REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos darbo biržos registre - 247,8 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 11,46 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

REKLAMA
REKLAMA

Daugėja laisvų darbo vietų

Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Daiva Liugienė teigė, kad darbo rinkoje ryškėja teigiamos tendencijos – aštuonias savaites iš eilės įdarbintų asmenų yra daugiau nei naujai įregistruotų bedarbių.

REKLAMA

„Balandį teritorinių darbo biržų specialistai darbo ieškantiems asmenims galėjo pasiūlyti daugiausiai laisvų darbo vietų per keletą pastarųjų metų“, – tvirtino specialistė.

Jos svarstymu, didesnis darbuotojų poreikis siejamas ne tik su sezoniškumu ir gerėjančia padėtimi šalies darbo rinkoje, bet ir su emigracija.

Kaip didžiausias darbo rinkos grėsmes D. Liugienė įvardijo struktūrinį nedarbą, didėjančią ilgalaikę bedarbystę ir nekvalifikuotą darbo jėgą.

REKLAMA
REKLAMA

„Nebūtų pagrindo tvirtinti, kad visi bedarbiai neturi reikiamų įgūdžių ar kvalifikacijos. Balandžio pabaigoje 33,3 tūkst. bedarbių dalyvavo profesinio mokymo ar kitose darbo rinkos priemonėse, kurios suteikė galimybę įgyti kvalifikaciją, neprarasti darbinių įgūdžių“, – komentavo D. Liugienė. Jos teigimu, šalyje apie 40 proc. bedarbių neturi jokios profesijos, 52 proc. darbo biržoje registruotų asmenų darbo ieško ilgiau kaip metus.

Statistų duomenys skiriasi

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, I šių metų ketvirtį nedarbo lygis šalyje sudarė 17,2 proc.  ir buvo 0,1 procentinio punkto aukštesnis nei pernai IV ketvirtį. Per metus nedarbo lygis sumažėjo 0,9 procentinio punkto.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos darbo birža registruoto nedarbo statistiką pateikia atsižvelgdama į registruotų darbo biržose bedarbių skaičių. Tai rodiklis, išreiškiamas darbo biržoje registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu. Statistikos departamentas nedarbo rodiklį skaičiuoja kas ketvirtį apklausdamas apie 8 tūkst. namų ūkių, t. y. apie 14.000 (0,5 proc.) Lietuvos gyventojų, kurie yra 15 metų ir vyresni. Nedarbo lygio paklaida gali būti iki 3 proc. Vis dėlto, net jei paklaida siekia 3 proc., abiejų valstybinių institucijų skaičiuojami nedarbo rodikliai gerokai skiriasi, nes nuo 17,2 proc. iki 11,46 proc. daugiau kaip 5 proc. skirtumas. Kuriais skaičiavimais reikėtų pasikliauti labiau?

REKLAMA

Statistikos departamento Gyvenimo lygio ir užimtumo statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Violeta Skamaročienė teigė, kad abi skaičiuojamos statistikos yra tikslios, tiesiog naudojami skirtingi metodai ir kiek skiriasi duomenų apimtys.

„Darbo birža skelbia balandžio ir gegužės mėnesio duomenis, o mes skelbiame pirmo šių metų ketvirčio, tai būtų sausio, vasario ir kovo, statistiką. Bedarbių skaičius sumažėjo ir pas mus.  Lyginant praeitų metų ketvirtą ketvirtį su pirmu 2011 metų ketvirčiu, bedarbių sumažėjo  4300“, - sakė statistė.

REKLAMA

Nedarbas mažinamas dirbtinai?

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius nedarbo mažėjimą linkęs aiškinti kiek kitomis  priežastims.

„Žmonės neateina registruotis, nes išvažiuoja dirbti į kitas šalis. Darbo birža sistemingai stengiasi sumažinti užsiregistravusių, kurie gali gauti nedarbo pašalpas, žmonių skaičių. Tai yra dirbtinis mažėjimas. Tai, kad ekonomika vystosi, darbo pasiūlai atsilieps tik po metų ar kitų“, – tvirtino pašnekovas. Anot jo, apie ekonomikos atsigavimą trimituoja visi, kas netingi, tačiau pagrindinė žmonių masė vis dar neturi pinigų ir neturi iš ko pirkti Lietuvoje gaminamų prekių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dabartinis atsigavimas paskatins nedarbo mažėjimą, bet tai neįvyks staiga. Tai atsitiks tada, kai prisipildys tų įmonių, kurios sunkiai verčiasi, poreikiai ir jie pamatys galį plėsti gamybą ir priimti naujų žmonių“, – aiškino Lietuvos profesinės sąjungos konfederacijai atstovaujantis A. Kvedaravičius.

Pasak pašnekovo, jei darbo birža įregistruoja bet kurį bedarbį, ji daro viską, kad jų būtų mažiau. Darbo birža suinteresuota sistemingai mažinti pašalpas gaunančių žmonių skaičių dėl taupymo.

„Valstybė skiria darbo biržai administruoti pašalpų mokėjimą, todėl ji turi sutilpti į skiriamų lėšų limitą“, – aiškino pašnekovas. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad darbo biržų taikomos registravimosi taisyklės apsunkina atėjimą į darbo biržą.

REKLAMA

„Žinau atvejų, kada žmogus pusmetį būna užsiregistravęs darbo biržoje, po to už 100 litų nusiperka verslo liudijimą dviem mėnesiams, pagal jį padirba, o kai baigiasi liudijimo galiojimo laikas, vėl tampa bedarbiu, registruojasi darbo biržoje ir vėl ją melžia. Darbo birža bando tai kontroliuoti ir stabdyti registravimąsi taikant įvairiais informacines blokadas“, – pasakojo A. Kvedaravičius.

Migracija kels atlyginimus?

Profesinių sąjungų atstovas teigė netoleruojantis pašalpų gavimo ir nelegalaus papildomo uždarbiavimo, tačiau tam teigė matantis rimtą priežastį.

REKLAMA

Minimalus darbo užmokestis turėtų būti bent dvigubai didesnis už gaunamų pašalpų dydį, - sakė A. Kvedaravičius. - Jeigu tu dirbi, tu turi pragyventi. O jeigu nedirbi, tuomet ateini į Darbo biržą, ir gauni pašalpą. Tada visi žmonės orientuotųsi į darbą, dirbtų legaliai. Žinoma, mes negalime pasakyti darbdaviui, kad jis Petrui mokėtų du tūkstančius, o Antanui – penkis. Bet mes reikalaujame, kad valstybė dirbančiam žmogui garantuotų normalų atlyginimą, minimalią garantiją, kad kai jis dirba ir užsidirba, nenorėtų gyventi iš pašalpų“, - dėstė A. Kvedaravičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovo teigimu, dėl galimos rizikos, kad profesionalūs Lietuvos darbuotojai nutekės į kitas šalis, kuriose jiems suteikiamos geresnės darbo galimybės, Lietuvos verslininkai bus priversti kelti atlyginimus. Tai neišvengiama, tačiau vėlgi neatsitiks staiga.

„Jeigu jūs pažiūrėtumėte į Europos Sąjungos žemėlapį, valstybių, kurios skatindamos vidaus rinką ir vartojimą,  per 2010-uosius padidino darbo užmokestį, tai pamatytumėte, kad tiktai trys valstybės – Bulgarija, Rumunija ir Lietuva -  nepadidino ir nesprendė mažas pajamas gaunančių žmonių problemos. O tokių žmonių yra labai daug, kone trečdalis visų gyventojų. Tai jeigu žmogus negali nueiti į parduotuvę ir nusipirkti Lietuvoje gaminamų prekių, nes viską išleidžia šilumai, vandeniui ir elektrai, mokesčiams, tai jūs įsivaizduokite, kokiu keliu mes einame?“ – retoriškai klausė pašnekovas.

REKLAMA

Tik faktai:

Darbo biržos duomenimis, daugiausia bedarbių – 54,6 proc. įsigijo verslo liudijimus, 33,1 proc. dirba viešuosius darbus, 8,5 proc. dalyvauja užimtumo rėmimo priemonėse, 2,3 proc. mokysis profesijos.

Nedarbo socialinio draudimo išmokos mokamos 33,5 tūkst. (arba 13,5 proc.) registruotų bedarbių.

Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, nedarbo lygis Europos Sąjungoje, pašalinus sezono įtaką, 2011 m. kovo mėn. siekė 9,5 procento.

Aukščiausias nedarbo lygis tarp Europos Sąjungos šalių buvo Ispanijoje – 20,7 procento, žemiausias – Nyderlanduose – 4,2 procento.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų