REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praeitoje dalyje papasakojome kaip reikia taupyti: elektros energiją, vandenį bei šilumą. Pateikėme daug gerų patarimų. Šioje dalyje papasakosime kaip teisingai ir ekonomiškai apsipirkti – maisto produktus bei daiktus.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip teisingai apsipirkti

Pirkimas daugumai mūsų ne tik būtinybė, bet ir malonumas. Bet ar mokame tai daryti taip, kad dėl šio malonumo vėliau neskaudėtų galvos ir nekentėtų kišenė?

REKLAMA

Daugiausiai išleidžiame maistui, bet jo daugiausia ir išmetame. Vidutiniškai šeimos išlaidos maistui Lietuvoje sudaro 40 proc. visų išlaidų. Uždirbantieji daugiau „suvalgo“ 25 proc., gyvenantys skurdžiai – 60 proc. Išsivysčiusiose šalyse išlaidos maistui neviršija 13–15 proc. šeimos biudžeto. Savo šeimos poreikius geriausiai žinote patys, todėl maistui skiriama dalis gali būti ir kitokia.

Jei jau išsiruošėte apsipirkti, visų pirma nenaudokite plastiko maišelių. Kur kas ekonomiškiau ir ekologiškiau turėti ilgo naudojimo drobinį maišelį, nei nuolat pirkti plastikinį, kuris neišnyksta šiukšlynuose šimtmetį.

REKLAMA
REKLAMA

Prekybos centruose parduodami yrančios medžiagos maišeliai, bet dar geriau – maišelį pirkiniams galite pasisiūti pačios iš atliekų. Tam tiks seni džinsai, likutis drovės ar seno skėčio medžiaga.

Jei norite sutaupyti, keiskite paslaugas į pigesnes, atsisakykite dviejų automobilių ir maitinimosi kavinėse. Daugelyje Europos šalių žmonės nuolat nešasi maistą į darbą. Įpratome pirkti šaldytus pusgaminius, negaminame namuose – neva neturime laiko.

Pusgaminiai ne tik brangesni, bet ir kur kas mažesnės maistinės vertės. Kam pirkti paruoštą faršą, jei galime jo susimalti patys? Kam pirkti džiovintus „mamos kotletukų“ pusfabrikačius, jei beveik tiek pat laiko užima ir tikrų kotletų kepimas?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Patartina pirkti „strategiškai“ naudingų bazinių produktų, iš kurių galima pasigaminti įvairių patiekalų. Dietologų nuomone, verčiau suvalgyti mažiau, bet natūralios mėsos, o ne dešrelių. Sūrelius, jogurtus sėkmingai galime keisti natūralia varške su uogiene.

Reikėtų grįžti prie natūralesnių produktų. Sveikiausias maistas neretai yra... pigiausias: kruopos, morkos, duona, kopūstai, burokėliai, lietuviški obuoliai... Neverkšlenkime dėl vaisvandenių ar sulčių – vanduo iš čiaupo neretai yra sveikesnis.

Pasibaigusio naudojimo prekės

Daugybė maisto iš maitinimo įstaigų patenka į sąvartynus dėl to, kad pasibaigė galiojimo laikas arba ta data bus po kelių dienų. Kai kurie prekybos centrai pasirenka tokius produktus išparduoti, bet kiti – meta į konteinerį.

REKLAMA

Pasaulyje yra organizacijų, kurios vakarais iš restoranų bei kavinių surenka maistą – jis tampa vakariene menkai uždirbančiam. Jau ir Lietuvoje kai kurios prekybos įmonės maistą, kurį dar galima vartoti, nukreipia į „Maisto banko“ sandėlius. Yra daug žmonių, kuriems reikia paramos.

Ar verta pirkti maistą, kuris guli išparduodamų prekių skyrelyje? Lietuviai vis dar to gėdijasi. Rizika apsinuodyti tokiu maistu gal kiek ir didesnė, tačiau reikia turėti omenyje, kad daugelyje vakarietiškų šalių higienos reikalavimai yra tokie aukšti, jog net ir pasibaigus nustatytam prekės galiojimo laikui, jis dar būna tinkamas vartoti.

REKLAMA

Į nupigintųjų skyrelį taip pat gali patekti visai neblogi produktai tik dėl sugadintos pakuotės arba neatitinkantys prekinės išvaizdos reikalavimų. Parduotuvių iškelti prekinės išvaizdos reikalavimai neretai būna tokie aukšti, kad net geri produktai vien dėl savo „defektų“ gali atsirasti šiukšlių dėžėje. O juk pavytusi ekologiška kriaušė gali būti maistingesnė ir sveikesnė nei „cheminė“ gražiai atrodanti jos „sesė“.

Ši situacija pagimdė naują judėjimą, kuris stengiasi atkreipti dėmesį į maisto švaistymo problemą. Jo nariai save vadina friganais (angl. free – „nemokamas“). Jie siekia sumažinti vartojimą. Kai prekybos centrai ar kitos vietos išmeta maistą, šie žmonės jį surenka tiesiog iš šiukšlių konteinerių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Friganai kasdien parsineša nemažai maisto, taip pat įvairiausių tinkamų naudoti buities rakandų, drabužių ar batų. Tokį gyvenimo būdą platinantys žmonės ne tik sutaupo pinigų, bet ir prisideda prie žemės resursų tausojimo. Nors iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti, kad šie žmonės – eiliniai valkataujantys piliečiai, tačiau iš tikrųjų dauguma šio judėjimo atstovų yra išsilavinę, ekologiškai mąstantys žmonės.

Dauguma parduotuvių dar yra nelinkusios sudėti netinkamą maistą į konteinerius šalia parduotuvės. Kartais friganai elgiasi ne visai legaliai – parduotuvėje slapta gadina kai kurių maisto produktų pakuotes, kad dienos pabaigoje tai atsidurtų parduotuvės konteineryje. Todėl tarp parduotuvių ir nemokamo maisto ieškančių žmonių neretai vyksta kova: parduotuvių darbuotojai išmetamą maistą užpila kokiu nors indų plovikliu arba jį sumaitoja, kad iš atliekų niekam nebūtų jokios naudos.

REKLAMA

Tačiau taip elgiasi ne visi – dauguma gražiai surūšiuoja išmetamą maistą ir palieka parduotuvės kieme. Reikia pripažinti realybę – šalia mūsų vaikšto alkani žmonės.

Daiktų pirkimas

Kalbant apie daiktus, nepasiduokite akcijų triukams. Technologijos vystosi taip spėriai, kad niekada negalėsime turėti vien naujausio televizoriaus ar telefono – modelis pasens, dar jo nespėjus parsinešti iš parduotuvės. Vertinkime ne tai, kokio naujumo yra modelis, o tai, ar jis tinkamai tenkina mūsų poreikius.

Prieš pirkdami ką nors, ko jums reikės tik vieną ar keletą kartų, pamėginkite tą daiktą pasiskolinti iš draugų ar kaimynų. Pirkite drabužius sezonui baigiantis, taip sutaupysite net iki 80 proc. nuo pradinės kainos. Bet, žinoma, pirkite tik tai, ką iš tikrųjų dėvėsite. Bet koks „geras pasiūlymas“ yra šimtaprocentinis praradimas, jei drabužio niekada nevilkėsite.

REKLAMA

Pasidomėkite mieste vykstančiais aukcionais. Dažnai įmonės pardavinėja nenaudojamus daiktus norėdamos susigrąžinti bent nedidelę dalį jų vertės, tad jei jums kažko tikrai reikia, galite tai įsigyti perpus pigiau.

Jei ruošiatės dideliam pirkiniui, palaukite bent iki mėnesio arba ketvirčio galo. Dažniausiai tada pardavėjai peržiūri kainas, tad didesnė tikimybė gauti gerą pasiūlymą. Pirkdami ką nors internetu, nepatingėkite paieškoti ir nuolaidų kuponų. Taip galite sutaupyti apie 10 proc. pirkinio vertės.

Kitoje dalyje aptarsime antrinį daiktų panaudojimą, blusų turgus, mainus bei labdarą.

Inesa BANIONYTĖ

Taip pat skaitykite:

Vartojimo kultūra: į madą ateina taupumas (I dalis)

Vartojimo kultūra: į madą ateina taupumas (II dalis)

 


REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų