REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybė pirmadienį vykusiame pasitarime pritarė Ūkio ministerijos siūlymui, kad daugiau kaip 6,5 tūkst. litų atlyginimą per mėnesį (neatskaičius mokesčių) gaunantys darbuotojai ir darbdaviai galėtų patys sutarti dėl trumpesnio ar ilgesnio įspėjimo apie sutarties nutraukimą, išeitinės kompensacijos ir kai kurių kitų dalykų, o darbdavys tokį darbuotoją galėtų atleisti ir savo valia be svarbių priežasčių.

REKLAMA
REKLAMA

Anot ūkio ministro R. Žyliaus, taip pakeitus Darbo kodeksą ir paliekant daugiau laisvės gerai apmokamiems darbuotojams ir darbdaviams susitarti patiems, ,,verslas lengviau kurs gerai apmokamas darbo vietas, o mažas pajamas gaunančių darbuotojų apsauga nenukentės“.

REKLAMA

Ar tikrai taip? Kas ką laimėtų ir ką prarastų, jeigu tokios pataisos būtų įtvirtintos Darbo kodekse?

Profsąjungos: tai kelias atleisti „ne taip pasižiūrėjusį“ darbuotoją

„Mes tam nepritariame. Pirmiausia, kokia forma tai buvo pasiūlyta? „Išmesta“ informacija ir stebima, kas tam prieštaraus? Tai negarbinga – nepateiktas projektas ir nėra galimybės įsigilinti, diskutuoti“, – po antradienį Vyriausybėje vykusio Trišalės tarybos posėdžio, kuriame buvo kalbama ir apie pastarąjį siūlymą, „Balsas.lt sakė Lietuvos maistininkų profesinė sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovės Trišalėje taryboje teigimu, tokios pataisos, jeigu jos būtų įtvirtintos Darbo kodekse, keltų pavojų, kad darbdaviai pasinaudotų jomis kaip galimybe pigiai atsisveikinti su kvalifikuotais, bet brangiais darbuotojais. Kita vertus, „Balsas.lt“ sakė G. Gruzdienė, ir dabar yra galimybė atleisti darbuotoją greitai.

„Tokios pataisos nepriimtinos, nes tai būtų „žaidimas į vienus vartus“. Sąlygos verslininkui gerėtų, bet darbuotojui blogėtų. O jeigu jau labai reikia skubiai atleisti darbuotoją, ir dabar Darbo kodekse yra punktas, leidžiantis tai padaryti – šalių susitarimas. Tai kodėl negalima jo taikyti?“, – kalbėjo G. Gruzdienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jos, jeigu būtų pritarta ūkio ministro siūlymui, darbdaviams atsivertų kelias atleisti „nepatogų“ darbuotoją.

„Tai susidorojimo būdas. Pasižiūrėjai į savininko žmoną ne taip, ir tavo visas gyvenimas jau sugriuvo. O žmogus galbūt turi mažų vaikų, gal jo žmona  nedirba, nes vaikus augina. Be to, toks skubotas atleidimas – didelis stresas bet kuriam žmogui ir pakenks sveikatai. Tai ką mes darome su žmonėmis, kurie yra mūsų turtas?“

Remdamasi kelių pastarųjų metų patirtimi, ji sakė abejojanti, ar tokie susitarimai gali vykti laisva valia.

REKLAMA

„Kokia laisva valia? Per krizę buvo prispausta išeiti tiek žmonių! Pasikviečia meistras ir sako „arba rašai savo noru, arba mes padarysime, kad tu nerasi niekur darbo“. Ypatingai rajonuose. Tai kokia čia laisva valia? Aišku, yra atvejų, kai reikia atleisti, bet tada reikia fiksuoti darbo drausmės pažeidimus ar kitus dalykus, o taip atleidinėti žmonių negalima“, – „Balsas.lt“ sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė Trišalėje taryboje.

Paklausta, koks bus profsąjungiečių atsakas į ūkio ministro R. Žyliaus siūlymą, G. Gruzdienė sakė: „Darbo kodeksas negali būti keičiamas, kol nepasiektas susitarimas“.

REKLAMA

Ministras projekto su niekuo nederino?

„Vyriausybės pasitarime ūkio ministro R. Žyliaus pristatytas projektas, kuriuo siūlomi Darbo kodekso pakeitimai, kol kas nebuvo derintas nei su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar kitomis ministerijomis, nei su Trišale taryba“, – „Balsas.lt“ patvirtino G. Gruzdienės teiginius Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Viktoras Majauskas.

Jis priminė, kad yra sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, kurioje dirba darbdavių ir profesinių sąjungų deleguoti atstovai. Ši grupė ir nagrinėja galimybes padaryti darbo santykius lankstesniais. Būtent šiai darbo grupei pavesta išnagrinėti visų socialinių partnerių pateiktus pasiūlymus, susijusius su darbo santykių reguliavimu, ir iki 2011 m. lapkričio 15 d. pateikti pasiūlymus ministrui D. Jankauskui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija gaus pateiktą išvadoms Ūkio ministerijos parengtą projektą, jis bus įvertintas. Taip pat šis projektas bus pateiktas minėtai darbo grupei, kuri nagrinėja darbo santykių lankstumo klausimus“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius V. Majauskas.

Valstybinė darbo inspekcija ministro  siūlymo nekomentuoja

Tokio pobūdžio darbo ginčų Valstybinė darbo inspekcija (VDI)  nesprendžia, tačiau šios institucijos Inspektavimo organizavimo, priežiūros ir informavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Gabrielė Banaitytė „Balsas.lt“ informavo, kad apie 15 proc. klausimų, kuriuos gauna ši institucija, – susiję su darbo sutarties vykdymu ir pasibaigimu.

REKLAMA

Paklausta, kaip VDI vertina ūkio ministro R. Žyliaus siūlymą palengvinti darbdaviams atleisti gerai apmokamus darbuotojus, G. Banaitytė sakė: „Valstybinė darbo inspekcija šio siūlymo dar neįvertino, todėl nuo komentarų susilaiko“.

Verslas palaiko ministrą: neužkirskite kelio kurti naujas darbo vietas

„Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, paklaustas, kaip vertina šį Ūkio ministerijos siūlymą, sakė pritariantis jos iniciatyvai. Dar daugiau – jis tokias sąlygas siūlytų net ir mažiau uždirbantiems.

REKLAMA

„Dabar susidarius tam tikromis aplinkybėmis nėra galimybių nutraukti darbo sutartį. Taip užkertamas kelias naujų darbo vietų kūrimui, – „Balsas.lt“ sakė N. Mačiulis. – Galima svarstyti, kad net ir mažesnį atlyginimą gaunantiems darbuotojams tiktų tokios darbo sąlygos“.

Ekonomisto teigimu, daugelyje pasaulio šalių tokio pobūdžio susitarimai nereglamentuojami, todėl valstybė ir pas mus neturėtų drausti darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl trumpesnio įspėjimo laikotarpio. O liberalesni įstatymai esą leistų sumažinti nedarbo lygį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Valstybei toks įstatymų pakeitimas taip pat būtų naudingas. Sumažėtų nedarbo lygis ir galbūt mažiau reikėtų mokėti socialinių išmokų.  Palengvėtų darbo vietų kūrimą šalyje“, – sakė N. Mačiulis.

Paklaustas, ar aukštos kvalifikacijos darbuotojai nesijaus socialiai pažeidžiami, N. Mačiulis sakė, kad darbdaviui reikia suteikti galimybę atleisti nekompetentingą darbuotoją, o  gaunantys tokius atlyginimus jau turės santaupų.

Tačiau „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas negalėjo  pasakyti, kokią sumą pinigų, jo manymu, reikėtų sukaupti,  kad netekus darbo be įspėjimo (per tuos kelis mėnesius  gal pavyktų kitą darbą susirasti? – red. past.) ir be išeitinės kompensacijos, šeima, auginanti vaikus ir turinti tam tikrų, atsižvelgiant į pajamas prisiimtų įsipareigojimų, pavyzdžiui, mokanti paskolą už būstą, galėtų kurį laiką išgyventi, ir kiek laiko galėtų trukti naujo darbo paieškos, sakė, kad taip klausti esą neteisinga.

REKLAMA

„Jeigu taip samprotautume, tai jokios darbo sutarties negalima nutraukti. Be to dabar dauguma laisvų darbo vietų darbo rinkoje yra būtent kvalifikuotiems specialistams, kurių atlyginimai yra 3 tūkst. Lt ir daugiau, nes tokių specialistų labiausiai trūksta“.

Klausimas be atsakymo: kam naudingi beteisiai darbuotojai?

Anot N. Mačiulio, Lietuvos Darbo kodeksas yra vienas griežčiausių ES ir jį reikia keisti. O socialinės garantijos – atgyvena.

„Griežtas darbuotojo ir darbdavio santykių reglamentavimas, siekis apsaugoti dirbančiuosius nuo galimo darbdavio piktnaudžiavimo – anachronizmas, kuris liko iš socialistinių laikų, – dėstė ekonomistas. – O jeigu darbdavys piktnaudžiauja, reikia kreiptis į teismą“.

Ką laimėtume teisme – jeigu laimėtume ir kada laimėtume –  jau kita tema. Kaip ir tai, kiek reikia sukaupti santaupų, kad jų pakaktų išgyventi, kol bylinėsitės. Ir kokios geležinės sveikatos tam prireiks.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų