REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ignalinos atominės elektrinės likimas panašėja į Černobylio: milijonai sukišti, o būtiniausi darbai nepadaryti. Lietuva garsiai kalba apie naujos Visagino atominės jėgainės statybą, tačiau nesugeba nudirbti paprastesnio darbo – už Europos Sąjungos (ES) pinigus sklandžiai uždaryti Ignalinos atominės elektrinės (IAE). Milijonai jau sukišti į būtiniausius uždarymo projektus, tačiau jie nejuda iš mirties taško.

REKLAMA
REKLAMA

ES atmintis sušlubavo

Mūsų šalis įsipareigojusi visiškai baigti uždarymo darbus iki 2029 metų. Bet dabar atrodo, kad ši data nereali. Dar daugiau, IAE uždarymo darbai gali būti apskritai sustabdyti, o monstro sulyginimas su žeme nukeltas į tolimą ateitį. Toks scenarijus šviečiasi paaiškėjus, kad Briuselis ketina skirti perpus mažiau pinigų, nei prašė Lietuva.

REKLAMA

Lietuva 2014–2020 metų laikotarpiui prašo iš ES 870 mln. eurų (3 mlrd. litų) uždarymo darbams tęsti. Tuo metu žadama išmontuoti reaktorius, baigti krauti visą panaudotą kurą, atlikti kitus darbus.

Tačiau 2014–2020 metų ES biudžeto projekte trims uždaromoms elektrinėms Lietuvoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje numatoma skirti 700 mln. eurų.

„Galime pretenduoti į 300–400 mln. eurų (1–1,38 mlrd. litų), vadinasi, daugiau nei perpus mažesnę sumą negu reikia“, – skaičiuoja Ignalinos atominės elektrinės korporatyvinių reikalų direktorius Osvaldas Čiukšys.

REKLAMA
REKLAMA

• Pasak jo, stojimo į ES protokole juodu ant balto parašyta, kad Lietuva turi gauti finansavimą, nes našta, tenkanti Lietuvai, yra neadekvati šalies dydžiui.

„Kur solidarumas, kur įsipareigojimai, kur čia važinėjusio ir aiškinusio, kad Lietuva nebus palikta viena, komisaro GunterioVerheugeno pažadai? – kalba O. Čiukšys. – Jeigu ES nesilaiko įsipareigojimų, mes, ko gero, irgi turime teisę jų nesilaikyti. Mus tokie skaičiai projekte šokiravo.“

Nepalankios išvados

Tačiau Europa, regis, nenori toliau švaistyti pinigų vėjais. Juoba kad ankstesni milijardai, kuriuos ji yra skyrusi, nepadėjo pastūmėti svarbiausius projektus. Priešingai, didžioji dalis lėšų net nepasiekė adresato. Tai liudija išankstinės Europos audito rūmų išvados.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Trejais metais vėliau nei planuota pradėjo panaudoto branduolinio kuro saugyklos (B1) ir kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo bei saugojimo komplekso (B3/4) statyba. Buvo tikimasi, kad 2011-aisiais panaudoto branduolinio kuro saugykla bus baigta statyti ir į ją pervežtas IAE blokuose iki tol saugotas milžinišką radiaciją spinduliuojantis kuras. Tačiau tokie planai su realybe nieko bendro neturi. Jei tikėtume pastaraisiais rangovų pažadais (kurie ir vėl gali nepasitvirtinti), lapkritį bus atliekami saugyklos bandymai, o prabėgus metams įvyks atidarymas.

REKLAMA

Toks vilkinimas sunkiai paaiškinamas. Juk bent jau šiam etapui – iki 2014 metų garantuotas ES finansavimas.

Bankui naudinga

O gal kaip tik kalti ES pinigai, kuriuos skirsto Londone reziduojantis Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB)? Jis per tarptautinį konsorciumą (Didžiosios Britanijos AMEC NNC, Belgijos „Belgatom“ ir Švedijos „Swedprower“) paskirsto lėšas užsienio kompanijoms. Bankui naudinga, kad elektrinė būtų kuo ilgiau uždarinėjama, nes nepanaudoti pinigai duoda garantuotus procentus.

Naudinga ir konsorciumui – jis į Lietuvą atsiuntęs gausių, beprotiškus pinigus uždirbančių konsultantų būrį gali atsiriekti solidžią pyrago dalį.

„IAE dirba būrys – 25 konsultantai. Jiems jau sumokėta 45 mln. eurų. Jie turėjo tapti projektų realizavimo garantu. Kur buvo tie konsultantai, turintys matyti, kad darbai pradėjo vėluoti? – piktinasi naujoji IAE vadovybė. – Juk jie už tai atsakingi ir pirmieji turėjo skelbti pavojaus signalus.

REKLAMA

Anksčiau buvo mokama negailint: nesvarbu, kas ką padarė, buvo prirašomi iki galo nepatikrinti darbai. Tai ir tų pačių, brangiai mokamų konsultantų, kaltė. Jie pateikdavo išvadas, kad jau viskas padaryta, laikas mokėti. Nors B2-3-4 projektai praktiškai nepradėti, o jau sumokėta apie 40 proc. sumos, už vilkinamą B1– 62 proc.“

IAE įsitvirtinę konsultantai uždirba paprastam lietuviui sunkiai įsivaizduojamus pinigus – nuo 1 300 eurų per dieną. Vieno iš jų diena įvertinta net 2 700 eurų.

Mokėti nesiruošia

Šiandien radioaktyvių atliekų tvarkymo ir saugyklos statymo darbai sustoję, nes generalinis rangovas – konsorciumas „GNS-Nukem“ – už radioaktyvių atliekų kompleksą papildomai reikalauja didelės pinigų sumos, kurios Lietuva nežada mokėti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Į Lietuvą „Nukem“ atėjo kaip Vokietijos kompanija, atliekanti užsakymus Ukrainoje, Bulgarijoje ir kitose šalyse. Lietuvoje laimėjusi dvi sutartis, kurių bendra vertė – 291,6 mln. eurų (1,18 mlrd. litų), ji buvo parduota Rusijos bendrovei „Atomstroyexport“. Dabar ši kompanija priklauso

Rusijos branduolinės energetikos holdingui „Rosatom“. Taigi gavusi pelningą užsakymą Vakarų bendrovė virto rusiška.

„Lietuvos pusė mano, kad jiems priklausanti suma turi būti gerokai mažesnė. Be to, mes reikalaujame pateikti įvairių garantijų, tarkim, draudimą. Tam atvejui, jei „Nukem“ bankrutuotų. Nesiruošiame daugiau mokėti už nepadarytus darbus, nes nėra garantijų, kad jie bus baigti.

REKLAMA

Kur garantija, kad „Nukem“ nebankrutuos, nes jų 2010 metų finansinė ataskaita gan grėsminga?“, – įstrigusių derybų priežastis aiškina O. Čiukšys. Pasak jo, Lietuva – ne Maltos ordinas, ji negali užsiimti tokia labdara.

Protingiausia būtų sutartį nutraukti ir skelbti naują konkursą. Sumokėti už tai, kas nepadaryta, – apie 70–80 proc. suderėtos sumos ir tada pradėti teistis. Tačiau tai gali ilgai užtrukti, pinigai būtų įšaldyti. Kita vertus, kas gi norės imtis įgyvendinti pradėtą projektą. Pagaliau Lietuvai tai reikštų dar 2–3 papildomus metus ir dar labiau išaugusias uždarymo išlaidas.

REKLAMA

Klausimai be atsako

Kodėl tai pačiai kompanijai, nevykdžiusiai panašių darbų, buvo atiduoti du didžiausi projektai, kurie viršija milijardą litų? Kodėl anksčiau nebuvo pareikalauta komercinio projekto draudimo? Kodėl tuo metu, kai keitėsi „Nukem“ savininkai, nebuvo patikrinta, ar naujieji savininkai pajėgūs atlikti projektus? Juk tai akivaizdus įprastos komercinės praktikos pažeidimas. Į tokius ir panašius klausimus dar laukiama atsakymo.

Į juos turėtų padėti atsakyti šiuo metu tyrimą atliekanti Generalinės prokuratūros kontroliuojama Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Yra įtarimų, kad buvęs atominės stoties direktorius Viktoras Ševaldinas nesikreipė į valdybos narius dėl parašų, patvirtinančių konkurso nugalėtoją. Įstatymiškai numatyta: jei suma, patvirtinta konkurse, viršija milijoną, reikalingi valdybos narių parašai.

Tyrimo duomenimis, skelbiant konkursą nebuvo laiku parengti reikiami techniniai sprendimai, kurie užtikrintų tinkamą projekto B1 įgyvendinimą.

Jeigu pasitvirtins faktai, kad konsorciumas „GNS–Nukem“, laimėjęs konkursą, pasinaudojo kai kurių asmenų tarnybine padėtimi savo naudai, įtariamiesiems gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų.

REKLAMA

Faktai: Pinigai

Nuo 1999-ųjų, kai pradėti jėgainės uždarymo darbai, ES su donorais Lietuvai išmokėjo 643 mln. eurų (2,22 mlrd. litų). Lietuva prisidėjo 400 mln. litų.

Iki 2013 m. pabaigos Lietuva iš viso ketina gauti 1,4 mlrd. eurų (4,83 mlrd. litų) su tais pinigais, kuriuos jau gavome. Kiek iš viso turės prisidėti Lietuva, nėra nustatyta. Mūsų įnašas bus maždaug 10 proc.

Dar reikės 1,48 mlrd. eurų (5,11 mlrd. litų). Iš jų 770 mln. eurų (2,66 mlrd. litų) – 2014–2020 m. laikotarpiu.

Dėl projekto B1 vėlavimo 2-ojo bloko reaktoriuje bei abiejų blokų baseinuose laikytas ir iki šiol saugomas kuras, o IAE dėl tokio vėlavimo patiria papildomų išlaidų, kurios, pirminiais skaičiavimais, sudarys apie 56 mln. litų.

REKLAMA

Sparčiai kyla ir B1 projekto kaina. Nustatyta, kad per 2002–2009 m. pirmąjį pusmetį projekto B1 kaina išaugo nuo 80,5 mln. eurų skaičiuojamosios iki 171,6 mln. eurų faktinės sutarties kainos.

Pasirašius paskutinį sutarties papildymą, kaina padidėjo iki 193,5 mln. eurų, o projekto kaina išaugo nuo 72,4 mln. eurų skaičiuojamosios iki 120,1 mln. eurų faktinės sutarties kainos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų