REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Niklas Zennstromas suteikė nemažai nemalonių minučių garso įrašų studijoms, telefono operatoriams ir internetiniam aukcionui „eBay“. Dabar atėjo „Microsoft“ akcininkų eilė – šie klausia, už ką kompanija paklojo rekordinę per 36 metų istoriją sumą.

REKLAMA
REKLAMA

Kai kalbama apie N. Zennstromą, pirmiausia paminima jo ramybė. Vargu ar tai yra ta savybė, kurią paprastai priskiria sėkmingai dirbantiems verslininkams. „Jis be galo linkęs į apmąstymus verslininkas. Jis labai susikaupęs. Jį žavi didelio masto idėjos. Skirtumas tarp Niklo ir kitų yra tas, kad jis nėra atviras, - sako vienas jo draugų. – Jis yra uždaras ir neieško visuomenės pripažinimo. Bet jeigu tik jis pajunta, kad su jumis jam gera, iš karto pasidaro be galo atviras ir žavus vaikinas“.

REKLAMA

Kaip žmogus, vadovaujantis kompanijai, kuri siekia padaryti revoliuciją ryšių srityje, N.Zennstromas stulbinančiai nelinkęs bendrauti, stebėjosi 2006 m. ,,FT“. „Skype“ tinklalapyje nebuvo nei buveinės adreso, nei kontaktinio telefono. Kai žurnalistams vis dėlto pavyko susisiekti su N.Zennstromu, jis išsisuko nuo atsakymo juokais: „Mes jau turime 80 mln.vartotojų, ir kasdien jų prisideda po 250 000 <...> Kad mums tiek skambintų <...> Tai per brangiai kainuotų“.

REKLAMA
REKLAMA

N. Zennstromas nustebino žurnalistus ir neturėdamas savo kabineto. Jis sėdėjo už ilgo stalo su šešetu kolegų. O kada įstaigoje jo nebuvo, jo kėde ir kompiuteriu galėjo naudotis bet kuris norintis. Būdamas apie 195 cm ūgio N. Zennstromas skraidė į pasitarimus Estijoje, turėdamas ekonominės klasės bilietą – kartais jam tekdavo spaustis viduriniame krėsle tarp kitų dviejų keleivių.

Pavyzdingas berniukas – griovėjas

N. Zennstromas garsus tuo, kad kuria „servisus“, pražūtingus ištisoms šakoms. Failokaitis „Kazaa“ tapo piratų rojumi. „Skype“ labai erzina telefono bendroves, kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai netgi blokuoja ryšį su juo iš mobiliųjų telefonų. O N. Zennstromas, gimęs 1966 m. mokytojo šeimoje iš Švedijos Upsalos miesto, neigia, kad turi kokių nors radikalių polinkių. Bet prisipažįsta, kad jam, kaip vartotojui, nepatinka pernelyg didelis korporacijų augimas. „Kiekvieno uždavinys – kovoti su monopolijomis ir kompanijomis, kurios siūlo blogą prekę“, - sako jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Businessweek“ puslapiuose jis apibūdino save kaip ,,pavyzdingo elgesio berniuką“, kuris stropiai mokėsi Stokholmo ir Upsalos aukštosiose mokyklose ir gavo kompiuterinių technologijų ir verslo kūrimo srities diplomą.

N. Zennstromas karjera prasidėjo telekomunikacijų gigante „Tele2“. Ten jis užmezgė naujų pažinčių ir įgijo patirties – visa tai vėliau jam lėmė sėkmę. Pirma, jis išmoko kurti internetinius projektus. Jis paleido ir pradėjo vadovauti paslaugų teikėjui „get2net“, buvo portalo Everyday.com vadovas. Antra, susipažino su Estijos programuotojais, kuriems vėliau užsakė „Skype“.

REKLAMA

N. Zennstromas ieškojo vyrukų, gebančių greitai sukurti internetiniam portalui „skląstelį“ ir platformą. Švedijos programuotojai užsakymui atlikti reikalavo keleto mėnesių. Estai padarė portalo Everyday.com prototipą per savaitgalį. Jį paleido 16 šalių. Pagaliau, kompanijoje „Tele2“ N. Zennstromas susipažino su savo būsimu partneriu – danu Janusu Friisu.

J. Friisas gimė 1976 m. Kopenhagoje. Oficialiai jis neturėjo aukštojo išsilavinimo. Tačiau turėjo talentą sumanyti netradicinius projektus. Išsilavinimą jis paaukojo dėl darbo danų internetinių paslaugų teikėjui „CyberCity“, o vėliau atėjo į „Tele2“.

REKLAMA

Piratai

2001 m. partneriai pradėjo dirbti prie pirmojo savarankiško bendro projekto – failokaičio “Kazaa“, kuris įgalina keistis įvairiais failais tinkle. Jį sukūrė estų programuotojai Ahti Heinla, Priitas Kasesalu ir Jaanas Tallinnas, pažįstami iš darbo kompanijoje „Tele2“.

Aišku, vartotojai permetinėjo tinklu dažniausiai ne savo vaikiškas fotografijas, o muziką ir filmus. „ „Kazaa“ buvo tarptautinis intelektualinės nuosavybės vagystės mechanizmas“, - krimtosi Tarptautinės garso įrašų federacijos (IFPI) vadovas Johnas Kennedy. „Kai radijo stotys pradėjo leisti muziką į eterį, garso įrašų bendrovės pradėjo jas persekioti teismuose. Dabar jos vėl susimąstė, kas bus, jei žmonės klausysis muzikos nemokamai, kas tada pirks plokšteles? Bet aš manau, kad visi sutiks su tuo, kad radijo stotys buvo puiki mintis“, - samprotavo atsakydamas N. Zennstramas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Garso įrašų bendroves labiausiai piktino tai, kad „Kazaa“ savininkai uždirbinėjo iš nelegalaus verslo. Keičiantis failais buvo siuntinėjama ir reklaminė medžiaga. Europos teismuose prasidėjo civilinių bylų nagrinėjimas. Todėl jau 2001 m. – sukūrimo metais – teisės į „Kazaa“ buvo perduotos specialiai šiam tikslui sukurtai Australijos kompanijai „Sharman Networks“.

Iš pradžių atrodė, kad „Kazaa“ neturi dėl ko labai jaudintis. 2003 m. gruodžio mėnesį Nyderlandų Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad N. Zennstromas ir J.Friisas, kaip „Kazaa“ kūrėjai, neatsako už piratų, kurie naudojasi jos paslaugomis, veiklą. Tačiau ant kortos buvo pastatyta labai daug. IFPI duomenimis, pirmojo dešimtmečio pradžioje neteisėtai nukopijuotų įrašų ir kompaktinių plokštelių skaičius Vokietijoje prilygo teisėtai pirktų skaičiui, o gal net buvo didesnis.

REKLAMA

2005 m. JAV Aukščiausiasis teismas išnagrinėjo kino kompanijos „MGM“ ieškinį, pareikštą kitam keitimosi failais tinklui – „Grokster“. Teismas nusprendė, kad tinklas vis dėlto yra atsakingas už autorių teisių pažeidimus, kuriuos padaro jo vartotojai. Grasindami šiuo precedentu autorių teisių turėtojai praėjo atakas prieš failokaičius. 2006 m. gegužę Amerikos garso įrašų bendrovių asociacija (RIAA) pasiekė, kad keitimosi failais tinklas „BearShare“ sutiktų kompensuoti jai patirtus nuostolius – 30 mln. dolerių ir pažadėjo imtis priemonių vartotojų neteisėtai veiklai apriboti. Panašius pažadus davė ir kai kurie kiti failokaičiai.

REKLAMA

„Kazaa“ iš karto užsipuolė keturi stambūs muzikos leidėjai – „Universal Music“, „Sony BMG“, „EMI“ ir „Warner Music“. Pavargusi nuo puolimo atrėmimų teismuose „Kazaa“ tinklo savininkė kompanija „Sharman“ pasirašė taikos susitarimą. Ji įsipareigojo nutraukti piratinių kopijų platinimą ir sumokėti leidėjams daugiau kaip 100 mln. dolerių kompensaciją.

N. Zennstromas taip ir nepatikėjo, kad piratavimas gali būti didelė problema gamintojams. Ypač dabar, kada vis daugiau pasirodo online režimu veikiančių „servisų“, parduodančių legalius produktus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Vartotojai, apskritai nėra piratai, dauguma jų – padorūs žmonės, kurie nori sumokėti už kokybiškas paslaugas, jei jų kaina neužkelta“, - sako N. Zennstomas ir prisiekia, kad „Kazaa“ iš pat pradžių buvo sumanyta licencijuotai muzikai platinti. „Kazaa“ neva bandė susitarti dėl licencijuotų kopijų pardavimo, tik štai garso įrašų studijos tuo metu dar nebuvo pasirengusios bendradarbiauti, sielojasi jis. Tačiau per pastaruosius penkerius metus, rašo „FT“, muzikos pardavimai sumažėjo 30 proc., tad garso įrašų bendrovės nusprendė, kad metas išnagrinėti ir netradicines idėjas. Tarp jų prekybą mp3 internetu. Dabar „Kazaa“ prekiauja legaliais įrašais. Tiesa, tik Jungtinėse Valstijose.

REKLAMA

Raupsuotasis

Kai su ,,Kazaa“ susijusios batalijos buvo pačiame įkarštyje, N.Zennstromas ir J.Friisas susidomėjo nauju projektu – internetine telefonija „Skype“. Kompanija buvo įsteigta 2003 m. su būstine Liuksemburge. Programą parašė seni pažįstami – estų programuotojai. Už darbą jie, be kita ko, gavo 6 proc. dalį firmos kapitalo, pažymi 40-metis Allanas Martinsonas, kompanijos „Trigon“ vadovas.

Naujos kartos balso telefonijos technologija – „Voice over IP“, arba, sutrumpintai VoIP, seniai buvo žinoma. „Skype“ kūrėjai pasižymėjo tuo, kad panaudojo peereng (koreliacijos) principą, t.y., decentralizaciją. Bendraujama ne per centrinį serverį – jame saugomi tik abonentų duomenys, prisijungimai ir slaptažodžiai. Vartotojai vienas su kitu bendrauja tiesiogiai. Tokiu būdu, kad ir kiek padidėtų abonentų skaičius, tinklas nebus perkrautas ir jo darbas nesutriks.

REKLAMA

N. Zennstromas – apsigimęs lyderis, sako Howardas Hartenbaumas, vienas pirmųjų „Skype“ investuotojų. Kai buvo renkami pinigai naujajam projektui, venčiūriniai kapitalistai buvo taip išgąsdinti „Kazaa“ lydėjusio skandalo, kad „ir dešimties pėdų ilgio lazda nebūtų palietę N. Zennstromo“, prisimena H. Hartenbaumas ir juokauja: N. Zennstromas moka taip įtikinėti, kad pasikalbėjus su juo, jis norėjęs mesti venčiūrinį verslą ir eiti dirbti į „Skype“.

Telekomunikacijų gigantai į „Skype“ žiūrėjo kaip į žaisliuką, su pasididžiavimu kalbėjo N. Zennstromas žurnalui „Businessweek“. Bet „Skype“ buvo revoliucinis projektas. Per pirmuosius 18 mėnesių jis surinko 37 mln. abonentų – daugiau, negu „Tele2“ per 20 metų, stebėjosi „Businessweek“. N. Zennstromas norėjo uždirbinėti iš papildomų paslaugų (balso pašto, konferencinio ryšio) ir skambučių iš kompiuterio į mobilųjį telefoną. Reikia pasakyti, kad šis sumanymas jam nelabai pasisekė. Per visą istoriją „Skype“ buvo pelninga tik vieną kartą – 42 mln. JAV dolerių 2008 metais. O štai kompanijos skolų prisikaupė 686 mln. dolerių, rašo „Fortune“. Reikalas tas, kad 90 proc. skambučių sistemoje atliekama nemokamai, iš kompiuterio į kompiuterį.

REKLAMA
REKLAMA

Užtat „Skype“ džiugino savo kūrėjus kitais rodikliais. „Audringo augimo fazės metu „Skype“ buvo greičiausiai augančiu internetiniu projektu: ir „eBay“, ir „Yahoo“, ir „AOL“, ir netgi „Google“ per pirmuosius dvejus metus augo kur kas lėčiau, - didžiavosi N. Zennstromas. – Paskui „YouTube“ apenkė „Skype“ augimo tempais. O dabar dar greičiau auga „Zynga“ ir „Groupon“, o taip pat „Angry Birds“. Stebėdamas šį ypatingai spartų vartotojų ir pelno augimą kartais supranti, kad kompanija turi vertinimo parametrus, kuriuos ji turi pasiekti. Bet nereikia augti iki jų dvejus metus, gali būti, kad nuo tų rodiklių skiria tik šeši mėnesiai.“

Tiesa, tai sukėlė N. Zennstromui netikėtų problemų. „Kai jūsų bendrovė yra maža, valdyti žmones ir su jais bendrauti labai paprasta. Kai bendrovė padidėja, tenka mokytis kur kas geriau supažindinti kitus su jūsų strategija, vizija ir prioritetais. Man tai tapo pačia didžiausia pamoka“, - prisimena jis. Tačiau „Skype“ kūrėjai uždirbo ne iš savo bendrovės valdymo. Jie tapo milijonieriais ją pardavę. Ir net du kartus.

Išpirko ir pardavė

2005 m. „Skype“ buvo nupirkta už 2,6 mlrd. JAV dolerių – tokią sumą paklojo internetinis aukcionas „eBay“ (vėliau „eBay“ primokėjo dar 500 mln. dolerių). T. Zennstromas po to perspėjo kitus verslininkus, kad šie neskubėtų atsikratyti savo verslo: „Kai kompanijai atsiranda šansų sėkmingai dirbti, jai pradeda skambinti iš didelių kompanijų, pageidaujančių nupirkti verslą už kur kas mažesnius pinigus, negu ji galėtų gauti toliau vystydamasi kaip privati firma. Mes bandome įtikinti kompanijas į panašius skambučius atsakyti neigiamai, nes tie skambučiai liudija, kad kompanija teisingame kelyje“.

REKLAMA

Tačiau sumanymas padaryti vienas kitą papildančius verslus, kad „eBay“ klientai bendrautų tarpusavyje per „Skype“, o internetinės telefonijos klientai Japonijoje, Indijoje, Kinijoje, Rusijoje ir Skandinavijos šalyse susidomėtų „eBay“ siūlomomis paslaugomis, žlugo. Aukcionui taip ir nepavyko sumąstyti, kaip uždirbti iš „Skype“. 2007 m. jis perkainojo investicijas, nurašydamas 1,43 mlrd. JAV dolerių, investuotų į šią kompaniją. O 2008 m. kovą pasikeitė „eBay“ vadovybė. Naujieji vadovai paskaičiavo, kad internetinė telefonija niekaip nesiderina su likusiu verslu, ir nusprendė parduoti 65 proc. akcijų. Iš pradžių kalba ėjo apie „IPO“, paskui atsirado investuotojų grupė: privatus investicinis fondas „Silver Lake Partners“, venčiūrinis fondas „Andreessen Horowitz“, investicinė kompanija „Canada Pension Plan Investment Board“ ir fondas „Index Ventures“.

Bet čia netikėtai apie save priminė T.Zennstromas ir J.Friisas. Jiems priklausanti kompanija „Joltid“ aukcionui „eBay“ ir investuotojų grupei pareiškė ieškinį Kalifornijos apygardos teisme, pareikalavusi viso pelno, kurį „Skype“ gavo nuo to momento, kai ji „pažeidžia licencijinį susitarimą“. Tarp kitko, teisės į „Skype“ naudojamą technologiją, kaip netikėtai sužinojo investuotojai, priklausė kompanijai „Joltid“. Tad 2009 m. galų gale teko pasirašyti taikos susitarimą ir keisti sandorio parametrus.

REKLAMA

“eBay" pasiliko ne 35, o 30 proc. akcijų ir gavo apie 2 mlrd. JAV dolerių. Investuotojai gavo mažiau akcijų, negu planavo – 56 proc. vietoje 65, o „Index Ventures“, taikęsis į 3 proc. „Skype“ akcijų, apskritai pasitraukė iš sandorio. Užtai „Joltid“ mainais už atsisakymą reikšti ieškinius ir technologijų perdavimą gavo 14 proc. „Skype“ akcijų.

Vėl parduodama

2010 m. „Skype“ vėl pateikė paraišką IPO, tikėdamasi gauti apie 1 mlrd. JAV dolerių. Tačiau, pasikeitus vadovui, buvo nuspręsta palaukti. Kaip teigiama žiniasklaidoje, „Skype“ šiais metais domėjosi „Facebook“ ir „Google“. Tačiau WSJ duomenimis, šių metų kovą „Microsoft“ žmonės neoficialiai paskambino „Skype“ vadovybei dėl kompanijos pardavimo, o jau balandžio 18 d. šalys susitarė dėl kainos.

8,5 mlrd. JAV dolerių už nuostolingą kompaniją – tai pernelyg dideli pinigai, mįslė, kodėl Steve'as Ballmeris po to dar sėdi vadovo kėdėje, piktinosi WSJ tinklaraštininkas Ivanas Newmarkas. Pateikiami įvairūs atsakymai. Kai kas mano, kad „Microsoft“ įsigijo potencialių klientų. Kiti mano, kad tai puiki investicija debesų kompiuterijos technologijoms vystyti. Greičiausiai, dabar mes pamatysime „Skype“ ant visų „Microsoft“ gaminių, kur tik bus galima įkišti, ironizuoja „Fortune“.

Pats T. Zennstromas savo kūrinio atžvilgiu visada buvo nusiteikęs optimistiškai. „Mes tik neseniai pradėjome dirbti. O jeigu jūs palyginsite „Skype“ vartotojų skaičių su žmonių, kurie visame pasaulyje naudojasi telefonais, skaičiumi, galima sakyti, kad mes tik pradedame dirbti“, - kalbėjo jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų