Uždaryti cukraus fabrikai, sumažinti cukrinių runkelių plotai, kvotos ir išaugusios cukraus kainos – tokie saldžiosios reformos padariniai. Briuselyje jau kalbama, kad cukraus sektoriaus reformą reikia peržiūrėti. Lenkijos siūlymui cukraus gamybos kvotą padidinti 15 proc. pritarė devynios Europos Sąjungos narės. Lietuvos augintojai sako, kad priaugintų daugiau cukrinių runkelių, o perdirbėjai galėtų padidinti gamybinius pajėgumus.
Cukriniai runkeliai duoda pelną
Atrodo, kad 2006 m. pradėta ES cukraus sektoriaus reforma prasilenkia su lauktais rezultatais. Tvirtinama, kad dėl cukraus stygiaus ES jo kainos kai kuriose šalyse išaugo iki 70 proc.
Neseniai cukraus karštinė buvo apėmusi Lietuvos gyventojus. Gerokai šoktelėjusi nuo prekybos centrų lentynų šluojamo cukraus kaina ir praėjus pirkimo bumui nenusileido iki buvusio lygio.
Restruktūrizuojant Europos cukraus pramonę buvo uždaryta apie 80 cukraus fabrikų, apie 6 mln. tonų sumažinta cukraus gamybos kvota.
Lietuvoje iš buvusių keturių cukraus fabrikų liko du. AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ turi 64,2 tūkst. tonų baltojo cukraus kvotą, o „Arvi cukrus“ – 26 tūkst. tonų kvotą. Iki reformos baltojo cukraus gamybos kvota siekė per 100 tūkst. tonų.
Ne vienoje ES valstybėje saldžioji reforma visiškai parklupdė ir augintojus, ir gamintojus. Štai latviai kremtasi, kad sunaikino visą cukraus sektorių. Cukrinių runkelių augintojų nebeliko ir Estijoje.
Lietuvoje taip pat būta aktyvių raginimų visiškai atsisakyti pelningos žemės ūkio šakos. Ir augintojai, ir perdirbėjai buvo viliojami didelėmis kompensacijomis.
Kvotų neatsisakę šalies žemdirbiai tvirtina, kad cukrinių runkelių auginimas yra naudingas, o fiksuota kaina teikia stabilumo. Anot augintojų, ši kultūra išlieka rentabili ir sumažėjus kainai. Ūkininkai sako, kad cukriniai runkeliai ne tokie jautrūs orų poveikiui, palyginti su kitomis žemės ūkio kultūromis.
Reforma perlenkė lazd
-Ne vienas cukraus gamybos dalyvis įsitikinęs, kad reformuojant ES cukraus sektorių buvo perlenkta lazda, o galbūt neišvengta ir spekuliacijų.
„Reformos reikėjo, tačiau per trumpą laiką buvo per daug sumažinta gamyba, per daug uždaryta fabrikų. Dabar cukraus jau trūksta. Kaip matome, nepasiteisino kalbos, kad mums priveš cukranendrių cukraus. Nereikėtų tikėtis, kad iš toli atvežtas cukrus bus pigesnis, nei pagamintas iš vietoje išaugintų cukrinių runkelių. Štai latviai gailisi, kad neapgalvotai sunaikino cukraus ūkį“, – teigė žemės ūkio kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Mangirdas Krunkaitis.
Augintojas Kęstutis Svečiulis svarsto, kad cukraus deficitas gali būti sąmoningai sukeltas, o staigus cukraus gamybos sumažinimas ES – dirbtinis.
„Esame globalių procesų įkaitai. Visos žaliavos pasaulyje brangsta, valiutos nestabilios. Mums sudėtinga numatyti, kaip viskas klostysis ateityje“, – samprotavo ūkininkas.
Derasi dėl pelno pasidalijimo
Cukrinių runkelių augintojai apgailestauja, kad pakilus cukraus kainai žaliavos kaina nepadidėjo.
„Trąšos, degalai, technika pabrango, o cukrinių runkelių kaina lieka ta pati, kuri numatyta ilgalaikėse sutartyse su perdirbėjais. Pabrangus cukrui, neatitikimas tarp žaliavos ir cukraus kainų dar padidėjo. Fabrikai gauna didesnius pelnus, o augintojų pajamos menksta“, – sakė K. Svečiulis.
Anot ūkininko, aktyviau savo interesus gina lenkai. Kaimyninės šalies augintojai derasi su cukraus fabrikais, kad šie pasidalytų išaugusiu pelnu.
„Nežinia, kokios bus ir cukrinių runkelių, ir cukraus kainos po 2013 m., kai gali nebelikti kvotų bei minimalių kainų. Jei ES nemokės išmokų ir nereguliuos kainų, cukraus kaina išaugs“, – svarstė M.Krunkaitis.
Gamybą gali padidinti
Mūsų augintojams palankus lenkų siūlymas cukraus gamybos kvotą padidinti 15 proc. Kaimynai siūlo tai daryti palengva – kasmet gamybą didinti po 5 proc.
„Nuo Smetonos laikų lietuviai augina cukrinius runkelius, turi patirties ir reikiamų įgūdžių, todėl padidinti gamybą nebūtų sunku. Tačiau ar sugebės fabrikai pagaminti daugiau? Norint padidinti gamybinius pajėgumus, reikėtų investicijų“, – įsitikinęs kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas.
Cukraus gamybos bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktoriaus Sauliaus Mozerio tvirtinimu, fabrikas galėtų kur kas daugiau perdirbti cukrinių runkelių. Ir dabar, be maistinio, pagaminama nemažai pramoninio cukraus.
Pasak K. Svečiulio, jei iš tikrųjų būtų padidinta cukraus gamybos kvota, cukrinių runkelių augintojai sėtų didesnius saldžiųjų šaknų plotus. Tačiau jei fabrikai nepadidintų gamybinių pajėgumų, ūkininkai rizikuotų.
„Jau dabar iki sausio nusitęsia cukrinių runkelių perdirbimas. Ūkininkams sudėtinga iki tokio laiko išsaugoti derlių“, – aiškino cukrinių runkelių augintojas.
Tačiau ir ūkininkai, ir perdirbėjai kol kas abejoja, ar cukraus gamybos kvota iš tikrųjų bus padidinta.
Vida Tavorienė
