Anksčiau Lietuvoje veikė penkios kunigų seminarijos, šiuo metu jų belikę tik trys. Katalikų bažnyčios dvasininkai pripažįsta susidūrę su nemalonia tendencija: kai kuriose parapijose kunigai suteikia tik būtiniausias sielovados paslaugas. Mažėjantį kunigų skaičių jie sieja su vertybių krize visuomenėje.
Kunigystę pasirinko tik dvylika jaunuolių
Pastaruoju dešimtmečiu Katalikų bažnyčia pastebi nemalonią tendenciją – į kunigų seminarijas stoja vis mažiau jaunuolių.
Iki 2006 metų dar veikė Marijampolės kunigų seminarija, o jai užsidarius Vilkaviškio vyskupijos klierikai studijuoja Kaune.
Tačiau studijuojančiųjų seminarijoje mažėja. 2006–2007 m. kunigystės studijas Kaune pasirinko 8 jaunuoliai. Vėliau dvejus metus iš eilės dvasininko kelią pasirinkdavo tik po šešis jaunuolius. Ir nors 2009–2010 m. dvasininkais panoro tapti po 7 jaunuolius, šiemet norą studijuoti Kauno kunigų seminarijoje pareiškė tik keturi.
Panaši tendencija ir Vilniaus bei Telšių seminarijose.
Šiais metais Vilniaus kunigų seminarija priėmė 7 jaunuolius, o Telšių seminarija – tik vieną.
„Tikimės, kad iš kitų dviejų jaunuolių, kurie anksčiau pareiškė norą tapti kunigais, bent vienas galutinai apsispręs“, – vylėsi Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius Jonas Ačas.
Jo teigimu, dviem iš trijų jaunuolių pasiūlyta gerai pagalvoti apie savo pasirinkimą.
Nubyra pusė klierikų
Telšių vyskupo V.Borisevičiaus kunigų seminarijos vadovas J.Ačas teigia, kad seminarija nesuinteresuota priimti galutinai neapsisprendusių jaunuolių.
Kunigystės kelias pakeliamas ne visiems. Maždaug pusė įstojusiųjų į seminarijas vėliau meta studijas, todėl, įžvelgdami bent nedidelį neapsisprendimą, jaunuoliams pasiūlome gerai pagalvoti“, – aiškino J.Ačas.
Studijos kunigų seminarijoje trunka apie septynerius metus ir visą tą laiką klierikai tik retkarčiais gali pasimatyti su tėvais.
„Seminarijos nėra visiškai uždaros institucijos, kaip būdavo anksčiau. Jaunuoliai su tėvais gali pasimatyti atostogų metu, kelis kartus per metus“, – sakė J.Ačas.
Jis, kaip ir kiti dvasininkai, akcentuoja beveik tas pačias priežastis, kodėl seminarijų studentų gretos vis retėja.
„Kai įstojau į seminariją 1993 metais, mūsų kurse buvo 15 studentų, o kitame kurse – net 25, – prisiminė J.Ačas. – Aišku, tuomet visa tauta jautė tam tikrą dvasinį pakilimą, todėl manau, kad tai – vertybių klausimas.“
Dvejus metus iš eilės Telšių seminarijos baigiamųjų kursų nebaigė nė vienas studentas, nors joje įvairiais krūviais dirba apie 30 dėstytojų.
Vilniaus arkivyskupijoje yra 95 parapijos ir 75 neparapinės bažnyčios ir koplyčios. Vilniaus arkivyskupijoje iš viso yra 161 kunigas.
Kauno arkivyskupija yra panašaus dydžio. Jai priklauso 91 parapija, taip pat 23 neparapinės bažnyčios bei koplyčios. Kauno arkivyskupijoje sielovada užsiima 128 kunigai.
„Dalis jų yra garbaus amžiaus ir nepajėgūs atlikti visų pareigų, bet jeigu kalbėtume tik apie būtinus patarnavimus, tai dabartinio kunigų skaičiaus užtenka, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.
Pasak jo, būtiniausioms reikmėms kunigų užtektų, net jei jų būtų ir mažiau. Vis dėlto S.Tamkevičius pripažino, kad, norint visaverčiai skelbti Evangeliją, reikėtų daugiau kunigų.
Jų gretas kasmet papildo tik du trys Kauno seminariją baigę klierikai, priėmę Kunigystės sakramentą, suteikiantį teisę aukoti mišias.
Užvaldė malonumų kultas
Svarbiausiomis priežastimis, kodėl kunigystė tampa nepatraukli, dvasininkai įvardija visuomenėje įsigalėjusį malonumų kultą ir byrančias šeimas.
Paprastai dvasinis pašaukimas kyla išaugusiems sveikose ir gausiose šeimose. Lietuvoje šiandien užsidaro daugybė mokyklų, būtų stebuklas, jei pašaukimų nemažėtų“, – teigia Kauno arkivyskupas S.Tamkevičius.
Pašaukimų mažėjimą esą nulemia vartotojiška ir hedonistinė kultūra, kuri veikia ir tėvus, ir vaikus.
Vilniaus kunigų seminarijos vadovas Ž.Vabuolas teigia, kad jaunuoliai tiesiog bijo prisiimti tokius įsipareigojimus.
„Dabar žmonės bijo įsipareigoti visam gyvenimui,– sakė Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius Ž.Vabuolas. – O kunigystė būtent ir yra įsipareigojimas visam gyvenimui.“
Dvasininkai teigia, kad panaši krizė kunigų seminarijas buvo apėmusi iki 1920 metų. Tuomet jaunuoliai irgi nenoriai rinkdavosi kunigo kelią. Tačiau tarpukariu įvyko dvasinis pakilimas. Jis pasikartojo ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 metais.
Vyskupus kaltina neveiklumu
Visame pasaulyje Romos katalikų bažnyčia išgyvena savotišką krizę. Apie ją kalbėjo dar Jonas Paulius II.
Pavyzdžiui, apie 300 Austrijos kunigų (arba tiek, kiek yra visoje Lietuvoje) šiemet prisijungė prie „Kvietimo nepaklusti“ („Aufruf Zum Ungehorsam“) iniciatyvos, reikalaudami, kad Romos katalikų bažnyčia imtųsi reformų.
Jie kaltina vyskupus neveiklumu, o dėl pernelyg gausių mišių ir liturginių patarnavimų kunigai esą nebeturi laiko „ganyti avelių“, tai yra užsiimti tiesiogiai Dievo žodžio skleidimu.
Nepilnamečių seksualinio išnaudojimo skandalai JAV ir Europoje tik dar labiau pakirto Bažnyčios institucijos įvaizdį.
„Daug kunigų gali patvirtinti, kad jų pasiryžimą rinktis kunigystės kelią paskatino jaunystėje sutikti geri kunigai, – kalbėjo arkivyskupas S.Tamkevičius. – Dvasininkų daromos klaidos, ypač nusikaltimai, apie kuriuos kartkartėmis išgirstame, irgi prisideda prie pašaukimų mažėjimo. Tie aprašymai žiniasklaidoje tik padeda Bažnyčiai apsivalyti.“
Vyrauja palanki visuomenės nuomonė
„Valstiečių laikraštis“ mėgino teirautis eilinių kunigų nuomonės, bet šie kategoriškai atsisakydavo viešai reikšti savo mintis.
„Turiu savo nuomonę, bet geriau jos klauskite vyskupų“, – sakė kunigas Ričardas Doveika.
Deja, su Lietuvos vyskupų konferencijos vyskupais susisiekti nepavyko, o kai kuriems jų nusiuntus laišką, atsakymo nesulaukėme. Susisiekti telefonu su vyskupais irgi pasirodė neįveikiamas darbas. Per dvi dienas kurijų telefonai arba būdavo nekeliami, arba referentė informuodavo, kad vyskupai yra išvykę.
„Žiniasklaidai mobiliojo ryšio telefonų numerių nedalijame“, – nukirto Šiaulių kurijos referentė, kai mėginome susisiekti su vyskupu Eugenijumi Bartuliu.
Nepaisant Katalikų bažnyčią užgriuvusios krizės, visuomenėje dvasininkija pasitikėjimo neprarado. Naujienų agentūros ELTA užsakymu kompanijos „Baltijos tyrimai“ liepos mėnesį atlikta gyventojų apklausa rodo, kad net 67 proc. šalies gyventojų pasitiki Katalikų bažnyčia.
Dvasininkai pasitikėjimu nusileidžia tik ugniagesiams gelbėtojams (85 proc.) ir Prezidento tarnybai (70 proc.).
Palyginti su birželiu, Bažnyčios autoritetas gyventojų akyse liepą pakilo 2 proc. (65 proc.). Gegužės mėnesį Bažnyčia pasitikėjo irgi 65 proc. visuomenės.
Jauni žmonės dabar kitokie
Aušrinė Armonaitė, Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkė
Mažėjantį kunigystės patrauklumą gali nulemti tiek Katalikų bažnyčios nenoras keistis, tiek jaunimas. Verta pažymėti, kad patys jauni žmonės dabar yra kitokie. Mes pastebime labai ryškius pokyčius tarp kartų. Jauni žmonės nori daugiau laisvės savo gyvenime. Šiuolaikinis jaunimas nenori gyventi pagal tarpukario kanonus. Daug ką gąsdina celibatas, taip pat laisvės apribojimai kunigų seminarijoje. Aišku, ir mokslo laimėjimai keičia požiūrį į tikėjimą. Pati Katalikų bažnyčia po truputį kinta, bet labai nežymiai. Jei Bažnyčia norės išlikti, ji turės šiek tiek laisvėti.
Tikėjimas nėra pavaldus laikui
Mindaugas Kubilius, Vilniaus universiteto Filosofijos katedros lektorius
Didelė pačios Bažnyčios problema: katalikams trūksta savo tikėjimo pažinimo ir tikėjimo valios. Paikos pašaliečių šnekos apie modernizavimo būtinumą, celibato atsisakymą ir panašiai. Tikėjimas nėra pavaldus laikui, nes tikima Dievą, kuris yra anapus laiko, anapus šio sukurto ir mirtimi sergančio pasaulio. Bažnyčia turi būti patraukli ne tiek, kiek ji vaikosi šiuolaikinių madų, o tiek, kiek joje atsiskleidžia Dievas. Kražiuose vykstanti Bažnyčios tradicijos akademija „Ad Fontes“ tai akivaizdžiai įrodo. Jaunimui reikia tikrų ir jokiais „patraukliais“ pakaitalais neatmieštų dalykų.
