras ir vie­ti­nes. Postvakcininės komp­li­ka­ci­jos – ypač re­tas at­ve­jis. Post­vak­ci­ni­nės bend­ros reak­ci­jos – ir­gi ne­daž­nas reiš­ki­nys. Jų me­tu ga­li ke­le­tą die­nų pa­kil­ti tem­pe­ra­tū­ra, žmo­gus ga­li jaus­ti silp­nu­mą, nuo­var­gį, bend­rą dis­kom­for­tą, ga­li šiek tiek skau­dė­ti gal­vą. Pab­rėž­ti­na, kad vi­sa tai įvyks­ta ga­na re­tai ir per ke­le­tą die­nų ne­gy­dant praei­na sa­vai­me. Vie­ti­nės po­stvak­ci­ni­nės reak­ci­jos at­si­ran­da daž­niau, vi­du­ti­niš­kai 10–20 proc. pa­si­skie­pi­ju­sių. Skie­po vie­to­je at­si­ran­da parau­di­mas, su­kie­tė­ji­mas, ga­li nie­žė­ti. Vi­sa tai taip pat praei­na sa­vai­me.

– Ar yra nau­da skie­py­tis, jei gri­po vi­ru­sas kas­met mu­tuo­ja ir tik spė­ji­mo bū­du ku­ria­ma vakcina?

– Nu­ma­to­mo gri­po šta­mas (pro­gno­zuo­ja­mo tų me­to gri­po vi­ru­so san­da­ra) pa­ren­ka­mas ne spė­ji­mo bū­du, o moksliškai pa­tvir­tin­tais ty­ri­mais. Kas­met gri­po epi­de­mi­ja dar pa­va­sa­rį (Eu­ro­pos kli­ma­ti­nės juos­tos at­žvil­giu) praside­da Piet­ry­čių Azi­jos ša­ly­se. Iš ten iden­ti­fi­kuo­tas vi­ru­sas siun­čia­mas (in­for­muo­ja­ma Pa­sau­li­nė svei­ka­tos apsau­gos or­ga­ni­za­ci­ja) apie jo san­da­rą, o pa­sta­ro­ji įpa­rei­go­ja vi­sus Eu­ro­pos vak­ci­nos ga­min­to­jus ga­min­ti vak­ci­ną bū­tent prieš tą pro­gno­zuo­ja­mą ru­dens–žie­mos mė­ne­siais pa­sie­kian­tį Eu­ro­pą gri­pą.

Ki­tas da­ly­kas – gri­po vi­ru­sas ga­li kis­ti, bet la­bai ne­daug, o pa­grin­di­nės jo su­de­da­mosios da­lys (šta­mai) ne­kin­ta, skiria­si tik vak­ci­na­ci­jos efek­ty­vu­mo pro­cen­tas, ku­ris va­ri­juo­ja nuo 85 iki 95 proc..

– Ar tie­sa, kad žmo­gų skie­pi­jant pir­mą kar­tą jam rei­kia dvie­jų vak­ci­nos do­zių?

– Suau­gu­sie­ji, net ir pir­mą kar­tą, skie­pi­ja­mi vie­ną kar­tą. Vai­kai iki de­vy­ne­rių me­tų ir tik be­si­skie­pi­jan­tys pir­mą kar­tą – du kar­tus ke­tu­rių sa­vai­čių in­ter­va­lu.

– Ar skie­pi­ja­mas žmo­gus tu­ri bū­ti vi­siš­kai svei­kas? Kas nu­tiks, jei jis pa­si­skie­pys bū­da­mas perša­lęs? Ar skie­py­tis ne­ga­li­ma, jei žmo­gus ser­ga tam tik­ro­mis li­go­mis? Jei taip, tai ko­kio­mis?

– Pag­rin­di­nės skie­pų kont­rain­di­ka­ci­jos – aler­gi­ja kiau­ši­nio bal­ty­mams ir ūmi­nis li­gos pro­ce­sas (aukš­ta temperatūra, py­ki­ni­mas, gal­vos skaus­mai ir kt). Kont­rain­di­ka­ci­jos ga­min­to­jų in­for­ma­ci­niuo­se la­pe­liuo­se nurodomos esant ir ki­tiems ūmių li­gų paū­mė­ji­mo at­ve­jams, dėl ku­rių in­di­vi­dua­liai spren­džia­ma kas­kart prieš skiepi­jant tam tik­rą pa­cien­tą.

– Ka­da vė­liau­siai žie­mą ga­li­ma skie­py­tis? Koks ap­skri­tai tin­ka­miau­sias lai­kas skie­py­tis?

– Tin­ka­miau­sias lai­kas – dvi sa­vai­tės iki gri­po epi­de­mi­jos pra­džios, ku­ri skir­tin­gais me­tais pra­si­de­da skir­tin­gais rudens ar žie­mos mė­ne­siais. Pab­rėž­ti­na, kad skie­py­tis ga­li­ma ir net re­ko­men­duo­ja­ma bet ka­da, net ir pra­si­dė­jus gripo epi­de­mi­jai.

– Ar ga­li skie­py­tis be­si­lau­kian­čios mo­te­rys ir ko­kio am­žiaus vai­kus ga­li­ma skie­py­ti?

– Mū­sų tu­ri­ma ypa­tin­gos su­dė­ties vak­ci­na yra la­bai sau­gi – ja ga­li­ma skie­py­ti vai­kus nuo tre­jų me­tų am­žiaus, nėščias ir žin­dan­čias mo­te­ris, as­me­nis, ser­gan­čius lė­ti­nė­mis plau­čių, šir­dies ir krau­ja­gys­lių, inks­tų ir me­džia­gų apykai­tos li­go­mis. Vak­ci­na­ci­jos efek­ty­vu­mas įvai­rio­se am­žiaus gru­pė­se sie­kia 95 proc..

– Kai ku­rie žmo­nės ma­no, kad pa­skie­py­tas or­ga­niz­mas pa­ts ne­be­ko­vo­ja su li­go­mis, žo­džiu, silps­ta imu­ni­te­tas.

– Man sun­ku ko­men­tuo­ti tei­gi­nius, ku­rie, net ne­ži­nau kaip pa­sa­ky­ti, nea­ti­tin­ka tik­ro­vės. Tai gal ne­rei­kia skie­pų apskri­tai nuo ma­ro, ku­ris, pra­dė­jus skie­py­ti, pra­ktiš­kai iš­nai­kin­tas, he­pa­ti­to, er­ki­nio en­ce­fa­li­to, gim­dos kak­le­lio vėžio...

Nuo 1962 iki 1987 m. Ja­po­ni­jo­je bu­vo pra­dė­tas tai­ky­ti pri­va­lo­mas kas­me­tis vi­sos ša­lies moks­lei­vių skie­pi­ji­mas nuo gri­po. Ma­no­ma, kad šios ja­po­nų ini­cia­ty­vos dė­ka bu­vo iš­veng­ta nuo 49 iki 73 tūkst. mir­ties nuo gri­po at­ve­jų. Mū­sų ša­ly­je pa­dė­tis šiuo at­ve­ju taip pat  po tru­pu­tį ge­rė­ja. Lie­tu­vo­je iš tūks­tan­čio gy­ven­to­jų nuo gri­po pa­si­skie­pi­ja vidutiniš­kai 30 as­me­nų, Lat­vi­jo­je – 65, Es­ti­jo­je – 52. JAV iš tūks­tan­čio gy­ven­to­jų pa­si­skie­pi­ja net 250, Eu­ro­po­je – vi­du­ti­niš­kai 177. Ta­čiau pa­gal šiuos ro­dik­lius Lie­tu­va len­kia Mek­si­ką, Kos­ta Ri­ką, Ko­lum­bi­ją, Pe­ru, Ve­ne­sue­lą ir Ek­va­do­rą.