Praėjusią savaitę socialdemokratas Linas Linkevičius pradėjo eiti kitokias pareigas nei ministras pirmininkas Andrius Kubilius buvo numatęs iš pradžių. Kadaise buvęs Lietuvos Krašto apsaugos ministru ir visai neseniai baigęs ambasadoriaus kadenciją NATO būstinėje, dabar politikas premjero paskirtas į Užsienio reikalų ministeriją ambasadoriumi ypatingiems pavedimams.
Balsas.lt kalbėjosi su L. Linkevičiumi apie jo naujas pareigas, santykius su atsistatydinusiu Krašto apsaugos ministrės patarėju Jonu Kronkaičiu, Lietuvos saugumą, indėlius į NATO ir rugsėjo 11-osios atgarsius.
- Papasakokite, kokiais konkrečiai klausimais patarinėsite premjerui ir kokie jūsų lūkesčiai dirbant tokį darbą?
Sritis artima tam, ką aš dariau visą laiką, nes premjero visuomeninis konsultantas kaip tik turėtų užsiimti integracijos į NATO ir tarptautinio saugumo reikalais, šių reikalų analize, kitų valstybės institucijų konsultavimu. Tie dalykai susiję su užsienio politika ir su nacionalinio saugumo reikalais.
Nors esu Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas diplomatinėje tarnyboje, mano darbo vieta yra Vyriausybėje ir aš stengiuosi patarinėti premjerui mano minėtais klausimais.
Apie lūkesčius kalbėti būtų dar ankstoka, bet turiu tam tikrų sumanymų ir, manau, galima bus kažką pasiekti.
- Koks premjero vaidmuo tarptautinio saugumo srityje?
Man komentuoti nederėtų, nes premjeras turi visas kompetencijas – jis yra Vyriausybės vadovas ir vadovauja visoms sritims, taip, kad jo vaidmuo yra suprantamas ir akivaizdus.
Kalbant konkrečiai, yra tam tikros žinybos (užsienio reikalų ministerija, krašto apsaugos ministerija), kurios užsiima tarptautinio bendradarbiavimo ar saugumo klausimais.
Pavaldumo požiūriu valstybės saugos departamentas yra atskaitingas Prezidentei ir Seimui, tačiau bendradarbiauja su visomis valstybės institucijomis, taip pat ir Vyriausybe. Sąsaja ir bendradarbiavimas yra labai svarbus, kad rezultatas būtų sklandus ir efektyvus, svarbiausia, kad viskas būtų daroma laiku.
- Premjeras pademonstravo savo pasitikėjimą jumis. Gal planuojate stoti į konservatorių partiją?
Ne, aš apie partinius dalykus nekalbu, aš kalbu apie valstybinį darbą, kuris man yra gerai suprantamas, ir aš stengsiuosi būti naudingas būtent valstybiniu požiūriu, čia nėra partinis ar politinis darbas.
Mano supratimas apie valstybinį darbą remiasi dalykiniu požiūriu, būdamas ambasadoriumi taip pat įsivaizdavau, kad dirbau valstybei, o visi politiniai dalykai vyksta savo eiga ir nemanau, kad reiktų juos čia painioti.
- A. Kubilius buvo paskelbęs apie savo planus paskirti jus savo patarėju. Šį ketinimą nemažai kas kritikavo, tame tarpe ir Krašto apsaugo ministrė bei jos buvęs patarėjas Jonas Kronkaitis. Kaip manote, kodėl premjeras apsigalvojo?
Matyt šiame politiniame kontekste tai buvo pats tinkamiausias būdas, sunku man spėlioti ir nenorėčiau to daryti, bet vertinu premjero pasitikėjimą ir suprantu, kad tai nekeis mano požiūrio į darbą, kurį aš mėginsiu dirbti.
Iš tikrųjų ir negali būti kitaip. Suprantu ir tas aplinkybes, ir tuos skeptikus, ir abejojančius, čia viskas yra žmogiška ir paaiškinama. Aš taip pat turiu savo supratimą, bet situacija yra tokia ir mes joje dirbame bei gyvename.
- Kalbant apie skeptikus, kaip vertinate J. Kronkaičio atsistatydinimą? Būta nuomonių, kad generolas pasipiktino premjero sprendimu jus paskirti savo patarėju, nes jūsų ir J. Kronkaičio požiūriai į kariuomenės politiką labai skiriasi. Ar tai galėjo paspartinti jo atsistatydinimą?
Aš pažįstu J. Kronkaitį, jis buvo kariuomenės vadu, kai aš buvau gynybos ministru. Mes bendradarbiavome, dirbome, ginčijomės, visko buvo. Bet aš akivaizdžiai su juo nebendravau, todėl negaliu komentuoti.
Visas nuogirdas ir atspindžius apie jo atsistatydinimą sužinojau iš žiniasklaidos. Asmeniškai nepridėsiu nieko prie šių šnekų.
- Kaip pakomentuotumėte kritišką nuomonę apie tai, kad jūsų ministravimo laikais Lietuvos kariuomenė buvo stipriai sumažinta ir liko tinkama tik misijoms, o ne šalies gynybai?
Galėčiau remtis mūsų kariuomenės vertinimais. Prieš stojant į aljansą analitikų, pajamų ekspertų ir metų ekspertų žvilgsniai į mus buvo labai priekabūs ir kritiškai, dėl to turėjome viską daryti kokybiškai, tiek namų darbus, tiek reformas.
Mažinimas šiuo atveju netinkamas žodis, nes žiūrėjome į kokybę ir atitikimą standartams, taip pat galimybę aljanse veikti pagal kolektyvinio žaidimo taisykles. Mūsų gynybos pajėgumai aljanso sudėtyje turi tiek prasmės, kiek pridėtinės vertės sukuria bendroms pastangoms. Atskirai mūsų gynyba neturi ypatingos prasmės.
Nesutinku su tuo, kad mes kažką mažinome, mes tik racionaliai naudojomės krašto apsaugai skirtomis lėšomis, kurių niekada nebuvo per daug. Visada reikėjo galvoti, kaip jas racionaliai panaudoti, o ne kurti finansiškai nepalankias struktūras.
Rezultatas buvo teigiamas, nes mus įvertino ir pakvietė į aljansą. Šis faktas ir atsako į visus klausimus.
- Artėja rugsėjo 11-osios įvykių dešimtmetis. Nemažai dirbote gynybos ir saugumo srityje. Kaip manote, kokią įtaką šie įvykiai turėjo Lietuvai?
Pamenu tuos laikus labai gerai, tada pirmą kartą žymiai aiškiau atėjo suvokimas, kad toks reiškinys, kaip terorizmas, neturi sienų ir turi savo logiką. Supratome ir tai, kad kartais labai sunku suprasti, kur ta grėsmė gali ateiti ir nuo ko ji priklauso.
Lietuvoje tuomet buvo labai daug samprotavimų, diskutuojama, kas bus, jei dalyvausime tam tikrose operacijose, ar tai užtrauks mums tam tikrą grėsmę, ar atvirkščiai.
Aš įsitikinęs, kad reikia vertinti tą reiškinį, kaip grėsmę visiems. Jei visi konsoliduotai ir individualiai paėmus nesiims konkrečių priemonių prieš pavojų, grėsmė nemažės.
Jei mes galime teigti, kad esame toli ar kiek toliau nuo tų židinių nei kiti, nereiškia, kad esame visai saugūs. Tam reikėtų skirti dėmesį.
Rugsėjo 11-osios įvykiai dar kartą atgaivino žvilgsnį į įvykius pasaulyje, į tai, kas vyksta toliau nuo mūsų sienų, ir kas gali atsitikti, kaip žinome, visai arti. Valstybės institucijos, tame tarpe ir Lietuva, rimtai susimąstė apie tai, kokie mūsų objektai yra jautrūs ir pažeidžiami, kas gali nutikti atsitiktinai, o kas gali būti paveikta organizuotos veiklos. Tai buvo didžiulė pamoka pasauliui, tikiuosi, Lietuvai taip pat.
- Ar terorizmo atvejais narystė tokiose organizacijose kaip NATO nesukelia didesnio pavojaus šaliai?
Galima daryti prielaidas, kad tos šalys, kurios dalyvauja kokioje nors organizacijoje arba tam tikrose operacijose, gali būti labiau dėmesio centre.
Bet Lietuva tokia nedidelė šalis ir mūsų pajėgumas toks kuklus, kad mes tikrai nelemiame tos kovos su terorizmu sėkmės ar kritinės masės nesukuriame.
Pagal praktiką kartais net neutraliose šalyse, kurios net politiškai oponuoja operacijoms, pasitaiko terorizmo atveju. Kodėl ten atsitiko, o ne kitur? Terorizmą reikia vertinti kaip visų grėsmę ir būtų didelė klaida manyti, kad esame šone ir su mumis visa tai nesusiję. Tačiau vienareikšmiškai sakyti, kad nuo mūsų aktyvumo grėsmė bus didesnė, klaidinga.
- 2005 – 2011 metais ėjote nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Lietuvos misijoje prie NATO pareigas. Kuriuos savo darbus NATO galėtume paminėti kaip pavykusius?
Kol dirbau NATO, buvo daug iššūkių, bet aš tikrai džiaugiuosi, kad mūsų gynyba dabar yra integrali. NATO gynybos dalis ir mūsų planai buvo paremti konkrečiu turiniu, buvo daromos atitinkamos pratybos ir praktiniai užsiėmimai, kuriais buvo sutvirtinta kolektyvinė Lietuvos ir mūsų regiono gynyba.
Labai svarbu, kad yra stipri politinė parama oro policijos misijos tęstinumui, kuri daroma kitų mūsų sąjungininkų pastangomis ir resursais, tai mums yra naudinga.
Atvirai kalbant, nuo pat įstojimo į NATO mes tikrai nesijaučiame naujokais šioje organizacijoje. Džiugu, kad radome savo nišą, savo vietą, savo kokybines charakteristikas. Lietuvių, turinčių pakankamai kuklius resursus, dalyvavimas Goro provincijos atkūrimo etape Afganistane buvo labai efektyvus.
- Kiek Lietuvai kainuoja narystė NATO?
Į Lietuvą grįžo daugiau resursų, negu mes įmokėjome į biudžetus. Buvo padaryta daug investicijų į gynybos infrastruktūrą, pavyzdžiui, Šiaulių oro uostą. Ne visos šalys-naujokės gali pasigirti tokia situacija.
Mes gauname didelę naudą ne pinigine, o garantijų išraiška, kurią sunku pamatuoti.
Nauja aljanso strateginė koncepcija yra labai palanki ir visiškai atitinkanti Lietuvos interesus, o tai yra bazinis dokumentas ir gynybos planavimui, ir apskritai aljanso gyvenimui. Lietuvos lūkesčius šis dokumentas taip pat atitinka ir šiuo metu mes galime naudotis taip privalumais, kuriuos suteikia narystė aljanse.
