REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo kitų metų pradžios žadama vėl mokėti tokias pensijas, kokios buvo iki krizės, tačiau kompensacijas už dvejus metus nemokėtą pensijų dalį siūloma atidėti iki geresnių laikų.

REKLAMA
REKLAMA

Pensininkai apmaudauja, kad ne vienas jų taip ir nesulauks prievarta valstybei paskolintų pensijų, o ir atkurtosios nesušildys, nes šuoliuojančios produktų kainos ir artėjantis dar brangesnis šildymas gali tapti nepakeliama našta.

REKLAMA

Ekonomistai perspėja, kad politikų pažadus gali pakoreguoti gresianti antra nuosmukio banga.

Pensininkai žada mitinguoti

Vyriausybė siūlo nuo 2012 m. mokėti ankstesnio dydžio, t. y. gautojo iki krizės, senatvės, netekto darbingumo ir valstybines pensijas. Rinkimų nuotaikomis jau gyvenantys parlamentarai greičiausiai pritars. Skaičiuojama, kad tam prireiks apie 600 mln. Lt.

„Atkurti pensijas – garbės reikalas“, – teigė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas.

REKLAMA
REKLAMA

„Negalime išleisti daugiau, nei turime, tačiau pensijas atstatyti būtina“, – sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys.

Pensininkų organizacijų atstovai viliasi, kad artėjantys rinkimai privers ir valdančiuosius, ir opozicijos politikus atsigręžti į pagyvenusius žmones.

„Rinkimai gali paskatinti politikus, tačiau ko vertos bus tos pensijos, kai prekių ir paslaugų kainos auga valandomis. Žmonių akyse vis didesnis nusivylimas, nes šalyje klesti neteisybė. Vieni maudosi piniguose, gauna solidžius atlyginimus, priedus ir dar keliauja po užsienius, o kiti, sąžiningai pradirbę visą gyvenimą, skursta ir badauja. Su dideliu nerimu laukiame šildymo sezono, nepasitenkinimas, įtampa auga, spalio pabaigoje pensininkai gali išeiti į gatves“, – perspėjo Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Markevičienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nuo 2010 m. didesnės nei 650 Lt senatvės pensijos buvo sumažintos vidutiniškai 5 proc. – nuo 3 iki 12,4 proc.,  o dirbančių pensininkų – nuo 2,5 iki 70 proc. (priklausomai nuo gaunamo atlygio).

„Sodros“ skyles užlopys negreitai

Seimas turės apsispręsti ir dėl Vyriausybės teikiamo senatvės, netekto darbingumo ir valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo projekto.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame projekte siūloma sumažintas pensijas pradėti kompensuoti tuomet, kai „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas, o šalis atitiks Mastrichto kriterijus. Tik kada tai bus ir ar dabartiniai pensininkai, kuriems prievarta buvo nurėžtos pensijos, sulauks tų laikų?

REKLAMA

Pagrindiniai šių kriterijų nustato, kad šalies biudžeto deficitas negali sudaryti daugiau kaip 3 proc. BVP, valstybės skola neturi viršyti 60 proc. BVP, o infliacija negali būti 1,5 procentinio punkto didesnė už trijų ES valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos vidurkį.

Šių kriterijų Lietuva dabar neatitinka, o „Sodros“ biudžeto deficitas šiemet planuojamas apie 2,2 mlrd. Lt.  Panašaus deficito tikimasi ir kitais metais.

Kompensacijos už per krizę sutaupytas pensijas sieks apie 1,033 mlrd. Lt. Jas išmokėti siūloma per penkerius metus nuo proceso pradžios.

REKLAMA

Parlamentaras R.J.Dagys tvirtino, kad subalansuotą „Sodros“ biudžetą turėsime ne anksčiau kaip po 2–3 metų. „Jei norime greičiau, turime didinti mokesčius ir socialinio draudimo sistemos pajamas. Tačiau visuomenė to nepalaikys, todėl privalome suktis iš to, ką dabar turime“, – kalbėjo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas.

Pensijas kompensuoti siūloma panašiu principu kaip jos buvo mažinamos – mažesnes pensijas didinti mažesniu procentu, didesnes – didesniu. Numatytas spartesnis pensijų kompensavimo mechanizmas vyresniems nei 75 metų asmenims ir papildomas koeficientas dirbusiems pensininkams. Mirusių pensininkų kompensacijos nebus skiriamos jų palikuonims. Įstatymo projekte nenumatyta ir indeksuoti dėl infliacijos nuvertėjusias kompensacijas. Taigi nusavintų pensijų kompensavimo vilkinimas valstybei naudingas. Kuo ilgiau bus atidėliojama, tuo mažesnę pinigų sumą reikės grąžinti, nes dalis pensininkų jau bus persikraustę į anapilį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Milijardų siūlo ieškoti kitur

„Jei politikai turi nors kiek sąžinės, turi būti prisiimta skola pensininkams. Nerimtai atrodo pažadai, kad nusavintas pensijas grąžins, kai ateis geresni laikai. Jei taip ir toliau valdys šalį, niekada geriau negyvensime. Nesąžininga ir nusikalstama, kai vieni švaisto pinigus, o kiti badauja“, – piktinosi G.Markevičienė.

A.Sysas neabejoja, kad sumažintų pensijų kompensacijų grąžinimas užsitęs. „Pavasarį patvirtinome pensijų reformos gaires, kur įtvirtintos nuostatos, kad nebus plečiamas valstybinių pensijų gavėjų ratas. Deja, komitetas pritarė pateiktiems siūlymams jį išplėsti. Iš vienų atimame ir negrąžiname, o kitiems pridedame“, – teigė Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komiteto narys.

REKLAMA

Parlamentaras siūlo būdą, kaip greičiau subalansuoti „Sodros“ biudžetą. „Jei „Sodrai“ nebus paramos iš valstybės biudžeto, procesas gerokai užsitęs“, – pareiškė A.Sysas.

Ir pensininkų organizacijų atstovai mato išeitis, kaip galima valstybei sutaupyti neverčiant pagyvenusių žmonių badmiriauti.

„Sodros“ biudžeto deficitas – iki 3 mlrd. Lt, o viešiesiems pirkimams išeina apie 11 mlrd. Lt. Ar sunkmečiu reikia tiek mėtytis pirkimams?!“ – parlamentarų klausė pensininkų bendrijos „Panevėžio bočiai“ pirmininko pavaduotojas Bonifacas Sutulas.

REKLAMA

Panevėžietis parlamentarams pateikė ir kitus skaičiavimus „Klausiau jų, iš kur atsirado 600 mln. Lt, kurių reikia pensijoms atkurti. Šalyje yra 528 tūkst. senatvės pensininkų, kurių pensijoms grąžinti reikia tik 228 mln. Lt. Kiti milijonai išeina kitoms pensijoms. Gal jas reikėtų atsijoti?“ – samprotavo B.Sutulas.

Pensijų atkūrimas pagyvintų vartojimą

Rimantas Rudzkis, ekonomikos ir finansų analitikas

Vyriausybė turi būti atsargi, nes situacija pasaulyje keičiasi, gali prasidėti nauja recesijos banga. Tik ar valstybė turi taupyti skriausdama pensininkus? Manau, kad atlikus struktūrinę biudžeto išlaidų analizę atsirastų kitų taupymo šaltinių. Pavyzdžiui, galima būtų sumažinti pernelyg didelį verslą kontroliuojančių įstaigų tinklą, viešuosius pirkimus. Statistika rodo, kad pernai visas valdžios sektorius (švietimas, teisėtvarka, valstybės valdymas ir pan.) yra nupirkęs tarpinio vartojimo prekių ir paslaugų už daugiau nei 6 mlrd. Lt. Pensijų atkūrimas pagyvintų vidaus vartojimą. Pensininkai perka ne prabangos, o būtinojo vartojimo prekes.

Įsiteikti pensininkams – politinis triukas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Aušra Maldeikienė, ekonomikos ekspertė, Vilniaus universiteto docentė

Turime matyti ne tik pensininkus, bet ir jaunimą, bedarbius. O dabar gyvename iškreiptų veidrodžių pasaulyje. Nenormalu, kad jauno žmogaus, kuris turi mažų vaikų ir dažnai neturi būsto, minimali alga mažesnė nei vidutinė pensija. Taigi jaunimui išgyventi tokiomis sąlygomis nepalyginamai sunkiau. Dabartinė dirbanti karta nuo 40 iki 60 metų gali likti be jokių pensijų. Pagyvenę žmonės paprastai turi būstą, gauna kompensacijas už šildymą, vaistus. Lietuviškais mastais jie labiausiai socialiai apsaugoti. Taip, dabar jų skurdo lygis padidėjo. Bet kaip gyvena bedarbiai? Noras įsiteikti pensininkams – politinis triukas, nes pagyvenę žmonės – vieni stabiliausių rinkėjų.

Vida Tavorienė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų