REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Įrenginys Šiauliuose , „Toksikoje“ kada nors pradės veikti, o „Senovėje“ esančio įrenginio panaudojimas yra tik laikina išeitis. Sveikatos apsaugos sistema turi būti paruošusi atsarginius variantus, kad situacija, dėl kurios šiemet net kelis kartus buvo paskelbta ekstremali padėtis, nesikartotų“, – šiuos žodžius kartojo ne vienas Druskininkuose vykstančios kasmetinės konferencijos „Atliekų tvarkymas2011“ dalyvis, kalbėdamas apie medicinos atliekų tvarkymą Lietuvoje.

REKLAMA
REKLAMA

„Tik apie 10 proc. medicininių atliekų iš tikrųjų gali būti priskiriamos pavojingoms, kurios turėtų būti naikinamos specialiais metodais, o 75–90 proc. medicininių atliekų gali būti tvarkomos kaip komunalinės atliekos“, – sakė Kauno technologijos universiteto disertantė Jurgita Gaižiūnienė.

REKLAMA

Efektyvesnio medicinos atliekų tvarkymo modelio kūrėjos teigimu, ligoninėms ekonomiškai apsimoka medicinos atliekas rūšiuoti ir nepavojingas naikinti atskirai nuo pavojingų atliekų, kadangi pastarųjų naikinimas yra ypač brangus.

J. Gaižiūnienė pabrėžė, kad dėl specifinių faktorių medicinos atliekų tvarkymui visame pasaulyje skiriamas didelis demesys, tačiau įvairiose šalyse jos apdorojamos skirtingai. Mokslininkė aiškino, kad anksčiau medicinos atliekos daugiausia buvo deginamos, tačiau pastaruoju metu vis dažniau taikomi alternatyvūs medicinos atliekųtvarkymo būdai.

REKLAMA
REKLAMA

„JAV didžioji dalis medicinos atliekų po pirminio apdorojimo keliauja į savartyną, nes ši šalis siekia kuo mažiau medicinos atliekų naikinti jas sudeginant ir renkasi alternatyvius apdorojimo metodus – autoklavavimą, apdorojimą elektronų spinduliais ir kt., O Švedija 48 proc. medicinos atliekų utilizuoja jas degindama. Dauguma Skandinavijos šalių pirmenybę teikia medicinos atliekų deginimui“, – pasakojo apie užsienio šalių patirtį J. Gaižiūnienė.

Tuo metu Alfonsas Brazas, įmonės „Atliekų tvarkymo konsultantai“ vadovas, konferencijoje pabrėžė, kad Lietuva turėtų atkreipti dėmesį į kaimyninių šalių patirtį. Anot jo, Latvija labai gerai išvystė medicinos atliekų surinkimo sistemą, o Lenkija sukūrė gerą naikinimo sistemą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Balsas.lt“ jau rašė, kad Lietuvoje 2011 m. dėl susikaupusių pavojingų medicinos atliekų ne kartą buvo paskelbta ekstremali padėtis.

Kaip žinoma, įrenginys Šiauliuose buvo sustabdytas kilus konfliktui tarp jo užsakovės – Ūkio ministerijos valdomos „Toksikos“ ir rangovių „Hafner Srl“ bei UAB „Senovė“.

Taip pat skaitykite:

Skelbiama valstybės lygio ekstremali situacija

Medicininėms atliekoms naikinti paleistas papildomas įrenginys

Atšaukta ekstremali situacija dėl susikaupusių medicinos atliekų

Sostinė skelbia ekstremalią padėtį dėl susikaupusių medicininių atliekų

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų