- Ar po pirmojo mačo galite teigti, kad ispanai visa galva yra pranašesni už kitas komandas. Ar jie tokie patys žaidėjai, kuriuos, geriau žaidžiant, galima laisvai nugalėti?
- Žinote, jei čempionate žaistume 10 mačų, ar būtų kokia nors atkrintamųjų varžybų serija, būtų sunkoka, bet dabar susikaupus vienam mačui, panaudojus taktines gudrybes tikrai galima. Aišku, reikia sužaisti beveik idealiai, visais atžvilgiais - drausmės, pataikymo ir sprendimai turi būti teisingi.
- Natūralu, kad pasiruošimo etape nei vienas treneris nenori atskleisti visų komandos kozirių. Kalbant apie šias rungtynes, ir tas, kurios jau buvo, kiek taktinio Lietuvos rinktinės krepšinio mes jau matome?
- Čia gali slėpti ir slėpti tokius dalykus, bet juk mes ir žaidžiame tas rungtynes, kas tobulintume tuos dalykus. Jeigu dabar mes slėpsime tuos visus taktinius dalykus, kaip mes treniruosimės ties tuo? Aišku, matai momentus, kas sekasi geriau, ar blogiau, kodėl vienas derinys sekasi geriau, o kitas ne taip. Stengiesi ties tuo dirbti. Per šiuos dalykus sieki kokybės. Gal vienose rungtynėse naudojame daugiau vienus, kitose - kitus derinius. Gynybos sistemas bandome kaitalioti. Visi labai nori, ne išimtis ir mes, nugalėti kaskart, vis dėlto čempionatą pradės visi turėdami po 0 pergalių ir tiek pat pralaimėjimų. Aišku, yra dvi medalio pusės, jei visas rungtynes dabar praloši, pasitikėjimas gali smukti, taip kad reikia laimėti ir stengtis, kad ugdytųsi tas mentalitetas. Komanda turi tikėti, jog gali. Bet Ispanija viena tų išskirtinių rinktinių. Mums geriau žaisti su tokiom komandom, kurios žaidžia agresyviai, intensyviai, greitai ir tai duoda daugiau naudos.
- Iš šalies atrodo, kad Mantas Kalnietis neturėtų būti varginamas ta dilema - pateksi į rinktinę ar ne. Tačiau dabar jis visai nepanašus į save, jūs gal iš šalies matote, kur čia problemos?
- Manau, kad daugelis žaidėjų nebuvo susikoncentravę ties tais dalykais, kuriais derėtų. Ne išimtis ir Mantas. Po to kalbėjomės, rodžiau jam, ko iš jo daugiau norėčiau. Bet antrose rungtynėse jis davė daugiau energijos, nors, aišku, pasitaikė ir prastų sprendimų, bet svarbiausia, kad einama teisinga linkme. Priežastys yra seni įpročiai, kuriuos reikia pritaikyti. Skaudėjo jam ir kelį, bet jau dabar berods apsiprato. Tam ir yra tas pasiruošim procesas, ne tik Mantas neranda šiek tiek savo žaidimo.
- Treneri, o tas galutinis dvyliktukas po truputį aiškėja gal jau jums ?
- Kyla dar daug klausimų. Kol kas nieko daugiau negaliu pasakyti.
- Kalbant apie Marijoną Petravičių, Joną Valančiūną ir Robertą Javtoką. Kuris iš jų kol kas palieka geriausia įspūdį?
- Jie visi kažkiek panašūs, bet kartu ir skirtingi. Jeigu sprendžiant pagal jau sužaistus mačus, tai Jonas su čekais gerai atrodė, su rusais irgi, su ispanais galbūt jam sunkiau buvo. R.Javtokas su Ispanija sužaidė neblogai, o M.Petravičius nežaidė su slovėnais ir rusais, o su ispanais gynėsi neblogai, bet buvo keletas momentų, kai neatsitvėrė žaidėjo, kartais gal sunku jam gal buvo žaisti prieš judresnį žaidėją. Bet jei yra šalia „sunkūs“ centrai, ten gal jis yra naudingesnis. R.Javtokas irgi sunkiai rado vietą, bet su ispanais parodė tą gerą energiją, ko aš iš jo ir tikiuosi. Tai irgi čia yra daug klaustukų dėl dvyliktuko, kol kas sunku kažką sakyti, nes vieną mačą geriau atrodo vienas, kitą - kiti.
- O kiek didelė tikimybė, kad čempionate jie žais visi trys?
- Sunku pasakyti dabar, žiūrėsime, nuspręsime.
- Kokių priemonių imsitės prieš Pau Gasolį, kuris Madride praktiškai per 17 minučių surinko beveik 20 taškų?
- Pagrindinė bėda, kad jis ne tiek daug gerai sužaidė vienas prieš vieną, bet atkovojo kamuolius, pelnė lengvus taškus pabėgdamas į priekį. Visi taškai buvo pelnyti po mūsų klaidų. Šiuos dalykus reikia tvarkyti, vienas prieš vienas jį stabdėm gana sėkmingai.
