REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kiekvieną mėnesį darbo inspektoriai nustato apie 500 neteisėto darbo atvejų, tačiau neretai baudos problemų neišsprendžia. Naujasis Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovas Vilius Mačiulaitis yra įsitikinęs, kad keistis turi ir pati inspekcija – iš baudėjos tapti patarėja bei sutaikintoja. Tai įgyvendinti turėtų padėti ne tik kuriamos nuolatinės nelegalaus darbo kontrolės grupės, bet ir glaudesnis inspektoriaus bendradarbiavimas su įmonės vadovu, „popierizmo“ atsisakymas.

REKLAMA
REKLAMA

– Turite nemažą praktinio darbo VDI patirtį, tačiau pradėjus vadovauti įstaigai klausimai iškyla kitu aspektu. Kokių trūkumų matėte ankstesnėje veikloje, kaip juos šalinsite, kad institucijos veikla būtų veiksmingesnė?

REKLAMA

– Akivaizdu, kad VDI veiklai būtini pokyčiai. Vien tik baudėjo vaidmuo šiuolaikinėje modernioje visuomenėje nebetinka. Turi būti pakeistas atgyvenęs kontrolieriaus požiūris į ūkio subjektus, dėl kurio jaučiamas išankstinis visų nusistatymas prieš visus: įmonės nemėgsta inspektorių, inspektoriai visur mato potencialius pažeidėjus. VDI vaidmuo yra itin reikšmingas socialiniuose santykiuose – juk mes tikriname, kaip bendradarbiauja darbdaviai su darbuotojais. Be to, ši sritis labai jautri. Atgyvenęs požiūris bei pasenę kontrolės principai ir yra pagrindinė problema. Sieksiu, kad Darbo inspekcija taptų gerbiama institucija, prižiūrinti, kaip darbuotojai ir darbdaviai įgyvendina tarpusavio įsipareigojimus, patarianti, tačiau teisinga ir griežta.

REKLAMA
REKLAMA

VDI nėra paprasta kontrolės įstaiga – ji turi nagrinėti problemas, susijusias su darbuotojų ir darbdavių tarpusavio nesutarimais, darbuotojų darbo sąlygomis. Vadinasi, kiekvienoje situacijoje yra trys požiūriai: darbuotojo, darbdavio ir valstybei atstovaujančios bei įstatymą prižiūrinčios institucijos. Gerai, kai jie sutampa, tačiau dažniausiai – ne. Taigi Darbo inspekcija tampa arbitre ir turi spręsti socialinius konfliktus, o tai reiškia, kad dažniausiai viena iš konflikto šalių lieka nepatenkinta. Todėl pagrindinis iššūkis VDI – pasiekti, kad nepasitenkinimas būti kuo mažesnis, kad nebūtų pralaimėjusių, o visi savo teises įgyvendintų pagal įstatymus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

VDI veiklos metodai pastaruoju metu labai koreguojami – iš baudėjo vaidmens pereiname prie patarėjo, sutaikintojo. Žinoma, kai kuriose srityse kompromisų nebus – nelegalus darbas, pavojai darbuotojų sveikatai ir gyvybei yra tos sritys, kur VDI tikrai neketina „atlaisvinti varžtų“. Atvirkščiai, šioms rizikingoms sritims bus skiriamas daug didesnis dėmesys nei anksčiau. Keisime tikrinimų taktiką bei veiklos metodus. Kitaip tariant, kontrolės institucijai valstybės deleguotą jėgą pajus tik tie, kurie iš tiesų mano, kad įstatymų laikytis nebūtina, tačiau tie, kurie suklys neturėdami piktybiškų užmačių, turi tikėtis valstybės institucijos pagalbos, o ne jų bijoti. Tegu bijo tie, kurie žinodami tyčia daro nusižengimus.

REKLAMA

– Vienu iš svarbiausių uždavinių VDI nuolat minima nelegalaus darbo kontrolė ir prevencija. Kaip bus griežtinama tvarka, siekiant sumažinti nelegalų darbą?

– VDI kartais iškyla problemų tikrinant nelegalaus darbo atvejus. Inspektoriai neturi specialiųjų priemonių ar teisių, kokias turi teisėsaugos institucijos. Pavyzdžiui, jei nelegalūs darbuotojai bėga ar pasipriešina, inspektoriai negali naudoti jėgos. Dėl to bendradarbiaujame su policija, sienos apsaugos tarnyba, kitomis institucijomis. Esame turėję ir smurto atvejų prieš inspektorius – darbdaviams buvo iškeltos baudžiamosios bylos. Artimiausiu metu VDI nelegalaus darbo kontrolei bus įsteigtos mobilios grupės, aprūpintos reikiama technika. Bendradarbiaudami su kitomis kontrolės įstaigomis, policija darysime ir masinius reidus. Nelegalų darbą propaguojantys darbdaviai tikrai jaus spaudimą, jie bus tikrinami. Be to, yra parengtas naujas įstatymas, skirtas nelegalaus darbo kontrolei. Jame numatyta daug griežtų priemonių darbdaviams, pas kuriuos žmonės dirba nelegaliai, – ne tik baudos, bet ir ribojimai verstis verslu. Nesąžiningi rinkos dalyviai – nelegalų darbą skatinantys darbdaviai bus stumiami iš sąžiningos darbo rinkos, negalės konkuruoti su sąžiningu verslu.

REKLAMA

– Kaip vertinate, ar šios naujovės, konkrečiai Nelegalaus darbo draudimo įstatymas, bus naudingas?

– Pagrindinis šio įstatymo privalumas – poveikių priemonių kompleksiškumas. Nelegalaus darbo darbdaviai ne tik turės sumokėti baudas, bet ir sumokėti nelegaliai dirbusiam darbuotojui atlyginimą, priklausančius mokesčius. Be to, tokia įmonė negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti ES ar kitos paramos. Šiuo metu už nelegalų darbą baudžiamas įmonės vadovas, o pagal naująjį įstatymą bus baudžiamas ne tik vadovas, bet ir pati įmonė. Tai privers akcininkus griežčiau kontroliuoti paskirtų vadovų veiksmus. Didžioje dalyje Europos sankcijos už nelegalų darbą yra labai griežtos – dar griežtesnės nei numatoma šiame įstatyme. Daug kur numatyta ir baudžiamoji atsakomybė. Šis įstatymas su itin giežtomis sankcijomis parodo nesąžiningiems darbdaviams, kad valstybė visiškai nelinkusi taikstytis su vienu iš pavojingiausių socialinių santykių reiškinių – nelegaliu darbu. Įstatymu „užkamšomos“ beveik visos spragos išsisukti nuo atsakomybės. Be to, įstatyme nustatyta ir darbuotojų atsakomybė, kuri turėtų paskatinti pačius darbuotojus įvertinti, ar jiems apsimoka dirbti nelegaliai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Kiek šiuo metu vidutiškai per mėnesį yra išaiškinama nelegalaus darbo atvejų? Ar turėtų pasikeisti šie rodikliai įsigaliojus įstatymui?

– Iki šiol neteisėtą veiką kontroliuojančios institucijos (VDI, VMI, FNTT ir policija) išaiškindavo maždaug apie 500 neteisėtai dirbusių žmonių per mėnesį. Dalis darbdavių, pas kuriuos nelegaliai dirbo žmonės, išsisuko nuo atsakomybės dėl teisinių niuansų. Naujasis įstatymas numato labai aiškią poveikio priemonių sistemą, todėl išsisukti nuo jos bus sunkiau. Pirmiausiai ne tik baudos bus skiriamos. Iki šiol bauda nebuvo labai atgrasanti – nors įstatymas numato jas labai dideles, bet teismuose įmonių vadovams buvo skiriamos mažesnės baudos, kurios nelabai juos gąsdino. Naujasis įstatymas numato veiklos ribojimo mechanizmus, kurie neabejotinai yra daug didesnė poveikio priemonė nei bauda. Kai nelegalų darbą naudojusios įmonės vadovas turės mokėti baudą, įmonė turės taip pat mokėti baudą, nebegalės gauti valstybinių užsakymų, nebegalės dalyvauti jokiuose projektuose, kuriuose mokami pinigai iš įvairių paramos fondų, turės grąžinti jau gautas subsidijas ir išmokas, apie įmonę bus paskelbta viešai. Nelegalaus darbo tendencijos mažės ne dėl išaiškinamumo, o dėl visuotinės nepakantumo atmosferos, kad nelegalus darbas ne tik paprastas pažeidimas, o nusikaltimas, už kurį stipriai baudžiama.

REKLAMA

Viešinsime visus nustatytus nelegalaus darbo atvejus.

– Ar VDI turi užtektinai pajėgų – žmogiškųjų išteklių ir teisinio pagrindo, pavyzdžiui, apklausti asmenį – spręsti šią problemą? Kokia yra europinė praktika?

– Jau minėjau, kad Darbo inspekcijos pareigūnai negali taikyti operatyvinių priemonių: sulaikymo, tapatybės nustatymo, procesinių apklausų. Žinoma, apklausti asmenį pareigūnai turi teisę, bet, pavyzdžiui, jei nelegaliai dirbę žmonės pabėga ar atsisako teikti paaiškinimus, nieko padaryti negali. Todėl šiais atvejais labai padeda policijos pareigūnai. Iki šiol nelegalaus darbo kontrolę vykdė per mažai Darbo inspekcijos pareigūnų. Trūksta paprasčiausios technikos – automobilių, vaizdo fiksavimo priemonių, kompiuterinės įrangos tiesioginei sąsajai su „Sodros“ duomenų bazėmis. Todėl ir kuriame nuolatines nelegalaus darbo kontrolės grupes – skirsime tam daugiau pareigūnų. Jos formuojamos iš elitinių pareigūnų, pasiruošusių šiam darbui tiek profesine, tiek ir žmogiškąja prasme – turintys gerų asmeninių savybių, pasiruošę psichologiškai. Pagal galimybes jie bus maksimaliai aprūpinti reikiama technika.

REKLAMA

– Itin ryškiai akcentuojamas VDI kaip įmonių konsultantės, ne kontrolės įstaigos vaidmuo. Jūsų manymu, ar tai nesudarys sąlygų didesnei grėsmei darbuotojų sveikatai ir gyvybei įmonėse – kai bus mažiau taikoma nuobaudų?

– Tai, kad pridalijame baudų, nepagerina darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įmonėse. Teisinis reguliavimas yra sudėtingas, įmonėms reikia pildyti daug įvairių dokumentų. Todėl skirti baudą paprasta – nedaug įmonių, kurios viską tinkamai yra susitvarkiusios. Tam reikia specialistų ir kitų išteklių. Ne visos įmonės jų turi užtektinai. Būtina keisti požiūrį į darbuotojo saugą ir sveikatą. Įmonės vadovas turi įprasti, kad tik saugus ir sveikas darbuotojas gali našiai dirbti ir uždirbti pinigus. Darbuotojų ligos ir traumos kainuoja dažniausiai daugiau nei darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti reikalingos priemonės. Todėl mes ir siekiame aktyviai konsultuoti, patarti, kaip geriau organizuoti saugų darbą, nurodyti rizikingas sritis, kuriose reikalingi sprendimai, kad darbuotojai nesusižalotų. Tai yra bendras darbas. Darbdaviai suinteresuoti, kad darbuotojai būtų sveiki, todėl abejoju, ar jie liks abejingi patarimams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bauda problemos neišsprendžia – daug geriau ją pašalinti per patikrinimą. Taip pasieksime pozityvaus bendradarbiavimo, kai inspektorius ir darbdavys bus ne priešai, o partneriai. Inspektoriui rūpės, kad įmonėje būtų tvarka, darbdavys nebijos inspektoriaus, o lauks jo kaip patarėjo, eksperto iš šalies, kuris gali jam padėti tvarkytis įmonėje.

Pozityviai vertiname ir popierizmo mažėjimą, kadangi dabartinė situacija, kai reikia pildyti daug popierių, rinkti daug parašų, nedaro įtakos darbuotojų saugos ir sveikatos būklei. Darbuotojai, kurie nukrinta nuo stogo, paprastai būna instruktuoti keliomis dešimtimis instrukcijų, bet vis tiek nukrinta. Todėl prioritetu ir laikome darbą su žmonėmis – tiek su įmonės vadovais, saugos ir sveikatos specialistais, tiek su darbuotojais. Siekiame atsisakyti tik popierių tikrinimų, kadangi jų paprastai būna „prigaminta“. Tikimės, kad ir darbdaviai, mažiau bijodami, kad gali būti nubausti dėl vieno ar kito trūkstamo parašo, daugiau dirbs su savo darbuotojais, mokys juos, stebės, kad dirbtų saugiai. Tokia praktika seniai taikoma daugelyje Europos valstybių. O darbuotojų šią praktiką taikančiose valstybėse žūva ir susižaloja kelis kartus mažiau nei Lietuvoje. Tikiu, kad tai pagerins situaciją ir mūsų šalyje. Tačiau pozityvus veiklos modelis bus taikomas tik tiems, kurie norės tinkamai tvarkytis. Piktybiškai įstatymus ignoruojančios įmonės, piktnaudžiaujančios Darbo inspekcijos geranoriškumu, tikrai sulauks griežtų vertinimų. Taigi baudų visiškai neatsisakome.

– Dėkoju už pokalbį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų