REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
0
TV3

„Minimalus atlyginimas – ne mažiau kaip 1000 litų“, „850 litų = emigracija“, „Mes europiečiai ir norime europietiškų atlyginimų“ – tokie reikalavimai skambėjo pikete, penktadienio rytą vykusiame Vilniuje prie mūsų šalies Vyriausybės rūmų. Minint tarptautinę oraus darbo dieną, į jį pakvietė Lietuvos profesinių sąjungų koordinacinis centras, vienijantis tris šakines profesines sąjungas.

REKLAMA
REKLAMA

Profsąjungų lyderių teigimu, jų netenkina Vyriausybės parengtas susitarimo dėl esminių socialinių ir ekonominių klausimų sprendimo 2012 m. projektas, kuris esąs tik deklaratyvių teiginių rinkinys.

REKLAMA

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius „Balsas.lt“ sakė, kad šia akcija jie nori atkreipti dėmesį, kad žmonės turi turėti darbą, dirbtų tinkamomis sąlygomis ir už savo darbą gautų deramą atlyginimą, iš kurio galėtų išgyventi.

„Mes norime, kad vystantis ekonomikai gerėtų pragyvenimo lygis, bet su Vyriausybe bendros kalbos nerandame. Jie sako, kad reikia pirmiausia išspręsti finansų deficitą, o paskui žiūrėsim, ar galima padidinti minimalią algą“, – teigė A. Kvedaravičius.

REKLAMA
REKLAMA

A. Kvedaravičiaus teigimu, minimali alga atskaičius mokesčius mažesnė už skurddo ribą yra tik Bulgarijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje, o Estijoje ir Latvijoje ji siekia maždaug 1000 Lt. Jis taip pat pabrėžė, kad profsąjungos nesutinka su siūlomais Darbo kodekso pakeitimais.

„Idėja, kad Darbo kodeksas trukdo verslui, neteisinga. Reikia pasinaudoti dabartinio Darbo kodekso galimybėmis, o ne spausti darbuotojus ir profsąjungas“, – sakė jis.

Po piketo prie Vyriausybės rūmų protesto akcijos dalyviai sėdo į du atvirus geltonus autobusus ir skelbdami akcijos šūkius patraukė Vilniaus gatvėmis. Per Antakalnį, Žirmūnus, Konstitucijos prospektą autobusai važiavo iki pat Žvėryno. Sustoję Šiaurės miestelyje ir kitose sostinės vietose akcijos dalyviai kvietė kartu siekti orių darbo sąlygų ir orų gyvenimą užtikrinančių atlyginimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Profesinės sąjungos neatmeta, kad ateityje gali būti rengiamos ir kitokios protesto akcijos. Kokios jos gali būti – dar svarstoma.

J. Matuizienė: toks darbo santykių liberalizavimas būtų vergovė

Antradienį, po Trišalės tarybos posėdžio, kuriame Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai  diskutavo dėl esminių socialinių ir ekonominių klausimų sprendimo, Ministras Pirmininkas A. Kubilius teigė, kad iš esmės dialogas tarp socialinių partnerių vyksta konstruktyviai, o tolesnės diskusijos vyks tik dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo.

REKLAMA

Tačiau profesinių sąjungų atstovai susitikimo rezultatais nebuvo patenkinti ir skelbia neketinantys pasirašyti Vyriausybės parengto Trišalės tarybos susitarimo. Viena iš priežasčių – profesinės  sąjungos nepritaria siūlymams liberalizuoti darbo santykius, kuriuos parengė prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaryta speciali darbo grupė Darbo kodeksui tobulinti.

„Ten nėra nė vieno punkto, kuris būtų geras darbuotojui. Pavyzdžiui, žmogus dirba, ir jam nebūtina eiti atostogų. Tai visiškai vergovė. O blogiausia, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri anksčiau palaikydavo profesines sąjungas, t.y. dirbančiuosius, siūlo svarstyti ir daug kam pritaria“, – „Balsas.lt“ sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Janina Matuizienė.

REKLAMA

Tarp darbo grupės pasiūlymų – iki 78 valandų per savaitę pailginti maksimalią darbo savaitės trukmę; neriboti darbo dienos trukmės; nederinti privalomo darbų grafiko su darbuotojų atstovais; leisti mokėti piniginę kompensaciją vietoje kasmetinių atostogų; visiems darbuotojams nustatyti vieno mėnesio terminą įspėti apie atleidimą, o tuos, kurie įmonėje dirba mažiau nei metus, leisti įspėti tik prieš 14 dienų; nustatyti gerokai mažesnius išeitinių išmokų dydžius; kai kuriais atvejais mažinti darbo užmokestį be darbuotojo sutikimo ir t.t.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Su tuo taikstytis negalime“, pabrėžė viena Lietuvos profesinių sąjungų lyderių.

Dirbančio žmogaus atlyginimas – žemiau skurdo ribos?

„Pasiekėme, kad diskusija dėl minimalios mėnesinės algos didinimo vyks toliau. Reikia žiūrėti ne tik kaip subalansuoti biudžetą, bet galvoti ir apie žmogų, kuris negali Lietuvoje pragyventi. Atotrūkis tarp vidutinės ir minimalios algos ES ir Lietuvoje turi mažėti. Šiuo metu ES šis santykis yra apie 60 proc. o Lietuvoje 43,7 proc.“, – po antradienį Vyriausybėje vykusio posėdžio „Balsas.lt“ sakė Lietuvos maistininkų profesinė sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.

REKLAMA

Tai  dar viena penktadienį surengtos protesto akcijos priežastis. Profsąjungos priekaištauja Vyriausybei, kad raginusi jas susitarti su darbdaviais dėl MMA didinimo, bet pastariesiems sutarus, kad ji gali didėti iki 1000 Lt, paskelbė, jog kitais metais nuo liepos 1 d. MMA būtų galima padidinti iki 850 Lt, arba 37-iais litais į rankas.

Nors nuo kitų metų didinti MMA iki 1 tūkst. Lt Vyriausybę ragina ir Seimas, rugsėjo pabaigoje priėmęs atitinkamą rezuliuciją, ministrų kabinetas atrodo, neišgirdo ir parlamentarų balso, todėl nemaža dalis Lietuvos dirbančiųjų gali būti pasmerkti skursti toliau.

REKLAMA

„ Mes už tai, kad žmogus, kuris dirba ir gauna minimalų atlyginimą, galėtų iš jo išgyventi. Jis turi užsidirbti tiek, kad nereikėtų kreiptis paramos“, – „Balsas.lt“ sakė J. Matuizienė, aiškindama, kodėl profesinės sąjungos nepritaria ir Vyriausybės siūlymui keisti Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims“ įstatymą.

„Nenormalu, kad yra nemažai žmonių, kurie dirba, bet uždirba taip mažai, jog turi teisę gauti socialinę paramą. Jie gauna pinigus iš savivaldybės, o  jos skundžiasi, kad nebeturi iš ko mokėti. Kita vertus, dalis gaunančių minimalų atlyginimą, gauna ir vokelius, bet iš mūsų suneštų pinigėlių jie gauna ir socialinę paramą. Todėl minimali alga turi būti tokia, kad paramos jau nebereikėtų“, – aiškino J. Matuizienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kas penktas Lietuvos gyventojas skurdžius

Šiuo metu MMA Lietuvoje yra 800 Lt, atskaičius mokesčius –  apie 680 Lt. Paskutinį kartą ji buvo didinama 2008 m. pradžioje.

Tuo metu skurdo lygio riba Lietuvoje kasmet didėja. Darbo ir socialinių tyrimo instituto prof. Algis  Šileika prieš kurį laiką rašė, kad skurdo lygis Lietuvoje 2008 m. pradžioje (prieš krizę) buvo  975 Lt, o 2009 m. jau 1092 Lt.

Tiesa, Statistikos departamento duomenimis, skurdo rizikos riba 2010 m. buvo 701 Lt per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1472 Lt šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų. Bet nepaisant gerokai mažesnės sumos, pernai kas penktas Lietuvos gyventojas (apie 670 tūkst. žmonių) gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, o skurdo rizikos lygis mūsų šalyje 2010 m. buvo 20,2 proc. Palyginti su 2009 m., jis sumažėjo 0,4 procentinio punkto.

REKLAMA

Pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 16,2 proc., kaime – 28,4 proc. gyventojų. Tarp dirbančiųjų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 12,3 proc., žmonių, tarp  bedarbių – 55,8 proc., tarp senatvės pensininkų – 13,3 proc. asmenų. Palyginti su 2009 m., dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis 2010 m. padidėjo 1,9 procentinio punkto.

Latvijoje skurdo rizikoje 2010 m. gyveno 21,3 proc. Estijoje – 15,8 proc. gyventojų.

Teoriškai skurdas siejamas su minimaliu asmeninių poreikių patenkinimo lygiu – jei žmogus už savo pajamas nebeišgali patenkinti minimalių poreikių, jis laikomas skurdžiumi.

Taip pat skaitykite:

Minimalus atlyginimas – kaip rakštis valdantiesiems

G. Gruzdienė: reikia galvoti apie žmogų, kuris negali Lietuvoje pragyventi

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų