Nuo rugsėjo 1 dienos mieste neliks nė vienos vidurinės mokyklos. Vienos jų tapo gimnazijomis, kitos – pagrindinėmis mokyklomis. Pertvarka miesto mokyklose be darbo paliko ne vieną patyrusį pedagogą.
Nuo naujųjų 2011–2012 mokslo metų – rugsėjo 1-osios – „Aušros“, 9-oji, „Žemynos“, „Vilties“, „Vyturio“, „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos taps pagrindinėmis ir jose panevėžiečių vaikai galės baigti dešimt klasių – įgyti pagrindinį išsilavinimą.
Tose mokyklose baigusieji dešimt klasių ir norėdami įsigyti 12 klasių išsilavinimą, mokslus galės tęsti gimnazijose. Tiesa, yra ir kitas variantas. Moksleivis gali pagrindinėje mokykloje baigti 8 klases ir mokslus toliau tęsti gimnazijoje arba rinktis mokslus profesinio rengimo centruose.
Galimybių pasirinkti nemažai. Tačiau bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarka atsisuko prieš pedagogus, nes pakeitus mokyklos statusą darbo neteks keliasdešimt pedagogų. Panevėžio mieste mokyklų tinklo pertvarka iki 2012 metų buvo patvirtinta 2005 metų liepos 7 dienos miesto Tarybos sprendimu. Šis Tarybos sprendimas buvo pakoreguotas 2007 m. gruodžio 22 dieną.
Apie pedagogus neužsiminta
Šiuose priimtuose Tarybos sprendimuose aiškinama, kodėl būtina pertvarkyti mokyklų tinklo sistemą. Esą tokią būtinybę sąlygoja vaikų gimstamumo ir besimokančiųjų mažėjimas, mažas vidutinis mokinių skaičius klasėse vienose mokyklose, antra pamaina – kitose. „Restruktūrizavus vidurines mokyklas, pagrindinės mokyklos ir gimnazijos geriau užtikrins mokinių saugumą, suteiks galimybę diferencijuoti ugdymą, geriau tenkinti mokinių mokymosi poreikius. Koncentruojant pedagogus darbui su skirtingo amžiaus mokiniais, palengvės mokytojų darbas, jie geriau galės identifikuoti mokymosi, ugdymosi, socialinius ir psichologinius ugdytinių poreikius. Organizuojant mokymąsi pagal skirtingas programas, veiksmingiau bus naudojamos lėšos mokymo priemonėms ir ugdymo bazėms modernizuoti. Šiuolaikinės visuomenės mokymosi poreikių tenkinimas priklausys nuo gebėjimo priimti racionalius sprendimus valdant mokyklų sistemos pokyčius, tikslingai naudojant švietimui skirtus išteklius, saugant ir stiprinant švietimo kokybę. Todėl mokyklų tinklo pertvarka turi būti grindžiama ne atskirų mokyklų, mokytojų poreikių tenkinimu, bet siejama su platesniais švietimo siekiais ir mokinių poreikių tenkinimu“, – rašoma sprendime apie projekto būtinybę.
Be to, užsiminta, kad mokyklų tinklo pertvarka – sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl sunku tiksliai numatyti būsimus ekonominius, demografinius, socialinius ir kitus pokyčius, kurie tiesiogiai veikia švietimo kaitą. Norint sėkmingai įgyvendinti planą, būtina vykdyti procesų stebėseną ir esant pasikeitimams tikslinti mokyklų struktūrinių pokyčių programą.
Įgyvendinant mokyklų tinklo pertvarką neužsiminta, kiek pedagogų neteks darbo ir ar netekus darbo bus suteikta galimybė įsidarbinti kitur. Beje, niekas neatliko skaičiavimų, kiek pedagogų reikės, atlikus pertvarką švietimo sistemoje (pertvarka vykdoma visoje šalyje – autorės pastaba).
Tikslaus skaičiaus nežino
Kad mokytojai neteks darbo, patvirtino kalbinti 9-osios ir „Žemynos“, dar vis, vidurinių mokyklų direktoriai Aida Adiklienė ir Romualdas Grilauskas. Tiesa, pirmoji pašnekovė „Panevėžio balsui“ apie pertvarkos tikslingumą ir būtinybę šnekėjo diplomatiškai. „Mokyklos tinklo pertvarka gana protinga, – teigė A. Adiklienė. – Moksleiviai iki 10 klasės galės mokytis pagal gyvenamąją vietą, o toliau mokytis gimnazijose, kurios ne taip arti namų. Išlieka teisė rinktis, kur mokytis ir kokį išsilavinimą įgyti.“
Tačiau išgirdusi klausimą, kiek mokytojų neteks darbo, pasikeitus mokyklos statusui, ir ar siūlomas kitas darbas, A. Adiklienė sutrikusi aiškino: „Nemažai mokytojų neteks darbo (kiek jų neteks, pasakyti negalėjo – autorės pastaba). Tokiems pedagogams siūlomas mažesnis krūvis. Tačiau jie dirbti nesutinka, nes gaus mažesnį atlyginimą. Todėl mokytojai išeina ir ieško darbo kitur. Nieko nepadarysi. Pertvarka yra pertvarka, jos sustabdyti neįmanoma.“
Patenkinti ne visi
„Žemynos“ vidurinės mokyklos direktorius R. Grilauskas irgi patvirtino, kad mokyklų tinklo pertvarkos sustabdyti neįmanoma. Tačiau jis prasitarė, kad tuo ne visų moksleivių tėvai patenkinti. „Tėvai nesidžiaugia pertvarka, – sakė švietimo įstaigos vadovas. – Itin ji nedžiugina tų tėvų, kurių vaikai mokytis pradeda pradinėje mokykloje. Ją baigusius vaikus tėvai perkelia į pagrindinę, o tada ieško vietos gimnazijose. Tokie vaikai mokslo įstaigą keičia net tris kartus. Kitiems pasiseka geriau. Pakeisti tenka tik dvi švietimo įstaigas. Geriausiai jaučiasi tie vaikai, kurie pateko mokytis į vadinamąją ilgąją gimnaziją – Kazimiero Paltaroko. Joje pradeda mokytis nuo 1 klasės ir baigia joje 12 klasių. Tačiau tokia gimnazija – vienintelė mieste.“
Nėra strategijos
Pasiteiravus, ar daug teks atleisti pedagogų, pakeitus mokslo įstaigos statusą, R. Grilauskas neslėpė: „Problema dėl mokytojų. 2010 metais teko atleisti 10 mokytojų iš darbo, o šiais atleisime devynis. Matyt, ruošiant mokyklų tinklo pertvarką, apie pedagogus nebuvo pagalvota. Beje, tokia padėtis ne tik Panevėžyje. Taip yra ir kituose šalies miestuose. Juk mokyklų tinklo pertvarka įgyvendinama ne tik Aukštaitijos sostinėje. Todėl darbo neteks daug pedagogų, o tai jau yra visos šalies problema. Dar būtina pridėti ir tuos jaunus žmones, kurie pasirinko pedagogo specialybę. Kur teks jiems įsidarbinti, baigus mokslus? Nėra planavimo strategijos. Prasidėjus švietimo tinklo reorganizavimui, nebuvo paskaičiuota, kiek pedagogų reikia šalies mokykloms. Todėl drąsiai galima teigti, kad universitetai ruošia bedarbius.“
Pabandžius šią problemą pagvildenti kartu su miesto Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Janina Gaidžiūnaite, – nepavyko. Į užduotus klausimus atsakė valdininkės sekretorė, pasiūliusi visais klausimais kreiptis į Švietimo skyriaus vyriausiąjį specialistą Eugenijų Kuchalskį. Suteikus tokią informaciją dar pridūrė, esą nėra surinkta visos informacijos, kiek pedagogų dėl mokyklų pertvarkos praras darbą.
Raimonda MIKUČIONYTĖ
Panevėžio balsas
