Kaimo gyventojams teks pasirūpinti gesintuvais ir patiems skubėti gesinti gaisrų. Tokią netolimą ateitį prognozuoja ugniagesiai, protestuojantys prieš gaisrinių kaimo vietovėse likvidavimą.
Europos vyrų krepšinio čempionato metu prie sporto arenų piketavę ugniagesiai gelbėtojai sako, kad jų siekis atkreipti dėmesį į priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo sistemos griovimą atsimuša tarsi į sieną. Jie praranda viltį sėsti prie derybų stalo su Vyriausybe, o dėl esą diskriminacinių darbo sąlygų ketina kreiptis į teismus.
Naikina 40 komandų
Ugniagesių kantrybės taurę perpildė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) raginimas naikinti 40 savivaldybių ugniagesių gelbėtojų komandų. Įgyvendinus tokį planą, darbo neteks apie 300 kaimo vietovėse dirbančių nestatutinių ugniagesių gelbėtojų, o kaimo gyventojams gaisrus gesinti gali tekti patiems.
„Pernai savivaldybių kaimo priešgaisrinėms tarnyboms nurėžta 8 mln. litų. Šiemet irgi neketinama tų pinigų skirti. Vadinasi, Vyriausybė, deleguodama atitinkamas funkcijas savivaldybėms ir tam neskirdama finansavimo, pažeidžia Vietos savivaldos įstatymą“, – pareiškė Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (LUGPS) pirmininkas Saulius Džiautas.
Pasak LUGPS vadovo, pareikalavus laikytis įstatymų, atsirado siūlymas naikinti gaisrininkų komandas kaimo vietovėse. Taigi iš dabar Lietuvoje veikiančių 302 savivaldybių ugniagesių gelbėtojų komandų liktų 262.
„Kitiems metams numatytas didesnis Vidaus reikalų ministerijos biudžetas, tačiau ugniagesiams didesnio finansavimo nebus. Ministras Raimundas Palaitis sako, jog vienas gaisrines reikia naikinti, kad išgyventų kitos. Reikėtų paklausti ministro, ar nevertėtų sumažinti valdininkų aparatą, kad gyventojams netektų patiems gesinti gaisrų“, – samprotavo S.Džiautas.
LUGPS skelbia, kad savivaldybių ugniagesiams gelbėtojams (nestatutiniams) atlyginimų fondui trūksta apie 8 mln. Lt, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ugniagesiams (statutiniams) – apie 10 mln. Lt. Dėl menko finansavimo PAGD nesukomplektuota apie 460 statutinių ugniagesių etatų.
Vietoj penkių dirba trys
Sumažėjus finansavimui ugniagesiai gelbėtojai buvo priversti eiti nemokamų atostogų. Dėl to gaisrų gesinti vykdavo mažesnės pajėgos. Anot LUGPS pirmininko, kai kur buvo uždaromos gaisrinės – savaitę dirbo viena, kitą savaitę – kita.
„Taip pažeidžiami darbo saugos reikalavimai, nukenčia darbo kokybė, tačiau visuomenė apie tai nežino. Gerai, kad neatsitiko didelių nelaimių“, – sakė S.Džiautas.
Ugniagesiai pasipiktinę, kad budintys ugniagesiai gelbėtojai priversti dirbti vienu mėnesiu daugiau nei kiti gaisrininkai. Jiems nustatyta darbo laiko norma ne 168 darbo val. per mėnesį, o 182,5 val., tačiau papildomai už tai nemokama.
Pasak LUGPS pirmininko, ugniagesiams gelbėtojams neteisingai apmokama ir už darbą naktį, todėl kas mėnesį jie praranda nuo 100 iki 400 litų.
Ugniagesiai tvirtina, kad jau treti metai nesprendžiamos jų problemos. „Trūksta etatų – trys žmonės dirba keturių ar penkių darbą. Dabar panaikinus nestatutinių ugniagesių komandas, krūvis statutiniams dar išaugs. Sumažės visuomenės saugumas, ugniagesių pagalba vėluos, ypač į atokesnes vietas“, – apgailestavo Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesys Robertas Baltuška.
Po reformos dalgiu atsidūrusios gaisrinės susirūpinimą kelia ir vietos savivaldos atstovams. „Jeigu panaikintų miestelyje esančią ugniagesių komandą, gyventojams būtų daug nerimo. Štai savaitgalį Saločiuose kilo gaisras. Vietos ugniagesiai per kelias minutes atsidūrė nelaimės vietoje ir išgelbėjo namą. Jei būtų tekę laukti gelbėtojų iš Pasvalio, pastato būtų nebelikę“, – pasakojo Pasvalio rajono Saločių seniūnijos seniūnas Algimantas Mašalas.
Seniūnas įsitikinęs, kad kaimo gaisrinių nereikia uždaryti, nes dėl to nukentės atokiau gyvenantys žmonės. „Miestelyje nuo pokario laikų buvo gaisrinė. Mūsų rajone gaisrinių patalpos suremontuotos, technika atnaujinta. Kam visa tai griauti? Nuo žmonių tolinamos beveik visos paslaugos!“ – visose srityse vykstančios „optimizacijos“ į neviltį stumia rajonų gyventojus.
Skubina gelbėtojų savanorystę
Ugniagesiams karčią šypseną kelia skubrus Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymas įteisinti savanorius ugniagesius.
Pasak R.Palaičio, įteisinta savanorių ugniagesių veikla būtų didelė paspirtis šalies ugniagesiams atliekant gelbėjimo darbus, gesinant ir likviduojant gaisrus.
Tokį vidaus reikalų ministro pareiškimą ugniagesiai prilygina siūlymui patiems gesinti gaisrus.
„Savanoriškos ugniagesių pajėgos – geras dalykas. Tačiau ar mūsų visuomenė tam pasirengusi? Pakeisti žmonių sąmonę reikia laiko. Tik tam pasiruošus ir įvertinus, kaip veikia savanoriška sistema, galima būtų pamažu ją taikyti. Naujos nesukūrę, pradedame griauti tai, ką turime“, – apmaudavo S.Džiautas. LUGPS atstovai sako, kad visuomenė dar kartą gali įsitikinti, jog Vyriausybės deklaruojami prioritetai – žmonių saugumas, švietimas, medicina – tėra muilo burbulas.
Ugniagesiai vylėsi, kad jų kreipimasis į šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę paskatins dialogą su Vyriausybe. Laukdami šalies vadovės veiksmų, ugniagesiai buvo pristabdę protesto akcijas.
„Deja, patekome į uždarą ratą. Prezidentei rašėme, kad VRM nereaguoja į mūsų problemas. Tačiau Prezidentūra grąžino raštą ministerijai – tai pačiai, kuri nesugeba užtikrinti tinkamo pavaldžių įstaigų funkcionavimo. Tai akibrokštas mūsų profesinei sąjungai. Kadangi deryboms sąlygų nėra, eisime į teismus dėl diskriminacinių darbo sąlygų, papildomų krūvių“, – pareiškė S.Džiautas.
Pasigendama motyvų
Algirdas Vrubliauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas
Darbo vietų naikinimas – negeras dalykas, ypač tada, kai šalyje toks nedrabas. Be to, keista, kad sprendimai dėl gaisrinių naikinimo priimami krizei baigiantis. Dėl to gali nukentėti žmonių saugumas. Stinga pinigų statutiniams ugniagesiams gelbėtojams išlaikyti, todėl mažinamos savivaldybių gaisrinės. Mes pasigendame svaresnių šios reformos ir ugniagesių pajėgų mažinimo motyvų.
Saugumo iliuzija
Remigijus Baniulis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius
Ugniagesių komandų tinklas, sukurtas kolūkiams saugoti, yra išlikęs nuo sovietinių laikų. Kolūkių nebeliko, o komandos tebėra. Šis tinklas šalyje netolygiai išsidėstęs. Kur buvo stipresni kolūkiai, ten ir ugniagesių buvo daugiau. Dabar prioritetai ir aktualijos kitokios. Krizės metu giežtai sumažinus finansavimą buvo nuspręsta optimizuoti šį tinklą. Deja, to neįvyko. Dabar iš esančių 302 savivaldybių ugniagesių komandų finansuoti galime 262. Kai kurios komandos negali užtikrinti saugumo. Tai tik saugumo iliuzija. Gal geriau turėti mažesnį, bet kokybiškesnį ugniagesių tinklą.
Vida TAVORIENĖ
