REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kartą jau pasakęs, kad infliacija gali pakišti koją Lietuvos planams 2014 metais įsivesti eurą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas dar kartą, šįkart kalbėdamas Seimo salėje, pažymėjo kainų didėjimo pavojų.

REKLAMA
REKLAMA

„Kalbant apie perspektyvą, šiuo metu mes dar tenkiname vidutinį infliacijos rodiklį, tai yra Mastrichto kriterijų, kuris yra 3 proc. Mūsų metinė vidutinė infliacija šiuo metu yra 2,8 proc. Tas naujienas, kad kainų lygis daugmaž yra stabilus, galima priskirti gerų žinių kategorijai, tačiau vis dėlto įvertinus Europos kontekstą, kas vyksta periferijose, įvertinus tarptautinį kontekstą, privalu pasakyti, kad mūsų pozicijos infliacijos fronte tikrai nėra tvirtos“, – sakė Vitas Vasiliauskas, kalbėdamas iš Seimo tribūnos ketvirtadienį.

REKLAMA

Lietuvos banko naujausiais duomenimis, gegužę kainos augo 0,8 proc., tai yra mažiau negu anksčiau, birželį prognozuojamas 0,2 proc. kainų padidėjimas. Lietuvos banko valdybos pirmininko nuomone, infliacijos augimą labiausiai lemia išoriniai veiksniai.

„Maisto kainos ir energetikos kainos. Palyginti su praėjusiais metais, pasaulinės maisto kainos išaugo 37 proc., energetikos, naftos kainos – 32 proc. Mažas pastebėjimas – energetika ir maistas mūsų vartotojų krepšelyje sudaro daugiau kaip 50 proc. Štai ir atsakymas, kodėl mums yra tokie skaudūs pasikeitimai tarptautinėse rinkose“, – dėstė V. Vasiliauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Tai, kad problemai turi įtakos tarptautiniai veiksniai, pasak Lietuvos banko vadovo, nereiškia, jog kainų raidą reikėtų palikti savieigai, juolab kad atsigaunant vidaus vartojimui prie išorinių faktorių gali prisidėti vidiniai.

„Gerėjanti padėtis darbo rinkoje, didėjantis darbo užmokestis, o ypač optimistiniai lūkesčiai, gali prisidėti ir prie to, kad toks ekonomikos varikliukas, kaip vidaus vartojimas, gali tapti ekonomiškai nesaugiu kainų akseleratoriumi. Tokia galimybė egzistuoja ir į tą mes kaip, Lietuvos bankas, norėtume atkreipti dėmesį visų ekonominius sprendimus priimančių institucijų, kad sutelktų pastangas, kad pusiausvyrą būtų galima palaikyti“, – sakė V. Vasiliauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Savo ruožtu Lietuvos bankas, pasak institucijos vadovo, tradiciškai stabilumo sieks, visų pirma, vadovaudamasis Lito patikimumo įstatymu.

„Į apyvartą išleidžiami litai, kaip ir iki šiol, taip ir ateityje bus visiškai užtikrinti užsienio valiutos ir aukso atsargomis. Bankas palaikys fiksuotą lito kursą. Užtikrinsime keitimą lito į eurus ir atvirkščiai. Fiksuotas keitimo kursas padės palaikyti pasitikėjimą litu, taip pat prisidės prie importo ir eksporto kainų stabilumo, apskritai kainų stabilumo ilguoju laikotarpiu“, – sakė V. Vasiliauskas.

REKLAMA

Kaip naują priemonę, kuri yra orientuota į trumpą ir vidutinį laikotarpį, kalbėdamas apie kainų stabilumą, V. Vasiliauskas pristatė Lietuvos banko inicijuotas atsakingo skolinimo taisykles.

„Tos taisyklės veiktų tada, kada vėl bandysime pamesti galvas dėl nepamatuotų lūkesčių tam, kad užtikrintume tvarų ekonominį augimą“, – sakė V. Vasiliauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų