REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
0
TV3

Šįmet 90 metų jubiliejų mininti Lietuvos lengvosios atletikos federacija penktadienį Palangoje surengė šventę, per kurią pagerbė iškiliausius savo sportininkus ir trenerius, prisiminė nueitą istorinį kelią.

REKLAMA
REKLAMA

„Viskas prasidėjo 1921 metais Kaune, Vytauto parke. Aktyvistų būrys suorganizavo pirmąjį šalies čempionatą. Tai dar nebuvo didysis sportas, o bandymas kartoti tai, kas vyko kitose šalyse gerokai ilgiau. Bet tai buvo tas pasėtas grūdas, kuris vėliau davė rezultatus“, – pasakojo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis.

REKLAMA

Vienas iš pirmųjų stambiausių laimėjimų mūsų šalies lengvaatlečių istorijoje buvo sportinio ėjimo rekordininko Antano Mikėno iškovotas sidabro medalis1956 metų Melburno olimpinėse žaidynėse. Vėliau pasaulį ir save patikėti, kad „mes galime“ privertė ieties metikė Birutė Kalėdienė, 1958 metais pasiekusi planetos rekordą (57,49 m) ir po poros metų laimėjusi Romos olimpinių žaidynių bronzą.

„Mūsų lengvaatlečiai iškovojo apdovanojimus įvairiose rungtyse. Galima vardyti daugybę sportininkų nuo legendinės šuolininkės į tolį Vilhelminos Augustinavičiūtės–Bardauskienės iki jau šių laikų disko metiko Virgilijaus Aleknos, – kalbėjo E. Skrabulis.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, džiugina ir jaunoji karta, kuri be tradicinių Lietuvoje rungčių mėgina reikšti pretenzijas pasaulyje santykinai naujose rungtyse – sprinte, estafetėje, barjeriniame bėgime, maratone. „Lengvoji atletika nėra viena rungtis. 46-ų rungčių nepatempsime aukštame lygyje, bet mes pažadėjome ir realiai skaičiuojame, kad mūsų komanda gali būtų pati didžiausia Londono olimpiadoje. Realu per 20. Jeigu optimaliai ir be traumų – nebus tik žodžiai.

Kiek medalių Lietuvos lengvaatlečiai planuoja iškovoti Londone? – paklausėme E. Skrabulį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Pasakysime kitais metais vasarą. Iki olimpiados liko 300 dienų. Tikrai dar daug laiko. Medalio tikimės ne vieno.

Kaip vertinate šį jau pasibaigusį sezoną?

– Jeigu mums tolimojoje Azijoje vykusiame pasaulio čempionate būtų tekę daugiau sporto deivės Nikės šypsenos, galėjome pargabenti du medalius. Jie išslydo. Labai liūdėjo V. Alekna. Problema – ne sportinė forma, o aklimatizacija. Jis padarė klaidelę. Septynkovininkė Austra Skujytė taip pat galėjo būti prizininkė. Grįžome be medalių, bet jaunimas puikiai startavo universiadoje. Penki medaliai ir aukščiausi pasiekimai Airinės Palšytės, Ryčio Sakalausko, Linos Grinčikaitės, Zinaidos Sendriūtės, Viktorijos Žemaitytės. Daug vilčių teikiantys rezultatai. Jaunimą girti dar truputį anksti, nes kai kas linkęs susirgti žvaigždžių liga. Po metų dviejų džiugins rezultatais.

REKLAMA

Surengtoje parodoje surinkote tikriausiai visus didžiausius lengvaatlečių apdovanojimus?

– Parodoje surinkti per 90 metų didžiausi apdovanojimai ir matyti visa istorija. Galima buvo pamatyti, kokią aprangą vilkėjo mūsų atletai, kokią ietį metė B. Kalėdienė ar kokiais „startukais“ šokinėjo į tolį V. Bardauskienė. Nėra ateities be istorijos. Niekas Lietuvoje to dar nematęs. Veteranams yra ką prisiminti, o jaunimui – pasikrauti geros energijos.

Kokį matote Lietuvos lengvosios atletikos šimtmetį?

– Dar dešimt metų atrodo toli, bet kai žvilgteli atgal – ką tik buvo 80 metų. Kai mėgini apžvelgti dešimtmetį – buvo ir pergalių, ir netekčių. Norime eiti ta pačia linkme. Žinome tam tikras klaidas ir jų reikia vengti. Mokslas žengia į priekį, sportas turi žengti taip pat. Lietuva – nuostabių talentų šalis. Kartais treneriai atsilieka nuo sportininkų. Jeigu tas talentas ras tikrą savo trenerį – tikrai 100 metų švęsime turėdami daugiau olimpinių čempionų.

REKLAMA

Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vladas Garastas užsiminė, kad reikia gauti teisę rengti Europos čempionatą, tuomet gal ir stadionai atsiras...

– Su arenomis Lietuvoje striuka. Gauti Europos čempionatą pagal galiojančias nuostatas neįmanoma, jeigu nėra šiai dienai pastatytos bazės, atitinkančios reikalavimus. Formaliai net paraiškos negalime duoti. Ieškosime kitų būdų, kaip gelbėti sporto bazes. Buvo entuziastų verslininkų ir sporto funkcionierių, kurie po Nepriklausomybės atgavimo nemažai prisidėjo prie sporto bazių niokojimo. Neturi ne tik lengvoji atletika. Dabar tik krepšinyje yra taip, kaip turėtų būti. Turi karalius (krepšinis – aut.p.), turi turėti ir karalienė. Tuomet turės ir plaukimas, ir penkiakovė, ir kitos sporto šakos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

1980 metų Maskvos olimpiadoje pirmasis iš lietuvių olimpinį auksą laimėjęs bėgikas Remigijus Valiulis kalbėjo, kad jam asmeniškai tai didelė šventė. „Didžiuojuosi, kad sulaukėme tokio garbingo jubiliejaus. Kaip atrodysime per lengvosios atletikos šimtmetį? Greitesni, šoklesni. Bus nauji olimpiniai, pasaulio ir Europos čempionai. Ne tikiu, o žinau, kad taip bus“, – tvirtino jis.

„Jei pažiūrėsime, kiek per visą istoriją iškovota medalių. Aš prisidėjau jau per pastarąjį dvidešimtmetį. Matosi, kad tai didelis žingsnis į priekį. Auga puikus jaunimas. Kitas dešimtmetis bus dar geresnis. Neabejoju, kad nuotaika per Lietuvos lengvosios atletikos šimtmetį bus dar pakilesnė“, – teigė dukart olimpinis, dukart planetos ir Europos čempionas V. Alekna.

REKLAMA

Sveikinimai ir apdovanojimai

Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis, pasveikinęs Lietuvos lengvaatlečius, įteikė sporto garbės kryžių Eimantui Skrabuliui bei apdovanojo pažyminčius asmeninius jubiliejus Algimantą Vilką garbės komandoro ženklu ir Aloyzą Jasmontą sidabro medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“.

LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas įteikė LTOK lėkštes olimpiniams čempionams Remigijui Valiuliui, Romui Ubartui ir Virgilijui Aleknai, atminimo dovanas - LLAF prezidentui Eimantui Skrabuliui ir generalinei sekretorei Nijolei Medvedevai, penkis auksinius olimpinius žiedus - federacijai.

REKLAMA

Lietuvos lengvaatlečius pasveikino ir simbolines dovanas įteikė kaimynai - Latvijos lengvosios atletikos sąjungos prezidentas Guntis Zalitis ir Estijos lengvosios atletikos sąjungos generalinė sekretorė Sirje Lippe, Kauno meras Rimantas Mikaitis, Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas Povilas Karoblis, Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius Linas Tūbelis, Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas Česlovas Garbaliauskas, Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro direktorė Ona Babonienė, Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Ieva Lukošiūtė, Lietuvos policijos sporto asociacijos prezidentas Visvaldas Račkauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sveikinimo žodžius tarė kitų sporto šakų atstovai - Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vladas Garastas, dviračių sporto federacijos generalinis sekretorius Vaclovas Šiugždinis, šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentas Viktoras Majauskas, baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius Virmantas Galdikas bei remėjai - VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius Algimantas Raščius ir banko „Citadele“ valdybos pirmininkė Alma Vaitkunskienė.

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos atminimo dovanos įteiktos olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionatų čempionams ir prizininkams, pasaulio rekordininkams ir jų treneriams: Birutei Kalėdienei, Remigijui Valiuliui, Romui Ubartui, Virgilijui Aleknai, Anai Ambrazienei, Remigijai Nazarovienei, Kęstučiui Šapkai, Aleksandrui Antipovui, Nelei Žilinskienei, Nijolei Medvedevai, Austrai Skujytei, Kristinai Saltanovič (atsiėmė jos treneris Juzefas Romankovas), Kęstučiui Orentui, Valdui Kazlauskui, Margaritai Butkienei, Rimantui Plungei, Romanui Pšigočkiui, Algimantui Vilkui, Aleksui Stanislovaičiui, Juzefui Romankovui. A.a. Felicijos Karoblienės apdovanojimas perduotas Povilui Karobliui.

REKLAMA

LLAF aukso medaliai už nuopelnus lengvajai atletikai įteikti 75 metų jubiliejus švenčiantiems Antanui Vaupšui, Algimantui Vilkui ir Jonui Barauskui.

Šių metų pasaulio ir Europos čempionatų ir žaidynių prizininkams bei Lietuvos rekordininkams ir jų treneriams LLAF dovanas įteikė ankstesnių metų čempionai: Remigijus Valiulis - Austrai Skujytei, Romas Ubartas - Zinaidai Sendriūtei, Kęstutis Šapka - Airinei Palšytei ir Viktorijai Žemaitytei, Eimantas Skrabulis - Ryčiui Sakalauskui ir Linai Grinčikaitei, Ana Ambrazienė - Modestai Morauskaitei, Birutė Kalėdienė - Livetai Jasiūnaitei ir Povilui Dabašinskui, Antanas Vaupšas - Povilui Mykolaičiui, Regina Čistiakova - Eglei Balčiūnaitei.

REKLAMA

TIK FAKTAI

Jeigu olimpinės žaidynės prasidėtų dabar, į jas vykstančioje komandoje galėtų būti 14 sportininkų (moterų septynkovėje ir ėjime tektų rinktis tarp įvykdžiusių A ir B normatyvus). Iki ateinančių metų liepos 8 dienos šis sąrašas, be abejo, prasiplės. 1992 metais Barselonoje buvo 8 olimpiečiai lengvaatlečiai, 1996 metais Atlantoje – 14, 2000 metais Sidnėjuje – 17, 2004 metais Atėnuose – 12, o 2008 metais Pekine – net 18.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų