Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą bylos dalyvių advokatai pavadino nepagrįstu, o byloje pateiktus kaltinimus „laužtus iš piršto“.
Penktadienį Generalinės prokuratūros pareigūnas Dainius Baraniūnas pateikė Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą, kuriuo nesutiko su Vilniaus pirmo teismo sprendimu, jog kai kuriems kaltinamiesiems pareikštas kaltinimas nėra konkretus, kas apribojo jų teisę gintis nuo pareikštų kaltinimų. Nutartyje nurodyta, jog prokurorai turi galimybę pataisyti kaltinamąjį aktą arba šį sprendimą apskųsti aukštesnės instancijos teismui.
„Nesutinku su prokurorams pateiktais kaltinimais, jog įtariamieji neturėjo teisės į gynybą, juk jie rašė skundus, turėjo advokatus. Manau, jog teismo sprendimas, jog prokurorai netinkamai surašė kaltinamąjį aktą yra nepagrįstas, ten pateikti įrodymai. O papildymus ir ekspertizes galima prašyti atlikti teismo metu“, – gynėsi D. Baraniūnas.
Išklausęs prokuroro žodžius, į ataką perėjo vienas „Mailiaus bylos“ kaltinamųjų Romualdas Visokavičius.
Buvęs Lietuvos banko vadovas ir ambasadorius tikino nesuprantantis jam pateiktų kaltinimų : „Projektas dėl įžuvinimo buvo labai geras. Patariau jo kūrėjams saugoti autorystę, nes konkurentai gali ir čia pasidarbuoti. Kaip tai padarė kurpiant šią bylą“.
Prie nešvarių darbelių, anot R. Visokavičiaus, rankas iš pradžių pridėjo konkurentai, paskui politikai: „Būtent verslo konkurentai paprašė Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) perduoti verslo projektą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT) dėl neva fiktyvios įmonės noro pasisavinti ES lėšas. Juk būtent ES pinigai ir buvo garantu padengti kreditą“.
Šį kartą, tikino bylos dalyvis, FNTT tapo politikų įkaite, juk tyrimo metu paaiškėjo, jog įmonės nėra fiktyvios, o teisėta tvarka užregistruotos: „Be to, dokumentai NMA pateikti laiku ir skaidriai“.
R. Visokavičiaus gynėjas Juozas Gaudutis teigė nesuprantąs, kodėl tyrėjai klaidino prokurorą ir šis priėmė klaidingą sprendimą: „Juk byla ištirta nepilnai. Pavadinčiau tai namo statyba nuo stogo. O kur pamatai dingo? Taip ir byloje, kai buvo pažeista tyrimo metodika, trukdanti suformuluoti kaltinimus. O be jų neįmanoma suformuluoti kaltinimus asmeniui“.
Be to, anot J. Gaudučio, neatskleistas ir nusikaltimo veikos turinys, kas rodo, jog kaltinimai surašyti perrašius Baudžiamojo kodekso straipsnius: „Taip kaltinimus galima surašyti kiekvienam praeiviui“.
Advokatas stebėjosi, jog tyrimas atliktas nepadarius projekto ekspertizės, nenustačius pažeidimų: „Prokurorai nori perduoti naštą teismui prašydami atlikti ekspertizę. Patys to nenori daryti. Manau, teismas pagrįstai grąžino bylą prokurorui. Juk kaltinamasis aktas surašytas greičiau, nei atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai“.
J. Gaudutis pabrėžė, jog teismas tyrimo trūkumus išdėstė labai švelniai turint žinioje, jog prokuratūra padarė daug klaidų: „Tai nonsensas mano baudžiamojoje praktikoje. Net nesuprantu, kodėl prokuroras skundą pavadino apeliaciniu, todėl prašau palikti galioti Pirmo teismo sprendimą“.
Išklausęs prokuroro, gynybos ir įtariamojo pasisakymus, teismas paskelbė, jog sprendimą priims rugpjūčio 29 dieną.
Primename, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ( FNTT) ir Generalinės prokuratūros tirtoje byloje teigiama. jog organizuotos nusikalstamos grupuotės nariams pateikti kaltinimai dėl neteisėtos juridinių asmenų veiklos, dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo, tarpininko kyšininkavimo, papirkimo, piktnaudžiavimo, pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą.
Pasak FNTT, kaltinimai dėl įvykdytų keliasdešimties nusikalstamų veikų pateikti devyniems fiziniams asmenims. Vienas asmuo, padėjęs atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Baigtame tyrime išaiškinta, kad organizuotai grupei vadovavo Lietuvoje ir užsienyje veikiančių baldais prekiaujančių įmonių savininkas Egidijus Gesevičius.
Bylos duomenimis, jo organizuota nusikalstama grupė, prisidengusi veiklos nevykdančiomis septyniomis Lietuvos ir viena užsienio įmone, 2009–2010 metais klastodama dokumentus, steigdama fiktyvias įmones, kyšininkaudama, papirkinėdama ir skatindama piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – 10 mln. litų iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto
Šios lėšos buvo skiriamos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“.
Grupuotė pastarojo nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios – FNTT pareigūnai užkirto kelią nusikaltimo padarymui.
Baudžiamasis kodeksas nustato, kad už įvykdytas nusikalstamas veikas įtariamiesiems gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Šioje byloje liudytoju buvo apklaustas žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Ikiteisminis tyrimas dėl siekio apgaule užvaldyti ES lėšas pradėtas praėjusių metų sausio 27 dieną.
