Praėjusio amžiaus paskutinįjį dešimtmetį konfliktai Somalyje kilo tarp konkuruojančių vietos karo vadų ir į klanus susiskaldžiusių kovotojų. Šių konfliktų rezultatas – chaosas, plėšimai ir smurtas šalyje. Kovos šalyje tęsėsi, nors ir ne taip intensyviai, iki 2006 metų, kai Jungtiniams Islamo Teismams pavyko perimti visos šalies sostinės Mogadišo kontrolę.
Tuomet su JAV pagalba norėdama iš Somalio sostinės išstumti islamistus, į Somalį įsiveržė Etiopija. Tačiau šiai valstybei nepavyko perimti kontrolės ir nuo to laiko iki šiol Mogadišas yra nuolatinių kovų tarp JT remiamos pereinamojo laikotarpio laikinosios šalies vyriausybės ir su teroristiniu tinklu „al-Qaeda“ siejamos kovotojų grupuotės „al-Shabab“ veiksmo vieta.
Šalyje yra maždaug 1,5 mln. perkeltųjų šalies viduje asmenų – daugiausiai jų yra šalies vidurinėje ir pietinėje dalyse, taip pat sostinę Mogadišą supančiose apylinkėse.
Šalies šiaurinė dalis buvo sąlyginai taiki, ypatingai buvusi britų kontroliuojama teritorija Somalilandas. Nors šios teritorijos nepriklausomybė tarptautiniu lygmeniu nepripažįstama, joje vyksta demokratiški rinkimai. Praėjusiais metais čia buvo taikiai perduota valdžia – tai vis dar yra retenybė Afrikoje.
Kaimyninis Putlandas taip pat savarankiškai tvarko savo teritorijos reikalus, tačiau tvirtina, kad nori išlikti Somalio dalimi. Didžioji dalis piratų, kurie, naudodamiesi šalyje įsitvirtinusia anarchija užgrobia laivus, įsitvirtinę būtent Putlando uostamiesčiuose.
Dėl pilietinio karo per du milijonai šalies gyventojų, sudarančių 20 proc. visų Somalio piliečių, buvo priversti palikti savo namus. Apie 700 tūkst. buvo pripažinti pabėgėliais užsienio valstybėse, tuo tarpu tūkstančiai kitų somaliečių gyvenimą konfliktų draskomoje tėvynėje iškeitė į gyvenimą svetur.
Ši didžiulė emigracija labiausiai pasireiškė per pastaruosius dvidešimt metų. Pagrindinis masinis išvykimas iš šalies įvyko per pilietinį karą 1991 metais. Vėliau, per ateinantį dešimtmetį, daugybė pabėgėlių sugrįžo į Somalį iš kaimyninių valstybių. Tačiau nuo 2005 metų prasidėjo naujas masinis išvykimas, kurį labiausiai iššaukė kovos tarp islamistų ir laikinosios vyriausybės pajėgų.
Moteris prievartauja ir policininkai
Moteris bėgti verčia ir tradicija tapęs prievartavimas. „Trys somalietės susispietusios sėdėjo tuščio ir dulkėto pabėgėlių stovyklos kambario kampe. Moterų veiduose buvo įsirėžęs sielvartas ir nuolankumas. Visos jos – prievartautojų aukos. Dvi iš jų išprievartavo šešių vyrų gauja“, - rašoma BBC pranešime.
Seksualinė prievarta prieš moteris, dėl šalį draskančio pilietinio karo netekusias namų, yra nebaudžiama.
Pasak žinomos kovotojos prieš seksualinį moterų išnaudojimą, pateikti kaltinimus prievartautojams labai sudėtinga: tam ne tik kad nėra pakankamai policininkų, bet ir jie patys, pasak moters, arba prievartavimams duoda leidimą, arba net ir patys dalyvauja šiuose nusikaltimuose.
Pasak JT atstovės, anksčiau Somalyje moterų prievartavimas nebuvo tokia didelė problema. Tačiau dabar, kai vyrai, broliai ir tėvai nieko dėl to nesako, tai tapo tarsi kultūros dalis. Seniau Somalyje egzistavo stipri kultūra, akcentavusi aukų priežiūros svarbą. Kovų draskomoje šalyje užaugusi nauja karta sužlugdė visas savo tautos bendrumo dvasios tradicijas.
Nors kaimynines Somalio valstybes stipriai sukrėtė ŽIV/AIDS epidemija, Somaliui nuo šios tragedijos pavyko pabėgti. Vis tik sveikatos apsaugos sistema didžiojoje dalyje šalies regionų išlieka silpna, o tikimybė, kad naujagimis išgyvens iki savo pirmojo gimtadienio yra maža.
Šalyje negaliojant įstatymams ir turint labai nedaug galimybių užsidirbti pragyvenimui, piratavimas pastaraisiais metais tapo patrauklia galimybe daugeliui jaunų Somalio vyrų. Už kiekvieną sėkmingai užgrobtą laivą jie uždirba milijonus dolerių.
Prie Somalio krantų buvo išsiųsti karo laivai iš viso pasaulio – tikėtasi, kad tai padės sustabdyti piratų išpuolius. Tačiau piratai į šiuos tarptautinės bendruomenės veiksmus atsakė plaukdami vis toliau ir toliau nuo Somalio krantų – kai kurie laivai buvo užgrobti arčiau Indijos nei Somalio.
Ekspertai vieningai sutinka, kad vienintelis ilgalaikis sprendimas piratavimo problemai spręsti – atstatyti Somalyje įstatymų galiojimą. Tačiau daugybė konferencijų, kuriose tikėtasi pasiekti susitarimą dėl taikos, žlugo – konkuruojančių Somalio lyderių nepavyko įtikinti sudėti ginklus ir pradėti dirbti kartu.
Prie visų bėdų dar ir bado pavojus
Šiųmetinė sausra Somalyje jau sukėlė didžiausią humanitarinę katastrofą pasaulyje. Sausros skurdžiausioje Afrikos šalyje – ne naujiena, tačiau tokią ilgą ir alinančią gamtos stichiją vietiniai jau seniai išgyveno.
Skelbiama, kad tai didžiausia sausra Afrikos rage (taip vadinamas Somalio pusiasalis) per 60 metų. Nuo jos kenčia 12 mln. žmonių Somalyje, rytinėje Kenijos dalyje ir šiaurrytinė Etiopija. Somalio pusiasaliui būdingos skurdžios pusdykumės ir dykumos. Klimatas čia sausas ir ypatingai karštas.
Somaliečiai pastarąjį mėnesį masiškai traukia į kaimynines šalis jau ne tik dėl neramumų šalyje, o visų pirma dėl gresiančio bado ir ligų. Pasak JT pagalbos pabėgėliams organizacijos vadovo Antonio Gutierreso, vis daugiau badmiriaujančių vaikų miršta pakeliui į pabėgėlių stovyklas kaimyninėje Kenijoje.
Šie pabėgėliai, anot jo, yra skurdžiausi iš skurdžių ir labiausiai kenčiantys pasaulio gyventojai. „Aš visame pasaulyje mačiau daug pabėgėlių stovyklų, tačiau dar niekad nebuvau išvydęs tokios būklės atvykstančiųjų“, - kalbėjo A. Gutierresas, apsilankęs Kenijoje įrengtoje stovykloje.
Kad pasiektų pabėgėlių stovyklą, Somalio gyventojai, kirtę Kenijos sieną, dar 80 km turi keliauti per dykumą, dažnai - pėsčiomis. Pasak pabėgėlių, jau pasitaikė atvejų, kai vaikus sudraskė hienos ir liūtai.
Mitybos specialistų teigimu, daugelis badmiriaujančių vaikų, nepaisant gydymo, miršta praėjus 24 valandoms po atvykimo, nes jų būklė būna labai bloga.
Somalio islamistų grupuotei „al-Shabab“ vos prieš pusantros savaitės panaikinus draudimą užsienio agentūroms teikti pagalbą, pirmoji nauja pagalbos siunta sėkmingai pasiekė Mogadišą. Tačiau dauguma paramą teikiančių organizacijų pasitraukė iš Somalio, kai „al-Shabab“ grupuotė 2009 m. jiems uždraudė siųsti pagalbą.
„Al-Shabab“, kurios surengtų teroro aktų Ugandoje metu žuvo daugiau nei 70 žmonių, dėl savo veikimo principų yra lyginama su Pakistane ir Afganistane veikiančia Talibų grupuote.
Islamo bendradarbiavimo organizacija daliai iš tūkstančių neseniai į sostinę pabėgusių žmonių išdalino džiovinto maisto, tokio kaip kukurūzai. Organizacijos pareigūnas ragina ir kitas paramą teikiančias grupes atnaujinti darbą Somalyje.
Kenija nenori daugiau pabėgėlių
Kenijos vyriausybė nesutaria, ką daryti su didžiuliu pabėgėlių antplūdžiu iš sausros alinamo Somalio. Šiuo metu perpildytoje pabėgėlių stovykloje yra apie 370 tūkst. somaliečių ir vyriausybė nesutaria, ar atidaryti antrą stovyklą. Vienas ministras teigia, kad antroji stovykla paskatintų dar daugiau žmonių iš Somalio atvykti į Keniją.
Tuo tarpu kitas ministras sakė, kad jam „gėda“, jog Kenija atsisako padėti didesniam pabėgėlių skaičiui. Pasak jo, vyriausybė kol kas nesutinka atidaryti antrosios stovyklos, nors jai įrengti JT skyrė dešimtis tūkstančių dolerių.
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros vadovas Antonijus Guteresas susitiko su Kenijos vidaus saugumo ministru Džordžu Saitočiu ir prašė atidaryti antrąją pabėgėlių stovyklą, kuri yra beveik pabaigta įrengti.
Stovykloje gali apsistoti iki 40 tūkst. žmonių. Taip sumažėtų prie Somalio sienos esanti perpildyta Dadabo stovykla. Dadabo stovykloje apsistoję 370 tūkst. žmonių, nors stovykla skirta tik 90 tūkst. gyventojų. Kenijos vidaus saugumo ministro pavaduotojas sako, kad reikia siųsti maistą į Somalį, nes žmonės išvyksta ne dėl saugumo, o dėl maisto trūkumo.
Nors JT Somalyje dar nepaskelbė bado, tačiau jau dabar dideles teritorijas yra apėmusi krizė. Per 20 nestabilumo ir chaoso metų Somalyje nuo ligų, prievartos ir bado mirė virš milijono gyventojų.
