Miško ir žemės plotų savininkus, dažniausiai Šiaulių rajono gyventojus, pastaruoju metu atakuoja asmenys, primygtinai siūlantys sudaryti sklypo panaudos sutartis medžioklės veiklai. Įtariama, kad tokios sutartys – dar vienas sukčiavimo būdas.
Pakvipo afera
Šiaulių rajono gyventoja Danutė (vardas pakeistas) sutartį, kad jos dviejų hektarų žemės plote galėtų šeimininkauti medžiotojai, pasirašė.
Moteriai dėl sandėrio skaidrumo kilo abejonių – panaudos sutartį medžiotojų klubo vardu pasirašęs Šiaulių rajono, Linartų kaimo gyventojas Tomas Steponaitis jai prisistatė esantis įgaliotas Kurtuvėnų medžiotojų būrelio pirmininko Kęstučio Šufinsko.
Susisiekusi su K. Šufinsku žemės savininkė sužinojo, kad pirmininkas apie sutartį, kurią pasirašant minimas jo vardas, nieko nežino.
Panaudos medžioklės veiklai sutarties kopiją išstudijavusi ponia Danutė pasijuto esanti apgauta. Sutartyje juodu ant balto buvo pažymėta, kad klubui savininkė įsipareigojo dešimčiai metų ir kad sutarties negalėtų nutraukti net ir sugalvojusi sklypą parduoti.
„Šiaulių krašto“ žiniomis, panaudos sutartį su Tauragėje įregistruoto medžiotojų klubo „Goras“ įgaliotiniu T. Steponaičiu ir dar keliais asmenimis jau yra pasirašę keli šimtai rajono gyventojų.
Kai kurie savininkai tikina, kad jų namuose apsilankiusieji prisistatė nekilnojamojo turto surašinėtojais, todėl gyventojai esą nesudvejojo pateikdami asmeninius duomenis.
Bandoma pergudrauti įstatymą
Ne vienerius metus Kurtuvėnų medžiotojų būreliui pirmininkaujantis K. Šufinskas patvirtino girdėjęs apie sudaromas miglotas sklypų panaudos medžioklės veiklai sutartis.
K. Šufinsko žiniomis, vyresnio amžiaus savininkams pučiama migla į akis – siūloma apsauga nuo gyvūnų ir atlyginti nuostolius, jei šie padarytų laukuose žalos. Tačiau pasirašytoje sutartyje, anot vadovo, oficialiai apsauga (išskyrus pasėlių) nenumatyta.
Būrelio pirmininko žodžiais, jei tikėti sudaromomis sutartimis, tai ploto savininkai jų nutraukti negalėtų, o užsispyrę tai padaryti, turėtų medžiotojų klubui kompensuoti bokštelių pastatymo, šėryklų, ėdžių įrengimo išlaidas.
Žmonės, anot K. Šufinsko, parduodami savo nekilnojamąjį turtą (žemę ar mišką) sutartyje numatytus įsipareigojimus perduotų pirkėjui. O sutartis, pasibaigus jos galiojimo laikui, automatiškai bus atnaujinta.
Kurtuvėnų medžiotojų būrelis, savininkams leidus, ne vienerius metus prižiūri Šiaulių rajono ir dalies Kelmės rajono gyventojų plotus.
Su savininkais K. Šufinskas gerai pažįstamas. Todėl į Kurtuvėnų būrelio medžiotojų prižiūrimus plotus nusitaikęs klubo „Goras“ įgaliotinis T. Steponaitis, kad įtikinamiau būtų, derybose su hektarų savininkais esą ir minintis jo pavardę.
Kodėl pasirašomos sutartys, jei pagal šiuo metu galiojantį Medžioklės įstatymą jos nėra reikalingos?
„Pakoregavus Medžioklės įstatymą jų gali prireikti, – sakė K. Šufinskas. – Vadinasi, tai būdas įstatymui užbėgti už akių, iš anksto užsiimti medžioklės plotus ir pradėti „mėsos verslą“. Ne kultūringą medžioklę, o, pabrėžiu, „mėsos verslą“.“
Pašalintas iš būrelio
Abejonių keliančias sutartis su plotų savininkais pasirašinėjantis T. Steponaitis – buvęs Kurtuvėnų medžiotojų būrelio, kuriam vadovauja K. Šufinskas, narys.
Pernai, paskutiniosiomis rugpjūčio dienomis, į viešumą išlindus brakonieriavimo skandalui, kai Šiaulių rajone, Linartų kaime esančioje T. Steponaičio sodyboje buvo rastos, įtariama, neteisėtai nušautos trys šernės ir lūšis, medžiotojų būrelis sustabdė šio vyro narystę.
Šiuo metu tyrimas dėl galimo brakonieriavimo jau ,šaltinių teigimu, jau perėjęs antrąją jo pusę. „Šiaulių krašto“ žiniomis, šioje byloje įtarimai pareikšti ir daugiau asmenų.
Prieš kelias savaites Kurtuvėnų medžiotojai visuotiniame susirinkime didžiąja balsų dauguma T. Steponaitį pašalino iš būrelio narių už medžiotojo vardo diskreditavimą.
Paprašytas paaiškinti, kodėl sudarinėja sutartis su plotų savininkais, T. Steponaitis kalbėti atsisakė.
Nepavyko su juo pasikalbėti ir „Šiaulių kraštui“: neatsiliepiama į telefono skambučius.
Sutartys – niekinės
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas „Šiaulių kraštą“ informavo, kad, pagal dabartinį Medžioklės įstatymą ir medžioklės plotų naudojimo tvarką, sutartys, kurias verčiami pasirašyti Šiaulių rajono žemės savininkai, yra niekinės.
Saviveiklininkai, kurie deda pastangas, kad sudarytų naują medžioklės ploto vienetą, greičiausiai nesusipažinę su dabartiniu Medžioklės įstatymu, todėl fantazuoja“, – sakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vadovo pavaduotojas.
Motyvas, dėl kurio stengiamasi sudaryti sutartis, E. Tijušo nuomone, yra rožinė viltis, kad galbūt kada nors bus pakeistas Medžioklės įstatymas ir sudarytos sutartys bus pretekstas išstumti senuosius medžiotojus iš turimų plotų.
Šiuo metu aukščiausiose valdžios sluoksniuose vyksta diskusijos apie Medžioklės įstatymo pataisą. Tačiau apie būtinybę su žemės plotų savininkais sudaryti raštiškas žemės panaudos sutartis įstatymo projekte, pasak E. Tijušo, neužsimenama.
Dabartinis Medžioklės įstatymas numato ne raštiškas plotų medžioklės veiklai panaudos sutartis, o kitą tvarką. Šalies rajonų savivaldybėse nuo 2001 metų skelbiama informacija apie medžioklės plotų vienetų formavimus.
Visi savininkai, turintys pretenzijų, kad jų žemėj nebūtų medžiojama, gali kreiptis į kiekvienoje šalies Savivaldybėje esančią Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisiją.
Edita KARKLELIENĖ
