REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Grupė Lietuvos žurnalistų savo akimis išvydo vietą, kur elektros energiją gamins taikusis atomas. Įspūdingos atominės jėgainės statybos aikštelės plotas užima 200 hektarų dykvietėmis paverstų laukų.

REKLAMA
REKLAMA

Iš Kaliningrado teko važiuoti kelias valandas iki Nemano gyvenvietės, kur, kiek atokiau nuo jos, ir pradėtos grandiozinės statybos.

REKLAMA

Prie įvažiavimo į statybvietę žurnalistų autobusiukui kelią užtvėrė šlagbaumas, prie kurio buvo tikrinami pasai bei reikalaujama persėsti į kitą autobusą, važiuojantį į būsimos jėgainės teritoriją.

Rostove jau vadovavęs atominės statyboms, filialo „Koncern Rosenergoatom“ direktorius Jevgenijus Vlasenko informavo, jog pirmasis būsimos atominės atominės akmuo padėtas dar 2010 metų vasario 25 dieną, o tų pačių metų kovo 10 dieną pradėti paruošiamieji darbai.

REKLAMA
REKLAMA

Domisi užsienio kapitalas

„Į statybas pritraukiamas užsienio kapitalas, kuriam leista įsigyti 49 procentų akcijų. Jų vertė – 18 milijardų rublių. Dabar dirbama su privačiais investuotojais – atstovais iš Italijos, Lenkijos, Bulgarijos ir Lietuvos“ , – pasakojo žurnalistus lydėjęs J. Vlasenko.

Koncernas jau vykdo derybas su bendrove „Vetrūna“, neseniai statybos aikštelę aplankė šios bendrovė vadovė Kazimiera Prunskienė. Jau sutarta su „Akmenės cementu“ dėl jų gaminamos produkcijos tiekimo į aikštelę. Su būsimosios Baltijos atominės elektrinės (AE) vadovais susitinka įvairių diplomatinių institucijų atstovai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iš Skandinavijos į Klaipėdos uostą bus plukdoma skalda, naudojama betono gamybai: „Dabar kaupiame žiemai smėlio bei skaldos atsargas. Smėlį gerai išplauname, o paskui krausim į sandėlius. Juos statom tiesiai aikštelėje. Kyla čia ir laikinosios betono bei geležinių konstrukcijų gamyklos, kurios bus išmontuotos pasibaigus darbams“, – aiškino prie delegacijos iš Lietuvos priėjęs generalinis Baltijos AE direktorius Jurijus Šalimovas. Anot jo, susidomėjimas šia elektrine itin didelis: „Juk tai uždara sritis ir visiems itin įdomu, kokiomis sąlygomis statomi reaktoriai“.

REKLAMA

Baltijos AE statybų aikštelė („Jurbarko šviesos“ nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)Baltijos AE statybų aikštelė („Jurbarko šviesos“ nuotr.)

Ruošiama infrastruktūra

Įspūdingo dydžio aikštelėje nutiesti betono keliai. Panašūs tiesiami oro uostuose, kad išlaikytų sunkiosios technikos svorį. Teritorijoje jau stūkso modernus administracinis pastatas, statomi kanalizacijos valymo įrenginiai, sandėliai, netrukus iškils valgykla darbuotojams

J. Šalimovas pastebėjo, jog statybose dirba tik Kaliningrado srities darbininkai. Statybininkams kol kas nuomojami namai, tačiau vėliau ketinama statyti gyvenvietę su būtinais atributais – poliklinika, mokyklomis, stadionais ir t.t.

REKLAMA

Atominės širdis

Po kurio laiko žurnalistai buvo atvežti į vietą, kur jau stūkso pirmojo bloko reaktoriai. „Jie kol kas tušti, o urano kuras bus atvežtas, kai jėgainė bus pradėta eksploatuoti“, – informavo direktorius J. Šalimovas.

Pirmojo bloko reaktoriai , anot vadovo, yra padengti storu betono sluoksniu ir padalinti į dvi patalpas. Černobylyje reaktoriai veikė vienoje erdvėje, kas sukelia papildomą pavojų įvairiems nesklandumams.

Per spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo specialiai iš Maskvos atvykę korporacijos „Rosatom“ atstovai, vyriausiasis inžinierius Sergejus Svetolovas teigė, jog dviejų blokų reaktoriai bus padengti apvalkalu, kuris atremia ne tik sprogimus, gamtos kataklizmas, bet ir atlaikytų nukritus lėktuvui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Po to, kai Japonijos Fukushimos stotyje įvyko nelaimė, saugumui skiriame itin didelį dėmesį“, – tikino vyriausiasis statybų inžinierius.Todėl, anot jo, atliekamos įvairios ekspertizės ir tyrimai: „Betono, kuris naudojamas reaktorių statybai, mėginiai imti tiesiog statybos metu ir gabenti tirti į laboratoriją. Už jo kokybę atsako techninės priežiūros specialistai, viskas yra griežtai kontroliuojama“.

Atominė saugumas užtikrintas

Projekto Baltijos AE „Inter Rao EES“ vadovas Maksimas Kozlovas paaiškino, jog naujoje jėgainėje pirmą kartą bus panaudota pasyvi šaldymo sistema:„Net, jeigu reaktorius ims lydytis, kas įvyko Černobylyje, radiacijai nebus leista pasklisti į aplinką. Radioaktyviosios dalelės tūnos apvalkalo viduje. Nereikės net žmonių evakuoti“.

REKLAMA

Reaktoriaus viduje veiks įrenginiai, kurie iškart reaguos į šilumos šaltinius ir užgesins.

„Šis projektas yra unikalus ir naujas, bet vėliau bus naudojamas kaip serijinis ir patraukliai pristatomas investuotojms. Tokia pati technologija bus panaudota ir Baltarusijoje, Čekijoje, Vengrijoje“, – sakė M.Kozlovas. Anot jo, kabelius, kuriais tekėtų Baltijos AE pagaminta elektra, per Lietuva galima nutiesti į Estiją, Latviją, Lenkiją. Net į Vokietiją, Suomiją ir Švediją: „Šios šalys gautų apie 1000 megavatų elektros energijos, o pastačius antrąjį bloką – 1800 megavatų. Be to, jėgainės artumas žymiai sumažintų elektros kainą“.

REKLAMA

Skaudus smūgis atominei sistemai

„Rosatom“ atstovas M. Kozlovas pažymėjo, jog projektu domisi ir keli investoriai iš Lietuvos, jau deramasi su kompanijomis, kurios norėtų pardavinėti iš Baltijos AE tiekiamą elektros energiją.

Neseniai Lietuvos valdžiai išsiųstas siūlymas dalyvauti projekte, tačiau atsakymo projekto vadovas teigia taip ir negavęs. Tik vėliau pareikalauta išversti dokumentą į lietuvių kalbą. Tačiau darant vertimą paaiškėjo, jog į lietuvių kalbą kol kas neįmanoma tiksliai išversti kai kurių terminų, naudotų tik anglų kalboje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Reikia kurti vieningą branduolinės energijos sistemą, kurios vientisumas pažeistas uždarius Ignalinos atominę. Juk mūsų energija galės naudotis daugelis šalių, kurioms jau nebereikės statyti savo jėgainių“, – tikino M. Kozlovas.

Viso rojekto vertė, anot jo, siekia penkis milijardus eurų. Kaip leidžiamos privačių investorių lėšos, stebės didelė juristų grupė: „Niekas „nemes“, negalės išplauti ar panaudoti lėsų kitiems tikslams“.

Atliekos – į didžiąją Rusiją

Daugiausia dėmesio projekte skiriama urano tiekimui ir atliekų šalinimui. Panaudotos urano plokštės bus gabenamos į Urale veikiančią gamyklą, kur bus perdirbamos.

REKLAMA

Baltijos AE teritorijoje radioaktyviosios atliekos nebus saugotos. Kroviniai bus gabenami specialiuose konteineriuose geležinkeliu, kuris netrukus bus pradėtas tiesti būsimos atominės elektrinės teritorijoje.

Direktorius J. Šalimovas užtikrino, jog sąstatai su panaudotu uranu dar nė karto nepatyrė avarijų: „Dar to nebuvo istorijoje, nors atliekos gabenamos į Uralą daug metų.“

Atominei nebaisus žemės drebėjimas

Be atliekų šalinimo rūpinamasi ir jėgainės saugumu įvykus žemės drebėjimui. „Atliekami seismologiniai tyrimai, vertinami net 100 metų laikotarpio gamtos reiškiniai“, – informavo vyriausiais projekto inžinerius S. Svetlovas. Anot jo, ypatingas dėmesys seimologiniam saugumui pradėtas skirti po to, kai Baltijos jūros dugne įvyko keli žemės drebėjimai: „Tačiau jie nebaisūs atominei, nes ji statoma 36 metrus aukščiau jūros lygio. Taip pat, kaip nebaisus net ir cunamis, kuris pakenkė Japonijos jėgainei.“

REKLAMA

S. Svetolovas paneigė gandus, jog reaktoriaus dangtis bus gaminamas gamykloje, kuri anksčiau gamino popieriaus gamybos įrenginius ir kurioje vagiamas metalas: „Petrozavodsko gamyklai rekonstruoti skirta daugiau nei 100 mln. eurų. Nupirkta geriausios įrangos, kurią naudojant bus galima pritaikyti naujausias technologijas dangčio korpuso statybai“.

Radiacinė sauga

Atominės jėgainės statybos vyks penkerius metus. Pirmasis energoblokas bus paleistas 2016 metais, antrasis – 2018 metais. Kiekvieno jų galingumas sieks 1150 megavatų. Numatoma jėgainės veiklos trukmė – 50 metų, paskui ji bus išmontuota ir likviduota.

REKLAMA
REKLAMA

Greta stoties ketinama įrengti daugiau nei 20 daviklių, kurie nuolat stebės radiacijos lygį.

Atominė elektrinė jau dabar saugoma tarpžinybinės saugos tarnybos pareigūnų, į stoties teritoriją neįmanoma patekti be leidimo, darbuotojai praeina griežtą patikrą.

Jeigu Kaliningrado politikai ir sugebės surengti referendumą, kuriuo siekiama sustabdyti statybas,  to padaryti bus jau neįmanoma dėl milžiniškų nuostolių. „Rosatom“ atstovų įsitikinimu, vargu ar kas nors sugebės sustabdyti jėgainės statybas.

Dabar tik Lietuvai beliko atsisakyti ambicijų pasistatyti nuosavą atominę ir sutikti pirkti elektros energiją iš Rusijos, kuri, anot Baltijos AE vadovų, dar bus ir žymiai pigesnė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų