REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praėjusią savaitę per Kauno „Žalgirio“ arenos atidarymo ceremoniją, kurią stebėjo apie 15 tūkst. žiūrovų, itin trumpa Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus kalba veikiausiai buvo ekspromtas, sugalvotas dėl to, kad švilpianti minia visai nebuvo nusiteikusi klausytis jo kalbos.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau „FIBA Europe“ generalinį sekretorių N. Zanoliną gerokai sugluminusi žiūrovų reakcija daugeliui Lietuvos gyventojų klausimo „kodėl“ nekelia. Kitas  dalykas, ar unikalaus sporto komplekso atidarymo iškilmės pats tinkamiausias laikas reikšti visai nesusijusias su renginiu simpatijas ar antipatijas?

REKLAMA

Visuomenė reaguoja, kai tik gauna progą

„Nėra jokios tradicijos, kada galima, o kada nereikėtų nušvilpti. Visuomenė reaguoja tada, kai turi progą  kontaktuoti su mėgstamu ar nemėgstamu politiku. Politikas pats turi jausti, kur jis sulauks aplodismentų, o kada gali gauti pylos. Kai nėra tiesioginio kontakto, visuomenė reaguoja pasyviai,  pavyzdžiui, neina į rinkimus. O šiuo atveju politikas pats atėjo į labai karštą renginį“, – į „Balsas.lt“ klausimą, ar  Europos krepšinio čempionatui pastatytos arenos atidarymas buvo ta vieta, kurioje derėtų reikšti politines antipatijas, atsakė politologas Lauras Bielinis.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau  Premjeras – ne vienintelis politikas, sulaukęs tokios visuomenės reakcijos. Štai keli pavyzdžiai. Prieš ketverius metus vilniečiai „Siemens“ arenoje“ per krepšinio rungtynių pertrauką nušvilpė tuometį ir dabartinį sostinės merą A. Zuoką. Prieš porą metų pensininkai prie Seimo nušvilpė konservatorių socialinės apsaugos ir darbo ministrą D. Jankauską, o medikai – susitikti su protestuotojais išdrįsusį išeiti tuometį sveikatos apsaugos ministrą A. Čapliką.

Pastarajame mitinge ovacijomis sutiktas kitas Seimo narys P. Gražulis, pernai  netoli „Forum Palace“, kur susirinko seksualinių mažumų eitynių „Už gyvybę“ dalyviai, buvo aplietas vandeniu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiemet žiemą per mitingą, į kurį keli tūkstančiai žmonių, reikalaujančių atšaukti sprendimą turguose įvesti kasos aparatus, suvažiavo iš visos Lietuvos, minia nušvilpė mėginusią kalbėti Lietuvos liaudies partijos pirmininkę Kazimierą Prunskienę, nors kitus skirtingai vertinamus politikus (A. Butkevičių, V. Mazuronį, jau minėtą P. Gražulį) sutiko santūriau.

Bet ne tik Lietuvoje nušvilpiami politikai. Štai visai neseniai mūsų kaimynai latviai Rygoje nušvilpė naujai išrinktą šalies prezidentą Andrį Bėrzinį, o ilgametes demokratijos tradicijas turinčiose šalyse politikai kartais net apmėtomi kuo nors ne itin malonaus.

REKLAMA

Ar jie dėl to jaudinasi? O gal yra tokie „kietasprandžiai“, kad tokia visuomenės reakcija jiems nė motais?“, – klausė „Balsas.lt“ L. Bielinio, Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktoriaus sociologo Vlado Gaidžio ir ryšių su visuomene konsultanto Liutauro Ulevičiaus.

Reikia pasirinkti savo auditoriją arba krepšinis – ne politikų ganymosi zona

Visi trys pašnekovai buvo vieningi: politikas turi galvoti, kur eina, ar jis ten pageidautinas ir kas jo ten laukia. O sporto renginiai – ypatingos rizikos zona.

REKLAMA

„Švilpimui reikalinga kritinė masė. Ten ji susidaro. Todėl į sporto renginius politikai turėtų eiti ypač atsargiai. Juo labiau į krepšinį, kuris lietuviui – šventas dalykas“, – sakė V. Gaidys.

„Ne vienam politikui taip buvo. Ir ne pirmam premjerui taip nutinka. Matyt, žmonėms kyla asociacijos, kad politikai gretinasi prie sportininkų šlovės. Dalyvauti reikia, bet reikia surasti aukso vidurį, nebūtina lipti ant scenos. Manau, kad net patiems populiariausiems politikams tai būtų gana keblus išbandymas“, – svarstė sociologas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, dalis žmonių, spontaniškai reaguojančių minioje, sėdėdami namuose tikrai nepasiduotų masinei nuotaikai,  tačiau būdami „čia ir dabar“, jie susitapatina su sfera, kuri tradiciškai laikoma visų. V. Gaidžio teigimu, kitas „karštas“ politikui renginys „Baltijos kelio“ minėjimo renginiai.

„Šiuo atveju politikai taip pat turėtų jausti, ar jie ten pageidaujami, nes tai taip pat yra mūsų visų. Manau, kad tokiame minėjime būtų pageidaujami tie, kurie buvo matomi 1989 m., bet šiuo metu nedalyvauja aktyvioje politikoje“, – aiškino jis.

REKLAMA

Kita vertus, tvirtina sociologas V. Gaidys, politikui, kurio populiarumas didesnis, nepalyginamai mažiau rizikos patekti į keblią situaciją bet kokiame renginyje.

„Pavyzdžiui, I. Degutienei reikėtų ateiti į ypatingai priešišką auditoriją, kad kas nors nutiktų“, –  sakė jis.

Politologo L. Bielinio teigimu, ne kiekviena nepalankiai nusiteikusi auditorija politikui svarbi.

„Nušvilpimas vienoje Lietuvos vietoje, sakykime, Vilniuje arba specifiniame renginyje, kaip nutiko, pavyzdžiui, P. Gražuliui, rodo tik to renginio dalyvių arba tos vietovės požiūrį  į jį. Bet neužmirškime, kad jis beveik visada balotiruojasi tame pačiame regione – pajūryje. Ten jis kitaip save eksponuoja ir  iš ten mes negirdime tokio  ryškaus negatyvo“, – „Balsas.lt“ sakė politologas.

REKLAMA

Jam  pritaria ir ryšių su visuomene konsultantas L. Ulevičius. Pastarojo teigimu, politikas turi orientuotis į konkrečią žmonių grupę.

„Jeigu jis tikisi sulaukti paramos iš tam tikros piliečių grupės, į kitų veiksmus – meilę ar neapykantą – turėtų kreipti  mažiau dėmesio. Tai galioja visiems be išimties, nes nėra politiko, kuris orientuotųsi į visus rinkėjus. Kaip jie tuo naudojasi, matome per rinkimus vienmandatėse apygardose. Pavyzdžiui, A. Butkevičius Vilkaviškio rajoną gali vadinti savo tėvonija“, – aiškino L. Ulevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jo teigimu, jeigu politikas orientuotas į pensininkus, jis turi dirbti ir kalbėti taip, kad patiktų pensininkams, jeigu orientuotas į jauną auditoriją – turi nebijoti net iššaukiančių veiksmų, nes  tai patiks jo tikslinei auditorijai.

Todėl, anot jo, jeigu politikas tampa pažįstamas iš blogosios pusės, geriau ieškotis apylinkės, kur jo niekas nepažįsta, arba tyliai „eiti  su sąrašu“.

Kita vertus, tvirtina V. Gaidys, bet kuris politikas gali susirasti auditoriją, kurioje jam plotų.

„Tarkim, A. Zuokas Vilniuje dabar gali drąsiai eiti į labai daug skirtingų auditorijų – net su sportu susijusių. Bet kitur Lietuvoje jis jau rizikuotų, nes Vilniuje jo reitingas yra teigiamas, o Lietuvoje –  neigiamas. Kitas pavyzdys. A. Kubiliui turgaus prekeivių mitinge pasirodyti neverta, o V. Uspaskich gal ir neblogai būtų“, – sakė jis.

REKLAMA

L. Bielinis: nušvilpė? Būtent taip jus vertina visuomenė

,,Jeigu politikui nutinka taip, kaip A. Kubiliui praėjusią savaitę nutiko Kaune, jis tai turi priimti kaip signalą jo viešajam įvaizdžiui. Nesvarbu, ką rodo visuomenės apklausų reitingai - tikrasis reitingo rodiklis yra būtent viešas visuomenės požiūris, jos reakcija didelėse žmonių susikaupimo vietose. Būtent spontaniška, natūrali reakcija, kurią išprovokavo būtent jo pasirodymas, o ne koks nors klausimas ar užuomina. Šitas negatyvus spontaniškumas rodo realų A. Kubiliaus ir jo politinės partijos įvaizdį visuomenės akyse bei jų galimybes prieš rinkimus. Todėl Konservatorių partija turėtų daug ką apmąstyti, jeigu svajoja laimėti. Ir pats A. kubilius turėtų labai pasistengti“, - ,,Balsas.lt“ aiškino L.Bielinis.

REKLAMA

„Publikos reakcija, kurios sulaukia bet kuris politikas, yra pelnyta“, - pritarė V. Gaidys.

Anot jo, tokie nutikimai populiarumo reitingams įtakos greičiausiai neturės, nes dažniausiai, kaip A. Kubiliaus atveju, jie ir taip yra žemi.

„Yra daug pavojingesnių politikui dalykų, negu nušvilpimas, kurie griauna jo reputaciją. Tai finansinės manipuliacijos ar seniai, net prieš 15 metų įvykę asmeninio gyvenimo dalykai, kai jie „išlenda“, – sakė sociologas.

Kitas dalykas, anot jo, žmonių reakcija ne į politiką kaip asmenį, o jo priimamus sprendimus, administracinius veiksmus.

REKLAMA
REKLAMA

„Ekonominė krizė taip pat ne visų politikų populiarumui turėjo vienodos įtakos. Palyginkime I. Degutienę ir A. Kubilių. To paties „kalibro“ politikai, tų pačių pažiūrų, iš tos pačios partijos. Bet vienas rekordiškai pliuse, kitas rekordiškai minuse“, – atkreipė dėmesį V. Gaidys.

Jo teigimu, tai ypač aktualu politikams, kurie nusprendžia pasukti į vykdomąją valdžią, kadangi tuomet visuomenė vertina jau ne juos pačius, o jų atliekamus veiksmus ir priimtus sprendimus. Bet ne tik tai.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministro D. Jankausko balansas neigiamas, ir kur jis beeitų, rizika yra nemaža. Degutienė kur beeitų – rizika maža. E. Masiulio, nors jis ir ministras, reitingo balansas teigiamas. Tie dalykai priklauso ne vien nuo darbų, bet ir nuo įvaizdžio, veido, akių. Prisiminkime generalinį komisarą V. Grigaravičių – visus politikus lenkė. Atėjo kitas komisaras – iš karto su minuso ženklu. Charizma, mokėjimas bendrauti su žmonėmis taip pat turi daug įtakos“, – aiškino V. Gaidys.

L. Ulevičius: jiems rūpi ne aplieti marškiniai, o jų įtaka politinei karjerai

,,Balsas.lt pašnekovų teigimu, tik ypatingai jautrus politikas galėtų labai išgyventi dėl to, kad švilpianti minia neleido jam pasakyti kalbos, apliejo vandeniu ir apmėtė kiaušiniais, o kai kada tai gali išeiti į naudą, nes politikui blogiausia, kai jis visai nematomas.

REKLAMA

„Nušvilpimas yra negatyvus veiksmas, bet kita dalis žmonių dėl to gali dar labiau palaikyti, jų parama tam politikui sustiprėja. Negatyvas iššaukia visuomenės dėmesį. Sakykime, V. Uspaskich. Apie jį buvo daug kalbama negatyviai, bet tos kalbos įtakos turėjo tik tiems  visuomenės sluoksniams, kurie ir taip buvo nusiteikę prieš jį, o tie, kurie buvo linkę jį palaikyti, tik dar labiau ėmė jo gailėti“, – priminė L. Ulevičius.

„Nevykėlis arba tas, kuris yra patekęs į kvailas situacijas, žmonėms tampa artimu ir atpažįstamu. Bet jeigu bus vien tik toks įvaizdis – nemanau, kad politikas daug laimėtų rinkimuose. Nevykėlio, „tokio pat, kaip aš“, įvaizdis turėtų būti tik viena iš sudėtinių dalių, tai fonas, kuris neleidžia užmiršti politiko veido ir vardo, bet šalia turi būti ir tikslinga politinė ideologinė veikla“, – pritarė politologas L. Bielinis.

„Kiekvienam žmogui, jeigu jį mitinge išvadins negražiais žodžiais, bus nemalonu, bet asmeniškai jie to nepriima. Jie vertina, kokios įtakos tai gali turėti politinei karjerai, padeda ar kenkia. Jie skaičiuoja, kas naudinga, o kas ne“, – tų, kurie dar puoselėjo iliuzijas, kad nušvilpti, aplieti vandeniu ar apmėtyti kiaušiniais ir pomidorais politikai atsigręš į nepatenkintą žmogų, į šipulius sudaužė L. Ulevičius.

REKLAMA

Trumpa politikų ir visuomenės atmintis

Paklaustas, ar mūsų politikai rūpinasi savo įvaizdžiu, L.Ulevičius sakė, kad be to jie negalėtų gyventi.

„Ar tai nuosekliai ir tinkamai atliekama? Politikas politikui nelygu. Vienas kaip žuvis vandenyje jaučiasi viešoje erdvėje, o kitam reikia specialiai treniruotis. Kartais tai vadiname komunikacijos higiena. Daugelis iš jų nuolat tobulina savo įgūdžius“.

Kita vertus, ne visuomet jiems svarbi mūsų nuomonė – tvirtina ryšių su visuomene specialistas.

„Politinės jėgos turi savo tikslines grupes, jiems nesvarbu, ką kitos grupės galvoja, bet svarbu, kaip vertina savi rinkėjai. O jie renkasi ne tarp partijų, bet tarp 3-4 kandidatų. Dėl  to rinkėjo šie kandidatai ir kaunasi: jų požiūris svarbiausias, o ne bendras kontekstas“, – sakė jis.

Paklaustas, ko Lietuvos politikams trūksta labiausiai, L. Ulevičius atsakė: „Labiausiai jiems trūksta nuoseklumo, o jų pozicijos neretai neturi nieko bendra su tęstinumu. Vienu metu siekdami politinių tikslų jie leidžia sau aršiai sukritikuoti kurį nors asmenį, o vėliau – tą asmenį ima garbinti. Bet rinkėjas tai ne visuomet pastebi, – partijų ir politikų žaidimų esmę atskleidžia L. Ulevičius. – O tas, kurį anksčiau koneveikė, taip pat dėl politinių tikslų užmerkia akis ir spaudžia ranką tam, kuriam galbūt visai kitokį veiksmą norėtų padaryti“.

Anot L. Ulevičiaus, švilpkite nešvilpę, jie vis tiek kaip kalbėjo prieš vienus rinkimus viena, prieš kitus –  kita, taip ir kalbės.

„Rinkėjų atmintis yra gana trumpa ir jais lengva manipuliuoti. Niekas neprisimins iki kitų rinkimų, ką politikai žadėjo ir ko neišpildė“, – reziumavo jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų