REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šalyje, kurioje daugiau nei 50 proc. teritorijos yra žemiau jūros lygio, rimtai svarstomas planas pastatyti beveik 2 000 metrų aukščio dirbtinį kalną, kuriuo galėtų džiaugtis slidinėjimo ir kalnų kraštovaizdžio mėgėjai.

REKLAMA
REKLAMA

Tai, kas prasidėjo kaip pokštas, netrukus tapo rimta inžinierių, konstruktorių, ekonomistų ir kitų sričių specialistų tyrinėjimų tema, rašo „Theworld.org". Nyderlandų dienraštyje „De Pers“ buvęs profesionalus olandų dviratininkas Thijsas Zonneveldas pasiūlė idėją pastatyti šioje šalyje dirbtinį kalną.

REKLAMA

Dar vienas „Die Berg Komt ErDar vienas „Die Berg Komt Er" projektas

„Milijonai olandų kiekvieną vasarą ir žiemą vyksta į kalnus. Slidinėti, važinėti kalnų dviračiais, vaikščioti kalnų takais, gėrėtis kalnų vaizdais. Tai rodo, kad mums Olandijoje reikia savo kalno, kad tuo džiaugtis norintiems žmonėms nebereikėtų vykti į užsienį" – aiškino žurnalistams šios idėjos autorius. Tiesa, T. Zonneveldas pripažino tai pasiūlęs juokais ir sakėsi pats nustebęs, kad jo idėja buvo įvertinta visiškai rimtai. Po šios publikacijos jis gavo labai daug laiškų, kuriuose dirbtinio kalno statyba valstybėje, kurios aukščiausias paviršiaus taškas yra 323 m aukštyje virš jūros lygio stūksanti kalva, buvo nagrinėjama visiškai rimtai.

REKLAMA
REKLAMA

Šią mintį ėmėsi plėtoti gerai žinomos Nyderlandų statybos bendrovės „Oranjewoud„ ir „Bartels“, sumanymą karštai parėmė Nyderlandų alpinistų, slidininkų, dviratininkų asociacijos. „Pasirodo, ne vien tik aš svarsčiau apie tokią galimybę“, – nustebintas sakė straipsnio „De Pers“ dienraštyje autorius.

„Die Berg Komt Er“ („Kalnas eina“) pavadinto dirbtinio kalno statybos projektas jau juda į priekį tarsi nuo kalvos riedanti sniego gniūžtė, sakoma pranešime. Architektų bendrovė „Hoffers and Kruger" jau paruošė šios koncepcijos pirminį projektą, o sudaryta darbo grupė ėmėsi tokio sumanymo įgyvendinimo galimybių tyrimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paskelbti ir pirmieji skaičiavimų rezultatai: preliminariais duomenimis maždaug 2 000 metrų aukščio dirbtinio kalno su kalnų slidinėjimo trasomis, alpinėmis pievomis, alpinistams skirtomis uolomis, nedideliais kalnų kaimeliais, baseinais, sporto kompleksais, kino teatrais bei kitais poilsio infrastruktūros objektais statyba užtruktų apie 30 metų ir kainuotų nuo kelių iki kelių šimtų milijardų eurų.

Tačiau tokie skaičiavimų rezultatai nėmaž neatšaldė idėją remiančių entuziastų. „Dievas sukūrė žemę, o olandai – Nyderlandus“, – populiarų Olandijoje posakį primena inžinerijos bendrovės DHV atstovas Polas Tummersas. Jis pabrėžia, kad olandai šimtus metų kovojo su jūra dėl kiekvieno savo šalies lopinėlio statydami nuo žemumų užtvindymo saugančius pylimus ir kanalus. „Mes patys sukūrėme savo šalį. Mes sukūrėme savo ežerus. Mes pasodinome savo miškus. Vienintelis dalykas, kurio dar nepadarėmė, yra kalnas. Kai mes jį pastatysim, galėsim atsipalaiduoti ir pailsėti“, – sakė jis.

REKLAMA

Pagal vieną projekto variantą dirbtinis kalnas, kurio viršūnę puoštų sniegynai, turėtų iškilti Šiaurės jūroje netoli Nyderlandų pakrantės. Kita projektuotųjų grupė siūlo jį statyti sausumoje. Inžinierių manymu dirbtinio kalno karkasas turėtų būti gaminamas iš plieno.

Tiesa, mintis, kad šalyje gali iškilti snieguotas kalnas, patinka anaiptol ne visiems olandams. Projekto priešininkai tvirtina, kad toks statinys būtų visiškai svetimas Nyderlandų kraštovaizdžiui, pareikalautų pernelyg didelių investicijų, kurias verčiau būtų galima skirti sveikatos apsaugai ar švietimui.

Panašų dirbtinio kalno projektą pačioje Berlyno širdyje buvo parengę ir vokiečiai, tačiau jis taip ir liko tik brėžiniuose.

Šiame vaizdo siužete – dirbtinio kalno Olandijoje koncepcija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų