SEB banko atlikta Lietuvos didmiesčių statistinių duomenų apžvalga parodė, kad kauniečiai praėjusių metų antrąjį pusmetį nuosekliai kopė iš krizės: darbuotojų skaičius nors ir pamažu, bet vis dėlto sparčiau negu kituose miestuose, didėjo, vidutinis darbo užmokestis, lyginant su kitais miestais, labiausiai priartėjo prie buvusio pačioje krizės pradžioje – 2009 pirmą ketvirtį.
Analizuojant praėjusių metų antrosios pusės statistinius duomenis, matyti, kad Kaune vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius didėjo sparčiausiai iš visų Lietuvos didmiesčių – 1,8 procento. Ženkliai sumažėjo ir registruotų bedarbių – per šešis mėnesius beveik 2,8 tūkstančio. Vidutinis darbo užmokestis Kaune praėjusių metų pabaigoje siekė 1 643 litus. Nors pagal šį rodiklį kauniečiai nusileidžia ne tik Vilniui, bet ir Klaipėdai, jie, palyginti su kitų miestų gyventojais, yra arčiausiai to vidutinio darbo užmokesčio, kuris buvo pačioje sunkmečio pradžioje – pirmąjį 2009 metų ketvirtį. Skirtumas sudaro tik dvidešimt litų, Klaipėdoje – 27, Vilniuje – 47 litus.
„Žinoma, nominalaus darbo užmokesčio pokytis nesutampa su realiojo darbo užmokesčio pokyčiais. Net ir statistiškai didėjant darbo užmokesčiui, perkamoji uždirbamų pinigų galia mažėja, kadangi prekių ir paslaugų kainos auga greičiau“, – atkreipia dėmesį SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Per praėjusius metus vartojimo išlaidos dėl didėjančių kainų Kaune išaugo 3,9 procento. Labiau vartojimo išlaidos augo tik Panevėžyje (4,1 proc.). Iš visų prekių ir paslaugų grupių Kaune labiausiai brango būsto išlaikymas (16,6 proc.).
„Sunkmečio našta Lietuvos miestuose pamažu lengvėja, bet nevienodai. Tam įtakos turi ir išlaidos, ir pajamos. Analizuojant atskiras pagrindinių išlaidų grupes, Kaune keturių asmenų šeimai, lyginant su kitais didmiesčiais, mažiau tenka išleisti maisto produktams. Pagal šį rodiklį toks pat maisto produktų krepšelis pigiau kainuoja tik Šiauliuose. Mažiau negu Vilniuje ar Klaipėdoje kauniečiams kainuoja ir transporto bilietai. Tačiau yra ir antirekordas – tai, kad už būsto šildymą praėjusį sezoną kauniečiams teko sumokėti daugiausiai“, – teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Palyginus Kauno miesto gyventojų praėjusiais metais gautas darbo užmokesčio pajamas ir įvairias socialines išmokas, matyti, kad ne mažiau kaip 64 procentus pajamų kauniečiai užsidirba patys, o ne gauna išmokas iš valstybės. Vadinasi situacija darbo rinkoje gerėja greičiau negu Šiauliuose ar Panevėžyje, miestuose, kur socialinių išmokų dalis yra didesnė. Kita vertus, pirmąjį šių metų ketvirtį jau matyti, kad registruotų bedarbių skaičiaus spartus mažėjimas Kaune sulėtėjo. Per pirmus tris mėnesius Kaune bedarbių skaičius sumažėjo tik 3,6 proc., kai kituose miestuose mažėjimo tempai buvo 2–3 kartus didesni. Rekordą šįkart pasiekė Klaipėda, kur bedarbių sumažėjo daugiau negu dešimtadaliu.
Gerėjant padėčiai darbo rinkoje, Lietuvos gyventojai optimistiškiau žiūri į ateitį, kas atsispindi ir vartotojų nuomonių apklausose. Gerai nuteikia ir sezoniniai pokyčiai – pasibaigus šildymo sezonui, kauniečių piniginėse arba sąskaitose turėtų likti maždaug 370 litų per mėnesį daugiau, nei šaltuoju metų laikotarpiu. „Veikiausiai didžioji šių pinigų dalis bus nukreipta susikaupusioms skoloms padengti ir ilgai atidėliotiems pirkiniams įsigyti, mat būtinybė kaupti pinigus juodai dienai šiuo metu yra jau sumažėjusi“, – prognozuoja J. Varanauskienė.
