Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys konservatoriaus Manto Adomėno pareiškimus apie Konstitucinio teismo nutarimą laiko tokiais pat paistalais, kaip ir absurdiškus prokuroro Sauliaus Versecko pareiškimus apie tai, kad Darbo partija gali būti likviduota.
„M. Adomėno puikiai įvaldytas ir užsienio universitetų diplomais patvirtintas menas kalbėti nesąmones yra visiems gerai žinomas, todėl mane, švelniai tariant, net nustebino visos eilės Lietuvos teisininkų elito reakcija į jo žodžius. Praėjus pusvalandžiui po jo pasisakymų, Seimo nariai jau susiruošė kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją ir net pasigirdo kalbų apie apkaltą. Tačiau kai prieš kelias dienas Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas garsiai leido sau fantazuoti apie Darbo partijos uždarymą — kas prasilenkia su logika ir demokratinėmis vertybėmis — visi ne tik tylėjo, bet ir bijojo komentuoti, nepaisant to, kad prokuroras nėra politikas ir jo atsakomybė už savo pareiškimus yra žymiai didesnė“, — pastebi V. Gapšys.
Rugsėjo 26 d. Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas, komentuodamas Darbo partijos siekį atgauti galimybę naudotis jos areštuotais pinigais, pareiškė, kad baudžiamojoje byloje priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, teismas Darbo partijai kaip bausmę gali skirti likvidavimą. Šio prokuratūros atstovo pareiškimo nepastebėjo nei Seimo nariai, nei teisininkai. Pasak V. Gapšio, keista, kad tuo metu, kai kalbama apie Darbo partiją, tokios vertybės, kaip demokratija ir Konstitucijos viršenybė yra ne tiek reikšmingos įvairaus plauko ekspertams ir aukščiausiems valstybės vadovams.
„Susidaro įspūdis, kad šalies prokuroras užsimanė pagrasinti uždarymu vienai didžiausių ir populiariausių Lietuvoje politinių partijų. Manau, kad tai būtų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje analogų neturintis precedentas. Vieno žmogaus už netinkamą finansų tvarkymą niekas neuždaro į kalėjimą, o čia prokuroras lengvu mostu nori uždaryti 15 tūkst. narių turinčią partiją. Civilizuotoje valstybėje tokį prokurorą mažų mažiausiai nušalintų nuo šios bylos, o blogiausiu atveju — atleistų iš darbo. Tačiau antikonstitucinio susidorojimo su Darbo partija atvejo nepastebi nei šalies Prezidente, nei Premjeras, nei Aukščiausiojo teismo pirmininkas, nei Generalinės prokuratūros vadovas. Kaip po tokių prokuroro pareiškimų turėtų jaustis partijos nariai ir rėmėjai? Nesugebantys konkuruoti su Darbo partija sąžiningomis priemonėmis politinėje arenoje tendencingai ją puola per teisėsaugos institucijas jau penktus metus. Ir visi tyli! Paradoksalu, tačiau Lietuvoje absurdiški teisėsaugos darbuotojų pareiškimai lieka nepastebėti, o politikų paistalai yra sureikšminami iki valstybės lygio skandalo“, — sako V. Gapšys.
