Naujas tyrimas atskleidė, kad maisto vaizdas įjungia tam tikras smegenų dalis, ir nutukusių žmonių (net tada, kai protas žino, jog kūnas nėra alkanas) smegenys elgiasi taip, lyg būtų priešingai. Tai reiškia, kad kai nutukę žmonės stengiasi mesti svorį, jiems gali nepavykti, nes neuroniniai centrai vis liepia jiems valgyti.
Normalaus svorio žmonėms pavalgius gliukozės kiekis kraujyje atsistato ir tai yra ženklas smegenims, jog kūnui šiuo metu daugiau nebereikia kalorijų. Nutukusių žmonių atveju šis ryšys neveikia. Net tada, kai žmogus ką tik pavalgė, vėl pamačius kaloringą maistą atsiranda alkio jausmas, nepaisant cukraus kiekio kraujyje.
Šis naujas atradimas padarytas pasitelkiant smegenų skenavimą Kalifornijos universitete. Tyrimo autorė Eliza Epel (Elissa Epel) sako, kad tyrimo rezultatai gali paaiškinti kai kurių nutukusių žmonių potraukį valgyti nepaisant jau suvalgyto maisto kiekio.
Tyrimui buvo pasirinkti devyni liesi ir penki nutukę suaugę žmonės. Jiems buvo rodomi maisto (ledų, prancūziškų bulvyčių, žiedinių kopūstų salotų) nuotraukos, ir tuo pat metu jų smegenys buvo skenuojamos. Visos procedūros metu tiriamųjų buvo prašoma įvertinti savo alkanumo laipsnį bei kokio maisto jiems labiausiai norėtųsi. Visi tiriamieji prieš porą valandų buvo pavalgę, jų kraujyje buvo pamatuotas insulino kiekis tiek pavalgius, tiek praėjus dviem valandoms po valgio.
Tuomet, kai cukraus kiekis kraujyje sumažėjo, visi respondentai teigė jaučiantys alkį, o labiausiai norintys kaloringo maisto. Smegenų skenavimas parodė, kad nutukusių žmonių smegenų dalys, kurios atsakingos už loginį mąstymą ir valią, sumažėjus cukraus kiekiui kraujyje tapo neaktyvios, o smegenų dalys, kurios skatina žmogų valgyti, įsijungdavo. Liesų žmonių atveju tokio efekto nepastebėta.
Robertas Šervinas (Robert Scherwin) iš Jeilio universiteto sako, kad įdomiausia tyrimo dalis yra ta, jog nutukusių žmonių smegenys bent kiek sumažėjus gliukozės kiekiui kraujyje išjungia tas sritis, kurios atsakingos už žmogaus valią, o tuo metu viršų ima skatinančios valgyti smegenų sritys. Tai leidžia manyti, kad būtent smegenų veikla lemia tukimą.
