REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Net ir prieš 1991-ųjų sausio įvykius aš niekada neabejojau, kad SSRS vis tiek įvyks kažkas panašaus į pučą. Tokio mastelio imperija, tuomet jau ištikta visiško bankroto, negalėjo ramiai sugriūti“,– „Respublikai“ sakė signataras Egidijus Bičkauskas, prieš 20 metų per rugpjūčio pučą dirbęs Lietuvos Vyriausybės atstovu Maskvoje. Rugpjūčio pučo metinių išvakarėse Egidijus Bičkauskas eilinį kartą padėkoja Dievui, kad 1991-ųjų rugpjūtis nevirto neregėto masto skerdynėmis, nuo kurių skyrė vos žingsnis. Buvęs Lietuvos atstovas Maskvoje prisimena, kad šalia GKČP veikėjų pareiškimų, Kryme uždaryto M.Gorbačiovo, į paniką puolusių Vakarų, pačioje imperijoje jau tiksėjo mažai kam į akis kritusi bomba. „Apie pirmąjį ir paskutinį SSRS prezidentą dabar galiu pasakyti vienareikšmiškai – jis padarė milžinišką ir teigiamą darbą, ko nesupranta nebent tik kai kurie mūsų veikėjai“, – sako E.Bičkauskas. – „Pučas galėjo baigtis labai liūdnai ir Sovietų Sąjungai, ir mūsų valstybei tik tuo atveju, jei GKČP veiksmai būtų ne taip arba atvirkščiai suprasti imperijos pakraščiuose. Tuo metu niekas nebuvo apsaugotas nuo vietinės reikšmės armijos generolų išpuolių, koks buvo surengtas vos prieš pusmetį Vilniuje“. RESPUBLIKA

REKLAMA
REKLAMA

Reformatorius. Šalies griovėjas ir išdavikas. Tokių vertinimų vis dar išgirsta prieš 20 metų nuo valdžios nušalintas Michailas Gorbačiovas. Nepatenkintieji juo ir įvykusiais pokyčiais nuolat gręžiojasi atgal – ar galėjo istorija susiklostyti kitaip? M.Gorbačiovą šiomis dienomis tiesiog graibstyte graibsto Vakarų šalių žiniasklaida. Mat šiomis dienomis sukanka lygiai 20 metų, kai Maskvoje mėginta įvykdyti valstybinį perversmą. Perversmininkai, regis, nė patys nežinojo, kokių pasekmių sukels jų veiksmai. Apie tai iki šiol kalba ne tik istorikai, bet ir tų laikų įvykių liudininkai bei dalyviai. Europarlamentaras Vytautas Landsbergis teigia, kad „Rusija būtų buvusi daug laimingesnė, jei būtų ėjusi demokratijos keliu. Tokiu, kokį pasirinko Lietuva. Tuo tarpu dabar neigdama tai, ką pati pripažino tarpvalstybine sutartimi su Lietuva 1991 metais, Rusija niekina pati save“, teigia europarlamentaras Vytautas Landsbergis. – Plačiau apie tai Rytai–Vakarai „Laikas nepakeitė M.Gorbačiovo, bet ar pasikeitė pati Rusija?“ LIETUVOS RYTAS

REKLAMA

 

Lietuvos rinktinei dar tik pradėjus rengtis čempionatui stovyklose, krepšininkai buvo priversti ne tik tobulinti įgūdžius bei sportinę formą, bet ir grąžinti duoklę rėmėjams: reklamuoti viską, kas liepta. Jau netrukus Lietuvoje prasidėsiančio Europos krepšinio čempionato karštligė labiausiai užkrėtė ne sporto aistruolius, bet verslo ir politikos atstovus: šie naudojasi nuostabiomis progomis susižerti pelną ar politinius dividendus. „Rėmime visada yra dvi medalio pusės: dalis filantropijos ir verslas. Bet tai normalu – žmonių reikalas, kaip tai vertinti“, – sakė L.Kunigėlis. – „Iš politikų daugiau dėmesio buvo tik kalbant apie reikiamus pinigus. Bet politikai tam ir yra politikai – jie laukia pabaigos, tada bus dėmesys. O jei pralaimėsime – išgirsime visokių žodžių apie save“.VAKARO ŽINIOS

REKLAMA
REKLAMA

Pastarosiomis dienomis politikų reklama kaip niekad suaktyvėjo: pavyzdžiui, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis paskelbė akciją „Eurobasket 2011: už vairo su 0 promilių“. „Vakaro žinių“ paklaustas, ar vienkartinė akcija nėra tiesiog noras pasinaudoti krepšinio čempionatu savireklamai, jis prisipažino, kad tai – tik pirma reklaminė akcija. Akibrokštą pateikė ir premjeras A.Kubilius. Jis, dar Kauno „Žalgirio“ arenos atidarymo (jame dalyvavo kaip svarbiausias asmuo) išvakarėse pareiškė, kad iš arenos mūsų krepšininkai galės išeiti tik su aukso medaliais. VAKARO ŽINIOS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 

Per nepriklausomybės dvidešimtmetį iš Lietuvos galėjo emigruoti nuo pusės iki milijono gyventojų. Tiksliausi oficialūs išsivaikščiojimo iš Lietuvos duomenys kaupiami tik nuo 2000-ųjų. Oficialūs – tai tie, kuriuos savanoriškai pateikė patys išvykstantieji. O kokie gali būti neoficialūs (specialistai sako, kad iki 3 kartų didesni), jei ir oficialūs yra sukrečiantys? 83 157 išvyko vien pernai (šiemet per 7 mėnesius – jau 33 139 žmonės). Tuščia vieta nebūna. Išvažiavusius lietuvius Lietuvoje pakeičia užsieniečiai. Jų kasdien vis daugėja. „Respublika“ šiandien pateikia duomenis, kiek kiekvienas Lietuvos miestas, rajonas neteko žmonių dėl emigracijos. Kodėl jie taip?.. RESPUBLIKA

REKLAMA

 

G.Kazakevičius, kalbėdamas Pasaulio lietuvių bendruomenių pirmininkų suvažiavime, vertino emigraciją kaip galimybę. Tačiau nepaminėjo, kad toliau kapojamos Lietuvos augalo šaknys. Viskas daroma, kad visa tauta virstų lakiomis sporomis. Išsilakstytų po pasaulį ir taptų diaspora. Kaip tas uodų spiečius prieš lietų. Už Lietuvos ribų jau gyvena 1,3 milijono lietuvių. Iš jų – 300 tūkst. Lietuvos piliečių. – „Respublikos“ savaitės žmogus – Vyriausybės vicekancleris Giedrius Kazakevičius, pranešęs Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkų suvažiavimui, kad emigracija yra nauja galimybė, ir ta proga už ne savo 40 tūkst. litų laikinai „emigravęs“ į naują galimybę, vardu Naujoji Zelandija. RESPUBLIKA

REKLAMA

Draugiški, šilti, vaišingi, bet režimo įbauginti žmonės, sutvarkyti miesteliai ir kiekvieną užsieniečių žingsnį akylai stebintys saugumiečiai. Tokį įspūdį paliko Baltarusija, per kurią Meilės žygio valdovų keliu traukiantys žygeiviai keliavo beveik savaitę. Keliaudami po demokratijos stoka garsėjančią valstybę negalėjome atsistebėti geranoriškais vietos gyventojais, kurie ne tik rodė patogesnį kelią, bet ir padėjo kuo galėdami. Žygiui apsirūpinome šiuolaikiškiausia navigacijos įranga, bet paaiškėjo, kad Baltarusijoje ji kažkodėl neveikia. Todėl ieškodami žirgams labiau tinkamų kelių ne kartą klausėme patarimo vietos gyventojų. Baltarusiai kelius rodė, bet atvirauti su nepažįstamaisiais apie sunkumus vengė. Baltarusijoje į raitelius smigo ir draugiški, ir įtarūs žvilgsniai. LIETUVOS RYTAS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 

 

 

Kitą savaitę į pirmąjį aplinkosaugos reidą Baltijos jūroje išplauks naujas patrulinis laivas „Jūrinis“, turintis specialią jūros aplinkos apsaugos kontrolei bei avarijų prevencijai skirtą įrangą. Jis pakeis aplinkosaugininkų turėtus senus laivus „Rusnė“ ir „Kaperis“. Naujajame laive, kuris patruliuos Baltijoje ir Kuršių mariose, sumontuota moderni sistema naftos teršalams jūroje aptikti. Ji padės tokius teršalus nustatyti kelių kilometrų spinduliu ir pagal vietos meteorologines sąlygas sumodeliuoti galimą jų sklidimą. Kuršių mariose „Jūrinis“ saugos gyvąją gamtą, žuvų neršto metu vykdys sustiprintą aplinkosaugos kontrolę. „Jūriniame“ dirbs 4 žmonės – buvusi „Kaperio“ įgula. VAKARŲ EKSPRESAS

REKLAMA

Per iškilmingą „Žalgirio“ arenos atidarymą melagingą žinią apie arenos susprogdinimą paskelbęs asmuo tikslo nepasiekė. Žinia apie sprogimą pasiekė kai kuriuos žurnalistus, Vyriausio policijos komisariato atstovę spaudai. „Mes ir manėm, kad gali būti kažkas panašaus. Tačiau nekilo net menkiausios panikos“, – užtikrino Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Remigijus Stukas. Arena buvo kruopščiai apžiūrėta prieš renginį. Moderniame statinyje įrengtos filmavimo kameros užtikrina nuolatinį jos stebėjimą. Todėl melagingų pranešimų iniciatoriams teks nusivilti, nes sukelti sumaišties jiems nepavyks. Gavusios informaciją apie grasinimą susprogdinti specialiosios tarnybos įvertino, kad jokių pasikeitimų kameros neužfiksavo, todėl renginio ir varžybų net neketinta nutraukti. „Gaila, kad yra tokių, kurie gadina kitiems šventę“, – apgailestavo R.Stukas. KAUNO DIENA

Vėlų ketvirtadienio vakarą Daniliškio kaimą (Panevėžio r.) nušvietė gaisro pašvaistė. Ūkininkės atstumtas širdies draugas iš keršto padegė moters ūkinį pastatą. Ugnyje pražuvo 10 kiaulių, 15 naminių paukščių, apie 15 tonų šiaudų. Nors įtariamojo, sodybos savininkės buvusio samdinio ir širdies draugo, ieško policija, jis jau kitą rytą paskambino nuo gaisro nukentėjusiai moteriai ir vėl jai grasino. Sodybos šeimininkė 60–metė J.M. ketvirtadienį kaip tik grįžo iš gydytojų, kurie jai patarė ilsėtis ir nesijaudinti. Tačiau vietoj ramaus poilsio ūkininkei teko stebėti, kaip liepsnose paskendo jos ūkinis pastatas ir viduje buvęs turtas. „Aš nieko nepajėgiau daryti – tik stovėjau ir žiūrėjau, turtą gelbėjo mano darbininkai“, – pasakojo moteris. Labiausiai ūkininkei gaila ugnyje pražuvusių gyvulių ir paukščių. Per gaisrą sugebėjo išsigelbėti pulkas žąsų, o mėsinės vištos sudegė gyvos. LIETUVOS RYTAS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų