Ar įmanoma gyvenant bute ir dar miesto centre laikyti bites? Turbūt devyni iš dešimties tai priskirtų fantastikos sričiai. Bitės - ne švelnūs katinėliai, ne akvariumo žuvytės ir ne banguotosios papūgėlės. Tačiau tie, kas mąsto nešabloniškai, tartų... Beje, bus geriau, jeigu viską papasakos toji, kuri bites pažįsta ne iš paveikslėlių knygose – moteris bitininkė, Lietuvos bitininkų sąjungos narė, ginkūniškė Roma Mačienė.
- Peršasi natūralus klausimas, kiek arų ar hektarų žemės būtina turėti, norint laikyti bites?
- Galima jos visai neturėti ir laikyti bites. Retas kuris laiko savo žemėje. Pažiūrėkite, kiek mieste gyvena bitininkų, kurie neturi savo žemės! Juk gali susitarti su ūkininku, ir bičių avilius pastatyti jo sode arba lauko gale. Arba susitarti su miškininkais... Svarbu, kad niekam netrukdytų, kad aviliai būtų toliau nuo kelių ir takų, kuriais vaikšto žmonės bei gyvuliai. Kolektyviniame sode reikėtų kaimynų raštiško sutikimo, nes bitės yra bitės... Jeigu nėra medunešio, bet einama kopinėti medaus, bitės būna piktos ir gelia visus, įskaitant ir gyvulius, ir paukščius.
- Kas gi jus patraukė „į bityną"?
- Anksčiau moterų bitininkių gal nesimatydavo, nes laikyta, kad tai vyriškas užsiėmimas. Šiuo metu bitininkių yra nemažai. Esu buhalterė-ekonomistė, bet keičiantis epochai likau be darbo. Pagal specialybę įsidarbinti neturėjau galimybės, todėl sugalvojau, kad reikia plėsti mūsų bityną, kuris iki tol buvo lyg hobis. Taip ir pradėjau.
- Ar daug turite bičių?
- Žiemai nuolat paliekame 100 šeimų, o šiuo metu yra gal 140. Žiemai sujungiame po kelias bičių šeimas: mažėja maitinimo išlaidos, stipresnės šeimos ir kt.
- Kiek iš vieno avilio galima surinkti medaus per sezoną?
- Jeigu yra pakankamas medingųjų augalų kiekis, per sezoną iš avilio galima gauti 200 kilogramų. Jei bičių šeimos stiprios ir gerai prižiūrimos. Bitininkaujant su vietinėmis bitėmis daugiau 50 kg iš avilio negausi... Jei daug žydinčių augalų, kartais medų tenka imti net kas 10 dienų. Paprastai užtenka trijų kartų.
- Ką gi tos „vietinės bitės"?
- Jos labai spiečia ir nusilpsta, todėl kai yra pagrindinis medunešis, nedaug teprineša. Mes auginame veislines, rasines bites. Vietinės kryžminasi pačios ir niekas nežino su kuo, kokie tranai, kokius genus perima ir t. t. Vietinės piktos ir labai spietlios.
- Ką reikėtų žinoti, norint užsiimti bitininkyste (kad ir mėgėjiška)?
- Gali ne kiekvienas. Pirmiausia žmogus turi būti stabilios psichikos. Jei prie avilio prieis nervingas, bitės jį sugels. Bitės labai reaguoja į žmogaus biolaukus. Jeigu, tarkime, žmogui tą dieną bus kažkas negerai su širdimi, bitės irgi sugels. Jei širdies ritmas neatitinka gamtos ritmo, bitės jaučia agresiją ir puola. Žmogus privalo būti ramus, švarus, nusiprausęs. Negalima artintis prie bičių nesiprausus, su seniai neskalbtais drabužiais ar pan. Tas pats, jei bitės pajus stiprų skalbiamųjų miltelių aromatą. Sintetiniai kvapai bitėms sukelia agresiją. Geriau jau drabužius išskalbti ūkišku muilu. Bitės dar nemėgsta ir alkoholio kvapo.
Iš įrankių reikalinga dūminė, kaltas, medsukis. Vietoje šluotelės aš naudoju medžio šaką, nes ant natūralios gamtos bitės pyksta mažiau. Taigi einame tik su gera nuotaika (o kai kas ir su dainomis), nes bitės jaučia gerą energiją. Be to, ir erdvėje jos orientuojasi pagal žemės energetinius laukus.
- Ar jaučiant ant drabužių, ant nuogų rankų ropinėjant šiuos padarus nekyla instinktyvus noras juos nubraukti?
- Ne. Netgi malonu (šypsosi). Įdomus jausmas... Reikalingi ir darbo drabužiai. Yra kas eina prie bičių be tinklelio, be nieko, bet kam bandyti likimą? Darbo drabužiai sugalvoti ne šiaip sau. Be to, per didelis nuodų kiekis ardo kepenis.
- Ar dažnai bitės sugelia savo šeimininkus?
- Viena yra „skorospelkos", kaip jas vadiname, t. y. vietinės bitės. Bet jei dirbi veislinį darbą, keiti kas 2 metai motinėles, tai itin retai pasitaiko. Pasitaiko, prie avilių ateina galvijai, ir nieko. Nepuola.
- Bičių įgėlimai kartais baigiasi tragiškai...
- Amžiną atilsį uošviui, stambiam bei aukštam vyrui, buvo įgėlę apie 200 bičių. Nieko neatsitiko. Turėjo visą laiką aukštą spaudimą, tai po incidento su bitėmis jis nukrito iki 120 mmHg. Ir toks kraujospūdis išsilaikė dar ilgai, iki pat mirties. Vaikystėje mano broliui įgėlė apie 100 kaimyno bičių. Irgi nieko neatsitiko. O man įgėlė tik dvi, ir akis baisiai sutino. Priklauso nuo metų laiko, kada įgelia. Ar bitė įpykusi, ar prispaudei netyčia. Alergiškam žmogui gali pakakti ir vienos bitės įgėlimo. Tokiam reikėtų nešiotis adrenalino ampulę bei vienkartinį švirkštą. Liaudiškos priemonės, tokios, kaip įgeltos vietos trynimas žemėmis, nuodus palieka. Ir dar: negalima geluonies iš kūno traukti pirštais, bet pašalinti braukiant peiliu prieš geluonį. Arba nagu. Imant pirštais suspaudžiama nuodų pūslė ir šitaip į organizmą patenka dar daugiau nuodų.
- Koks avilių skaičius būtų optimaliausias pradedančiajam?
- Norint išmokti apsieiti su bitėmis, reikėtų 2-3 šeimų. Saviems poreikiams užtenka trijų avilių. Dar ir giminaičiams liks.
- Jūs minėjote „energetinius laukus". Sutikite, visa tai kvepia ezoterika...
- Bet šiandien tai jau pripažįsta ir mokslas. Būna, bitės avilyje neramios ir piktos. Patraukei porą metrų avilį į šalį, ir viskas susitvarkė – šeima nusiramino. Vadinasi jaučia žemės energetiką.
- Kiek žinau, liaudyje ypač vertinamas liepų medus...
- Liepų medaus pasitaiko retai, tik kas 5-7 metai, kai liepos išskiria nektarą. Lietuvoje gryno liepų medaus nebūna, o tik su kitų augalų priemaišomis. Bet jei meduje randama bent 48 proc. liepų žiedadulkių, gali būti vadinamas liepų medumi.
- Pokalbio pradžioje užsiminėte, jog avilius galima nuvežti prie žydinčių augalų, pavyzdžiui, rapsų lauko, o peržydėjus – perkelti į kitą vietą. Ar tai ne dezorientuoja bičių?
- Tik pusei dienos. Vežant reikia žiūrėti, kad atstumas nuo ankstesnės vietos nebūtų mažesnis kaip 5 km. Kitaip dalis bičių grįš į senąją vietą...
- Gal trumpai apie tai, kuo naudingi žmogui bičių produktai?
JAV mokslininkai nustatė, jeigu augdamas vaikas gauna medaus, jis žymiai geriau vystosi protiškai ir fiziškai, atsparesnė imuninė sistema. Vaikams medų galima pradėti duoti nuo 1,5-2 metukų. Tai turėtų būti pirmas vaiko paragautas saldumynas. Ne saldainiai ir ne cukrus. Japonijoje vaikai darželiuose kas rytą nemokamai gauna po medaus šaukštelį. Suaugusiajam reikėtų kiekvieną rytą suvalgyti po 2 šaukštelius medaus. Antioksidacinių savybių turįs medus gali būti naudojamas ruošiant įvairiausius valgius, konservuojant ir pan.
Bičių duonelė – vienintelis baltymų šaltinis bičių lervutėms. Joje daug mikroelementų, vitaminų, geležies ir pieno rūgšties – konservanto. Tai natūralus maisto papildas, kurį žmogus pasisavina visiškai. Bičių duonelė stiprina kraujagysles, mažina cholesterolį, vyrams dar rekomenduojama kaip profilaktinė priemonė nuo prostatos sutrikimų. Kam tada perkame brangiausius preparatus, kai yra žymiai efektyvesnis bei pigesnis, kurio veikimą pajunti jau po 2 savaičių? Tiesa, šis produktas nerekomenduojamas mažamečiams vaikams.
Žiedadulkėse daug mikroelementų, tačiau jos nevartotinos sulaukus paauglystės dėl medžiagų, panašių sudėtimi į hormonus. Pikis (propolis) – natūralus antibiotikas, turi daug bioaktyvių medžiagų, ateities vaistas, dabar intensyviai tyrinėjamas pasaulio mokslininkų. Prie šio grybelius bei mikroorganizmus naikinančio produkto, skirtingai negu prie sintetinių antibiotikų, mikrobai nesugeba prisitaikyti.
O bičių pienelio sudėtis praktiškai atitinka žmogaus kraujo plazmos sudėtį. Daug naudingų mikroelementų ir veikliųjų medžiagų, kurios dar ne visos ištirtos. Tai pati aktyviausia natūrali medžiaga žemėje. Misdamos pieneliu, bičių lervutės per parą padidėja iki 600 kartų! Tai natūralus antidepresantas bei anestetikas, padedąs atsistatyti organizmui po ligų, po kaulų lūžimų, tačiau su laiku bičių pienelis sensta ir praranda savybes.
- Kokia tikimybė, kad turguose nusipirksime tikrai kokybišką medų, neatmiežtą krakmolu ar kitokiais pašaliniais produktais?
- Visko būna. Medų geriausia pirkti ne turguje, o pas pažįstamą bitininką, kuriuo pasitikite, pas kurį galite užsukti į namus. Yra juk tokių pseudobitininkų, kurie nieko nežino nei apie medų, nei apie bites...
- Grįžkime prie to, nuo ko pradėjome: ar daug tektų investuoti nutarus imtis bitininkystės?
- Šeima su aviliu ir koriais šį pavasarį kainavo 450-500 litų. Plius dūminė, tinklelis, kaltas, drabužiai, medsukis... Taigi turint 1500 litų jau galima pradėti... Beje, geriau pirkti nerūdijančio plieno medsukį, nes pigesni, su cinko danga, reaguoja su rūgščia terpe – medumi bei gadina jo savybes. Reikėtų susirasti patyrusį bitininką, su kuriuo galėtume konsultuotis, skaityti specialią literatūrą. Dar geriau jungtis į draugiją. Kai žmogus stengiasi viską daryti vienas, jam daug sunkiau, nes bitės ir serga, ir puolamos parazitų... Ką čia slėpti, yra tokių bitininkų, kuriems nerūpi, kaip gyvena bitelės, o tik pasiimti jų medų...
Romualdas BALIUTAVIČIUS
