Aštuoni studentai keliauja dviračiais per Europą, skatindami visuomenę atkreipti dėmesį į akademinio jaunimo teises. Žygiu, kurio dalyviai numins apie 5000 kilometrų, siekiama užtikrinti studentams laisvę ir galimybę mokytis kitų šalių universitetuose.
Per 12 valstybių
Aštuoni studentai dviratininkai iš skirtingų Europos šalių kirto Lietuvos sieną, o vakar, pernakvoję Šiauliuose, pro Kryžių kalną numynė į Jelgavą (Latvija).
Žygis „Ride for Your Rights“ ("Važiuok už savo teises") prasidėjo liepos 3 dieną Novi Sad (Serbija). Baigsis rugsėjo 15 dieną Rusijoje, Sankt Peterburge.
Kelionės maršrutas veda per 12 Europos šalių. Žygio dalyviai lankėsi Serbijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Lietuvoje. Dar laukia ne viena nakvynė Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir Rusijoje.
Žygeivių sąrašas nuolat kinta. Vieni prisijungia savo šalyje, kiti pasiveja dviratininkus traukiniais ar autobusais. Pora studentų dviračiu važiuoja nuo pat pirmos dienos. Šiandien jų elektroniniai spidometrai jau rodo per 3500 kilometrų. Buvo numatyta per visą kelionę įveikti 4000, tačiau važiuojant iki Sankt Peterburgo šalutiniais keliais ši distancija greičiausiai pasieks 5000 kilometrų.
Su duona ir druska
Kiekvieną dieną dviratininkai vidutiniškai nuvažiuoja po 85 kilometrus. Tempą tenka derinti prie lėčiau minančiųjų. Studentai džiaugiasi, kad važiuoti tampa vis lengviau — raumenys pripranta prie krūvio.
Žygeiviai antradienį po pietų sustojo Šiauliuose ir apsinakvojo universiteto studentų bendrabutyje. Vakare vietiniai studentai surengė sutikimo vakarėlį. Svečius pasitiko su duona ir druska.
Studijuoti svetur ir sugrįžti
Julian'as Walkowiak'as, studijuojantis Vienos universitete, yra šio žygio organizatorius ir idėjos autorius. Anglų kalbos filologiją ir kūno kultūrą studijuojantis būsimasis pedagogas teigia, kad mažiau nei keturi procentai studentų pasinaudoja teise studijuoti užsienio universitetuose.
„Bent pusę metų ar metus praleisti užsienio universitete — puiki proga geriau išmokti svetimą kalbą, įgyti patirties, kurios negali gauti studijuodamas gimtinėje“, — mano J. Walkowiak. Jo žodžiais, išvykti į kitas šalis jaunuoliams trukdo menkas finansavimas bei dėstytojų abejingumas.
Tarptautinio bendradarbiavimo programų skiriamų lėšų nepakanka, todėl išvykas į užsienį pasirenka daugiausia jaunuoliai iš pasiturinčių šeimų. Blogiausia, kad dažnai užsienio universitetuose išlaikytus egzaminus tenka perlaikyti gimtinėje.
Neskatina emigruoti
J. Walkowiak žino, kad Lietuva kenčia nuo jaunimo emigracijos, tačiau jo žygio tikslas yra paskatinti studentus keliauti ir tobulėti užsienyje, o patirtį parsivežti į gimtinę.
Žygeivio nuomone, užsienyje studijuojantiems studentams sudaromos programos — labai siauros. Dažnai tai būna kažkas panašaus, ką galima gauti ir tame universitete, iš kurio studentas atvyko. „Išsilavinimas — kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas. Turime teisę išmokti tai, ko patys norime“, — tvirtino žygio organizatorius.
Prieš žygį Vienos universitete buvo surengta konferencija, kurioje už jų teises prašė pakovoti ir neįgalieji studentai. Jų skaičiavimais, neįgalūs studentai gali pasiekti tik ketvirtį to, kas skiriama kitiems studentams.
Alvydas Januševičius
