REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žaidimas „Angry Birds“ plinta pasaulyje panašiai kaip paukščių gripas. Jo kūrėjai užsimojo aplenkti kompaniją „Disney“.

REKLAMA
REKLAMA

Suomių įmonės „Rovio Mobile“ rinkodaros direktorius Peteris Vesterbackas į susitikimą su žurnalistais atėjo pasipuošęs šlepetėmis, ant kurių puikavosi piešiniai iš žaidimo „Angry Birds“. „Rovio Mobile“ leidžia šį įspūdingą žaidimą, kuriame žaidėjai laido kerštingus paukščius į godžias kiaules. P. Vesterbackas pasirinko Galingojo Erelio pravardę – tai vienas paukščių, sunaikinantis viską, prie ko prisiliečia.

REKLAMA

Stebint žurnalistams, P. Vesterbackas pasitikrino „Twitter“ paskyrą ir joje rado vaikų, žaidžiančių šį žaidimą Peru kaimelyje, nuotrauką. Tai kažkur Amazonės džiunglėse.

Kinai eina iš proto

Šiandien žaidimas „Angry Birds“ atsisiųstas jau daugiau nei 250 mln. kartų, o vos prieš tris mėnesius – tik 100 mln. kartų. Kiekvieną mėnesį žaidimą žaidžia maždaug 50 mln. žmonių. Kai kuriomis dienomis žaidėjai praleidžia apie 200 mln. minučių apšaudydami kiaules savo „iPhone“, „iPad“, „Android“ ir asmeniniais kompiuteriais. Žaidimą atsisiųsti kainuoja 0,99 dolerio („iPad“ savininkai moka 4,99 dolerio), žaidėjai gali rinktis 40 skirtingų versijų, 300 lygių, kurių didžioji dalis – nemokama. „Angry Birds“ – populiariausias mokamas priedėlis 80 šalių. Vos už dolerį kitą galima parsisiųsti naują herojų arba nusipirkti vieną iš milijono minkštų žaislų, marškinėlių ar šlepečių, puoštų „Angry Birds“ simbolika. Be to, dabar „Angry Birds“ – vienas labiausiai padirbinėjamų prekių ženklų Kinijoje. Pagal populiarumą tarp piratų jis nusileidžia tik „Disney“ ir „Hello Kitty“ ženklams.

REKLAMA
REKLAMA

P. Vesterbackas punktyru nužymėjo tolesnius kompanijos tikslus: meninis filmas, atrakcionų parkas, stalo žaidimas, žaidimas socialiniams tinklams, dribsniai, katalogas, IPO ir stebuklingi lipdukai, kuriuos bus galima skenuoti telefonu, kad būtų parsisiųsta naujų žaidimo lygių. „Tikimės, kad sugebėsime pasiekti milijardą nusiuntimų iki kitų metų pabaigos, – lyg tarp kitko pareiškė P. Vesterbackas ir pridūrė: – Mes tapsime populiariausiu pramogų srities prekių ženklu Kinijoje iki 2012 metų pabaigos ir aplenksime „Disney“. „Rovio Mobile“ jau dabar filmuoja serialą iš trumpų animacinių filmukų, kuriuose aiškinama, kodėl gi paukščiai pyksta ant kiaulių. Be to, kompanija jau pasamdė animacijos studiją „Kombo“ ir kuria viso metražo filmą.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kalbant apie finansinius rodiklius, tokie ambicingi planai atrodo neįgyvendinami. Bendros „Rovio Mobile“ pajamos už 2011 metų sausį–kovą siekė tik 20 mln. dolerių, o „Disney“ kasdien investuoja triskart daugiau vien į 400 ha dydžio atrakcionų parko Šanchajuje statybą. „Rovio Mobile“ sukūrė puikų žaidimą, pripažįsta „Disney“ šaltiniai, tačiau vargu ar jiems pavyks sulaukti sėkmės kino rinkoje.

Kelias į sėkmę

„Rovio Mobile“ per aštuonerius metus 51 kartą mėgino išleisti sėkmingą žaidimą. 2003 metais 29 metų programuotojas Niklasas Hedas laimėjo konkursą Helsinkio universitete ir gavo galimybę sukurti žaidimą mobiliai platformai. Žaidimas turėjo būti naudojamas viename pirmųjų išmaniųjų telefonų „Nokia“. Praėjus metams jis ryžosi įkurti kompaniją tokiems žaidimams kurti ir pavadino ją „Relude“. Jo idėją palaikė ir P. Vesterbackas, tuo metu jis dirbo „Hewlett-Packard“ ir padėjo surengti „Nokia“ konkursą.

REKLAMA

Į šią kompaniją Niklasas pasikvietė brolį dvynį Mikaelį, šis tapo vykdomuoju direktoriumi. Pirmuosius metus jie stengėsi įsitvirtinti, tačiau galiausiai nusprendė kompaniją pervadinti į „Rovio“ ir įtikino tėvą Mikaelį Cadge'ą, gerą verslininką, investuoti į jų veiklą 1 mln. eurų. Tačiau netrukus Mikaelis susipyko su tėvu dėl kompanijos plėtros strategijos ir verslą paliko, toliau darbavosi tik Niklasas. „Rovio“ kūrė žaidimus „Electronics Arts“, „Namco“ ir „Real Networks“, tačiau neskyrė dėmesio jiems populiarinti, todėl lėtai leidosi į dugną.

REKLAMA

2006 metų žiemą „Rovio“ jau buvo ant bankroto slenksčio, o kompanijos darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 50 iki 12 žmonių.

Tačiau 2006 metų sausį, kai Steve'as Jobsas pristatė pirmąjį „iPhone“ su jutikliniu ekranu, Niklasas įtikino Mikaelį grįžti į „Rovio“ ir sukurti naują žaidimą šiam naujam įrenginiui. Žaidimas buvo pavadintas „Angry Birds“. Mikaelis į jo kūrybą investavo 25 tūkst. eurų, o investuota suma padidėjo keturis kartus.

Pagrindinis „Rovio“ dizaineris nupaišė šimtus žaidimo herojų eskizų, o 2009 metų kovą galiausiai nupiešė įtūžusį paukštį, kurio garbei pavadintas žaidimas. Vienu momentu kūrėjai patys nustebo negalintys atsitraukti nuo šio žaidimo. Paukščiai įgavo skirtingas spalvas, įvairius balsus ir skirtingus gebėjimus. Kad paukščių pyktis būtų pagrįstas, kūrėjai sugalvojo, esą kiaulės pavogė sparnuočių kiaušinius.

Žaidimo išleidimas sutapo su pasirengimu didžiausioms 2009 metų žiemos šventėms. Pirmuosius tris mėnesius atrodė, kad „Angry Birds“ yra dar viena „Rovio“ nesėkmė. Tačiau galiausiai 2010 metų vasarį „Apple“ sutiko iškelti žaidimą į pirmąjį savo „Apystore“ puslapį, „Rovio“ sukėlė į „Youtube“ daugybę filmukų apie savo paukščius ir kiaules, taip pat pristatė nemokamą žaidimo versiją ir 42 naujus lygius. Dėl to per pirmas tris dienas „Angry Birds“ šoktelėjo iš 600-osios vietos „AppStore“ į pirmąjį dažniausiai parsisiunčiamų programų trejetuką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Virto pramogų verslu

2011 metų kovą „Rovio“ gavo 42 mln. dolerių iš rizikos fondų „Accel Partners“ ir „Felicis Ventures“ bei „Skype“ įkūrėjų. „Rovio“ įpareigota panaudoti šiuos pinigus naujiems žaidimams kurti ir savo apvalučiams paukščiams paversti kultiniais personažais, populiarumu prilygstantiems „Disney“ animacinių filmų herojams. Tai ambicinga užduotis kompanijai, kuri prieš pusantrų metų dar buvo ant bankroto ribos. „Tai tas pats, tarsi Rubiko kubo išradėjas norėtų savo kompaniją padaryti viešą“, – juokėsi „Wedbush Securities“ analitikas Michaelis Pachteris.

REKLAMA

Jeigu broliai Hedai ir netaps naujuoju Disnėjumi, savo kompaniją jie gali parduoti už stulbinamą sumą. Būtent taip japonų „DeNA“ nusipirko kompaniją „Ngmoco“ („Rolando“ ir „Topple“ kūrėja) už 400 mln. dolerių, o pats „Disney“ įsigijo žaidimų „Facebook“ kūrėją „Playdom“ už 763 mln. dolerių.

Taigi įvertinus tai, galima spėti, kad „Rovio“ vertas 0,7–1 mlrd. dolerių. Tačiau akivaizdu, kad „Rovio“ tikisi daugiau ir išnaudos visas galimybes susirinkti maksimalias pajamas. Kompanija pasamdė buvusį „Marvel“ bendradarbį savo pirmajam viso metražo filmui kurti, o P. Vesterbackas derasi su Kanų kino studijų direktoriais. Tai jau ne žaidimas, tai – pramogų verslas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų