REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Per paskutinius penkiolika metų Lietuvos ekonomika augo vidutiniškai 4,6 proc. per metus. Pagal šį rodiklį Lietuva užėmė trečiąją vietą ES, atsilikdama tik nuo Estijos ir Airijos, kurios augo vidutiniškai 5,0 proc. per metus. Tačiau Lietuvai išlaikyti potencialų apie 5 procentų BVP augimą ateityje gali būti nelengva, nes per paskutinį dešimtmetį reikšmingai sumažėjo šalies gyventojų skaičius, o gyventojai yra vienas iš pagrindinių vertės kūrimo veiksnių. Dėl žemo gimstamumo ir mažai tikėtinos greitos reemigracijos  artimiausiu metu gyventojų skaičius Lietuvoje nedidės, todėl žmogiškojo kapitalo praradimą turi kompensuoti materialinės investicijos.

REKLAMA
REKLAMA

Pirmąjį šių metų ketvirtį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus materialinės investicijos išaugo 44 procentais. Vien investicijos į įrengimus, mašinas ir transporto priemones paaugo dar sparčiau – 52 procentais. Būtent šios investicijos labiausiai didina produktyvumą ir konkurencingumą, todėl yra itin svarbios. Tikėtina, kad įmonių investicijos toliau sparčiai augs ir šiais, ir ateinančiais metais, bei išliks pagrindiniu augimo varikliu. Investicijos, priešingai nei vartojimas, ne tik „pakelia“ BVP šiuo metu, bet turi ir teigiamos įtakos potencialiam ekonomikos (ir šalies gerovės) augimui ateityje.

REKLAMA

Viešojoje erdvėje nuolat išsakomas nerimas dėl nepakankamo vidaus vartojimo ir raginimas jį paskatinti yra nepagrįstas ir klaidingas. Vidaus vartojimas pirmąjį šių metų ketvirtį augo gana sparčiai – 5,5 procento. Vien mažmeninės prekybos augimas buvo dar spartesnis – per penkis šių metų mėnesius jis išaugo 21,5 procento. Tokį spartų augimą didžiąja dalimi lėmė prekyba automobiliais, tačiau net ir be prekybos transporto priemonėmis mažmeninės prekybos augimas per tą patį laikotarpį siekė 6,1 procento.

REKLAMA
REKLAMA

Kai kurių prekių, pavyzdžiui, buitinių prietaisų, baldų, informacijos ir ryšio įrangos, per pirmuosius mėnesius nupirkta 15 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Šių produktų vartojimas dar labiau paspartėjo gegužės mėnesį ir viršijo 17 procentų. Apskritai, mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis per metus išaugo daugiau nei 10 procentų. Šis augimas yra gerokai lėtesnis nei gyventojų pajamų augimas – bruto darbo užmokestis padidėjo tik 2 procentais. Tai galima paaiškinti tik dviem būdais – arba auga gyventojų neoficialios pajamos, arba jie vėl pradėjo mažinti taupymą. Lietuvos gyventojų taupymo norma visada buvo viena žemiausių ES – 2007 ir 2008 metais ji net buvo neigiama, t.y. gyventojai išleido daugiau pinigų nei uždirbo. Krizės metu ji padidėjo, bet vis dar yra dvigubai mažesnė nei ES vidurkis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jei Lietuvos ekonomikos augimas vėl bus paremtas vidaus vartojimu, jis nebus tvarus. 2005–2008 metus galima vadinti ne tik nekilnojamojo turto burbulo, bet ir vartojimo burbulo laikotarpiu. 2008 metų pradžioje, gilios krizės išvakarėse, Lietuvos užsienio prekybos deficitas buvo pasiekęs –18,4 proc. BVP. Lietuva užsienyje pagamintos produkcijos vartojo daug daugiau, nei galėjo sau leisti. Pirmąjį šių metų ketvirtį užsienio prekybos deficitas padidėjo iki –2,3 proc. (pernai tuo pačiu laikotarpiu jis siekė tik –1,5 proc.). Tai dar nėra pavojaus ženklas, bet spartus vartojimo augimas ateityje gali sukelti naują išorinį disbalansą.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų