Kur ir kaip Aliaksandras Lukašenka ruošiasi išleisti paskolas ir pinigus, gautus už parduotą valstybės turtą?
Baltarusiją apėmusi karšligė tęsiasi. Net skubios administracinio reguliavimo priemonės ir prekių eksporto draudimas nepadeda atkurti pasitikėjimo baltarusišku rubliu. Per penkis šių metų mėnesius visi valiutiniai depozitai sumažėjo 10,6 proc. (birželio 1 dieną jie siekė 6,59 mlrd.), o gyventojų valiutos indėliai sumažėjo 14,5 proc. — iki 3,55 mlrd. dolerių. Rubliniai indėliai taip pat sumažėjo 6,2 proc. (iki 9,2 trln. baltarusiškų rublių).
Atsargos mažėja, skola auga
Oficiali baltarusiško rublio devalvacija nuo metų pradžios iki birželio vidurio dolerio atžvilgiu siekė 65,7 proc. Valiutos keitimo punktuose valiutos nėra. Už 1 dolerį mokama baltarusiškų „zuikučių“.
Kitas smūgis Baltarusijos ekonomikai – infliacija. Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius ji išaugo 20,2 proc. Nustojus intensyviai dirbti pinigų spausdinimo staklėms metinė infliacija gali viršyti 50 proc.
Pinigų politikai išsibalansavus drastiškai sumažėjo šalies aukso atsargų: sausį – gegužę jų sumažėjo 28,6 proc. ir birželio 1 d. siekė 3,59 mlrd. dolerių. Tai bloga žinia, nes Baltarusijos nacionalinis bankas 2011 metų pradžioje rezervų planavo padidinti iki 9–10 mlrd. dolerių.
Baltarusijoje stipriai paaštrėjo vidaus ir išorės skolos problema. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius valstybės skola išaugo 11,3 proc. ir siekė 42,67 trln. baltarusiškų rublių. Panašiais tempais augo ir išorės skola, kuri gegužės 1 d. jau siekė 10,83 mlrd. dolerių, kai metinis limitas buvo numatytas apie 13 mlrd. dolerių. Skola, sudaranti 53 proc. šalies BVP, gresia išaugti iki 90 ar net 100 proc.
Kur pasiskolinti?
Baltarusijos valdžia nesitikėjo, kad šalis taip sparčiai risis žemyn. Todėl skubiai į visas šalis ir organizacijas, kur buvo galima tikėtis kreditų, buvo pasiųsti emisarai. Pirmasis teigiamas atsakymas atkeliavo iš Eurazijos, tiksliau – iš Kremliaus. Ten buvo nuspręsta trejiems metams Minskui skirti 3,5 mlrd. dolerių. Tačiau praėjusią savaitę Baltarusiją pasiekusi pirmoji 800 mln. dolerių išmoka nepadės išspręsti šalies valiutos ir struktūrinių šalies ekonomikos problemų.
Baltarusijos vyriausybė taip pat paprašė pinigų iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Prašyta nemažos – 3,5–8 mlrd. dolerių – sumos. Šalies Finansų ministerija galimybes gauti šią paskolą vertina teigiamai, tačiau užsienio ekspertai mano, kad Baltarusija paramos negaus, kol nepaleis į laisvę politinių kalinių. Kol kas tokių ženklų nematyti. „Mes – ne kraugeriai. Mes nieko kalėjime kaip naštos valstybei nelaikome... Ten yra garbingi žmonės – faktas, ir jiems ten ne vieta, bet ką padarysi, toks įstatymas“, – spaudos konferencijoje aiškino A. Lukašenka.
Neatmetama, kad Baltarusiją gali pasiekti pinigai iš Irano. Šios šalies prezidentas pareiškė, kad Baltarusija visada gali tikėtis jų paramos. Tai nuskambėjo kaip galimybė skirti „draugui Aliaksandrui“ kreditą. Pasirodė informacija, kad 1 mlrd. dolerių gali skirti ir Turkmėnistanas – idėjinis baltarusiškojo režimo draugas. Praėjusią savaitę Baltarusija paramos kreipėsi ir į Kinijos centrinį banką.
Ką parduoti?
Automobilininkai jau blokuoja centrinį Minsko prospektą, pasitelkus socialinius tinklus organizuojami susitikimai, vadinamieji flešmobai, centrinėse šalies miestų aikštėse, girdėti realūs grasinimai streikais, nes neliko maždaug 700 tūkst. darbo vietų. Birželio pradžioje vidutinio atlyginimo dolerinis ekvivalentas Baltarusijoje siekė vos 252 dolerius. Palyginkime Ukrainoje – 318 dolerių. Tokio pažeminimo neva socialiai orientuotas Baltarusijos modelis dar nebuvo patyręs. Todėl iškilo realus poreikis parduoti valstybės turtą.
Tačiau reikia parduoti ką nors didelio ir brangaus – tik tai padėtų sumažinti valiutos ažiotažą ir nuraminti gyventojus, nes žmonės gali pamanyti, kad atėjo galas įpročiu tapusiam stabilumui.
Iš pradžių ketinta parduoti Tarptautinę transporto sistemą (MTS). Baltarusijos vyriausybė valdo 51 proc. jos akcijų. Iš partnerio – Rusijos buvo tikimasi gauti 1 mlrd. dolerių, tačiau tokiomis sąlygomis sandoris neįvyko.
Toliau eilė atėjo „Beltransgaz“. Pirmąją pusę šios įmonės už 2,5 mlrd. dolerių jau nupirko „Gazprom“. Tokios pačios sumos Baltarusija pareikalavo ir už antrą pusę, tačiau kol kas teigiamų žinių nesulaukė.
Skaniausiu Baltarusijos kąsneliu galima laikyti „Belaruskalij“. Kol kas 100 proc. įmonės akcijų valdo valstybė. A. Lukašenka ją įvertino 30 mlrd. dolerių. Apie norą įsigyti 51 proc. akcijų pareiškė Suleimanas Kerimovas. Sankt Peterburgo ekonominiame forume Germanas Grefas patvirtino, kad „Sberbank“ pasiruošęs finansuoti šį sandorį.
Optimistiškiausio scenarijaus atveju Baltarusijos valdžia, gavusi vieną kitą kreditą ir pardavusi dalį turto, iki 2011 metų pabaigos gali pritraukti iki 20 mlrd. dolerių. Šių pinigų vos užtektų išsaugoti makroekonominiam stabilumui.
Kaip išleisti?
Pirmas žingsnis, kurį gavusi pinigų turės žengti Baltarusija, – šalies aukso atsargas papildyti bent iki 6 mlrd. dolerių ir išlaikyti jas laisvos valiutų rinkos režimu. Be to, pageidaujama, kad Nacionalinis bankas komerciniams bankams išmokėtų valiutines skolas. Ši priemonė padėtų stabilizuoti valiutų rinką ir išlaikyti stabilų baltarusiško rublio kursą.
Bet ne mažiau svarbi išlaidų eilutė – valiutinių valstybės ir komercinių organizacijų skolų tvarkymas. Šiam tikslui 2011 metais būtina skirti 6,5–7 mlrd. dolerių.
Be to, šalis turi nusipirkti naftos, naftos produktų, dujų ir elektros energijos. Tam iki metų pabaigos reikės 6 mlrd. dolerių.
Egzistuoja pora dešimčių įvairių ekonomikos sektorių plėtros programų. Jos reikalauja kasmetinių biudžeto išlaidų ir kelių šimtų milijonų dolerių. Tarkim, inovacijų plėtros programai kiekvienais metais išleidžiama apie 1,5 mlrd. dolerių. Pagaliau yra biudžetininkai ir gamyklų darbininkai, kurie buvo pripratę kas mėnesį gauti 500 dolerių atlyginimą. Per patį krizės įkarštį vyriausybė nusprendė 26,6 proc. indeksuoti biudžetininkų pajamas. Minimalus pragyvenimo lygis nuo 343 300 baltarusiškų rublių (68,7 dolerių) išaugo iki 434 600 (87 dolerių).
Baltarusijos valdžia seniai išmoko leisti svetimus pinigus, tačiau vykdyti sisteminių, rinkos reformų nemoka. Tiesa, kol kas rimtai to nereikalavo nė vienas kreditorius.
FAKTAI: Krizė Baltarusijoje
Per penkis šių metų mėnesius visi valiutiniai depozitai sumažėjo 10,6 proc. (birželio 1 dieną jie siekė 6,59 mlrd.), o gyventojų valiutos indėliai sumažėjo 14,5 proc. – iki 3,55 mlrd. dolerių.
Rubliniai indėliai taip pat sumažėjo 6,2 proc. (iki 9,2 trln. baltarusiškų rublių).
Vyriausybė nusprendė 26,6 proc. indeksuoti biudžetininkų pajamas. Minimalus pragyvenimo lygis nuo 343 300 baltarusiškų rublių (68,7 dolerių) išaugo iki 434 600 (87dolerių).
Birželį vidutinis atlyginimas Baltarusijoje siekė vos 252 dolerius. Palyginkime Ukrainoje – 318 dolerių.
