Pesimistai jau skaičiuoja būsimus nuostolius ir ragina užmiršti kaimyninės šalies rinką, o optimistai pranašauja gerokai išaugsiantį šios šalies eksportą per Klaipėdos jūrų uostą. Kaimyninėje Baltarusijoje įsibėgėjusi krizė – naujas išbandymas Lietuvai. Nieko naujo – krizė ne pirma ir ne paskutinė. Plika akimi galime pastebėti, kad baltarusiai elgiasi taip pat, kaip prieš 17–20 metų elgėmės mes – nesirinkdami prekių tuština parduotuvių lentynas. O verslininkai prisiminė krizės laikais išbandytą prekybos metodą – natūrinius mainus.
Visi perka viską
Neseniai mano kaimynas Pranas pasigyrė pagaliau baigęs naudoti 1993-iaisiais įsigytą ūkinį muilą ir skutimosi peiliukus „Leningrad“. Tačiau povandeninis šautuvas su strėlėmis taip ir liko nepanaudotas. Šiuos daiktus Pranas įsigijo Baltarusijoje. Prisimena, kaip traukiniu nuvykęs į Minską „iš po skverno“ išsikeitė 40 Vokietijos markių. Tiek užteko dideliems krepšiams užpildyti. O vakarop už likusią krūvą baltarusiškų „zaičikų“ (taip baltarusiai vadino savo laikinąją valiutą) nusipirko į akis kritusį povandeninį šautuvą, nors Pranas net plaukti nemoka.
Panašiai dabar elgiasi ir baltarusiai – šluoja prekių lentynas ne tik savo šalyje, bet užsuka ir į Lietuvą.
Ne mažiau problemų kyla ir rizikingoje kaimyninėje rinkoje uodegas įmerkusiems mūsų verslininkams. Baltarusijoje veikia per 400 lietuviško kapitalo įmonių. Prieš trejus metus siuvimo įmonę Novopolocke įkūręs kaunietis Vilius Jomantas neslepia, kad investicijos dėl gerokai pigesnės darbo jėgos ir ne itin išrankios rinkos Rytuose jau seniai atsipirko.
„Dabar Baltarusijoje chaosas – visi perka viską, stengiasi kuo greičiau atsikratyti vietiniais rubliais, bet gamintojams džiaugtis nėra ko, nes nėra už ką pirkti žaliavų“, – sako V.Jomantas.
Atsiskaito natūra
Baltarusijoje dirba ir nemažai stambių Lietuvos įmonių. Štai AB „Kauno grūdai“, o ir visa įmonių grupė „KG Group“, pastaraisiais metais į šią šalį ne tik didino eksportą, bet ir nemažai investavo, pavyzdžiui, pasistatė premiksų gamybos įmonę.
„KG Group“ valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys neslepia, kad Baltarusijoje jo vadovaujamos įmonės jau seniai susiduria su atsiskaitymo sutrikimais, tačiau labai nedejuoja – lietuviai rado išeitį, kuria žmonija naudojosi ilgus šimtmečius.
„Baltarusijos įmonėms trūksta konvertuojamos valiutos, todėl prisiminėme natūrinius prekių mainus. Mes baltarusiams tiekiame vienas prekes, jie mums – kitas. O mes šias prekes parduodame Maskvoje“, – apie ankstesnių krizių laikais išbandytą prekybos metodą pasakoja T.Barštys. Ar neketina pasitraukti iš Baltarusijos? Apie tai verslininkas kol kas nesvarsto. „Jeigu nori išlikti rinkoje, turi augti, kitaip tave konkurentai tuoj pat suvalgys. Mielu noru dirbtume tik Lietuvoje, tačiau rinka per maža, neišsilaikytume“, – sako T.Barštys.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos departamento direktorius Sigitas Besagirskas mano, kad ekonomine prasme Baltarusija priklauso rizikingų šalių grupei.
-„Šioje šalyje dirbantys mūsų verslininkai žino, kad čia galima daug uždirbti, tačiau galima ir daug prarasti. Dabar visi atidžiai stebi padėtį ir stengiasi greitai reaguoti. Vis dažniau taikomi natūriniai mainai. Kartais baltarusiai atsiskaito mums nereikalingomis prekėmis už nedidelę kainą – jiems svarbu, kad tik lietuviai jas imtų, o mūsų verslininkai neturi kitos išeities. Taigi artimiausiu metu Lietuvos rinkoje gali pasirodyti prekių, kurių anksčiau nematėme“, – sako S.Besagirskas.
Gardine gamyklą turinti AB „Audėjas“ dalį savo produkcijos realizuoja Baltarusijoje. Net 56 proc. nuvertėjus vietinei valiutai produkcija vidaus rinkoje gerokai pabrangs, nes žaliavas reikia įsivežti.
„Audėjo“ generalinis direktorius Jonas Karčiauskas dar svarsto visus galimus veiksmus: „Mūsų produkcijos užsakovai – baldininkai. Sunku pasakyti, kaip jie elgsis. Jiems nepatiks pabrangusi produkcija, tačiau ar jie gaus nusipirkti pigiau? Blogiausiu atveju gamybą nutrauktume.“
Krabų lazdeles, žuvų pirštelius ir kt. produkciją į Baltarusiją eksportuojanti įmonių grupė „Vičiūnai“ irgi skelbia apie patiriamus nuostolius.
Padidės eksportas per Klaipėdą
Optimistiškiau nusiteikęs Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis: „Pernai Klaipėdos jūrų uoste buvo perkrauta per 8,2 mln. t, o šįmet tikimasi perkrauti net apie 10 mln. t krovinių iš Baltarusijos. Pernai per Klaipėdos jūrų uostą Baltarusija eksportavo apie 1 350 traktorių ir kitos žemės ūkio technikos, o šįmet jau per pirmą ketvirtį pakrauta apie 1 000 vienetų žemės ūkio technikos ir kalnakasybai skirtų sunkvežimių“, – vardija A.Kuzmarskis.
Per metus už minėtos technikos pakrovimą Klaipėdos jūrų uoste Baltarusija sumoka apie 200 mln. Lt. Kol kas atsiskaitymai nesutrikę, o užsakymai tik auga.
Kokios prognozės? Klaipėdos jūrų uosto ir lietuvių vežėjų paslaugų įkainiai, palyginti su konkurentais, palankiausi. Pasak A.Kuzmarskio, gegužės pradžioje Druskininkuose įvykusio Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forumo metu kalbėta tik apie dar aktyvesnį bendradarbiavimą.
Klaipėdiečius drąsina ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas: „Valiuta devalvuojama tikintis padidinti savo šalies eksporto galimybes. Per krizę taip darė daugelis pasaulio valstybių, pavyzdžiui, Lenkija. Ir Lietuvoje buvo kalbama apie galimybę devalvuoti litą. Valiuta devalvuojama ne todėl, kad nesugebama kontroliuoti padėties, bet atvirkščiai – kaip tik visai neblogai kontroliuojama padėtis, stengiamasi mažinti priklausomybę nuo importo“, – tikina D.Arlauskas.
Taigi Baltarusijos eksportas per Klaipėdos jūrų uostą gali net išaugti, o Lietuva, teikdama paslaugas, papildomai gali uždirbti. Dėl Baltarusijos eksporto naudą gali pajusti ir eiliniai vartotojai – pigias, bet nekokybiškas prekes iš Kinijos gali išstumti geresnės kokybės baltarusių produkcija.
Pasak S.Besagirsko, net jeigu Baltarusijai tektų privatizuoti kai kurias įmones, naujieji jų savininkai tikriausiai palaikytų ryšius su Lietuva – ir importuotų, ir eksportuotų per Klaipėdos jūrų uostą.
Prekybiniai ryšiai stiprėjo
Lietuvos ir Baltarusijos prekybiniai ryšiai šiek tiek buvo sumažėję 2009-aisiais. Jau pernai ir importas, ir eksportas viršijo iki krizės buvusį lygį. Lietuvos verslininkai Baltarusijoje užsitarnavo itin patikimų partnerių vardą. Baltarusiai lietuviais pasitikėjo ir pasitiki, nes būtent Lietuva – vienintelė Baltarusijos kaimynė, išdrįsusi nepritarti planuotoms ES ekonominėms sankcijoms.
Daugelis lietuvių net nežino, kad apie 10 mln. gyventojų turinti Baltarusija yra labai svarbi mūsų ekonomikos partnerė. Į Baltarusiją Lietuva 2010 m. eksportavo produkcijos už 2,8 mlrd. Lt. Daug ar mažai? Štai pag rindinei Lietuvos eksporto partnerei Vokietijai pernai pardavėme produkcijos tik už 1,5 mlrd. Lt daugiau, t. y. – 5,3 mlrd. Lt. Eksportas į Jungtinę Karalystę tesiekė 2,6 mlrd. Lt, o į JAV – 1,5 mlrd. Lt.
Šįmet per pirmą ketvirtį eksportas į Baltarusiją išaugo dar daugiau – eksportavome produkcijos už 1,05 mlrd. Lt, taigi augimas akivaizdus. Krizė išbandys prekybinių ryšių tvirtumą ir atrinks stipriausius partnerius.
Sankcijos Baltarusijai smogtų ir Lietuvai
Justinas Karosas, LRS parlamentinės grupės „Už demokratinę Baltarusiją“ pirmininkas
Gerai, kad ne be mūsų įtakos ES nesiryžo Baltarusijai skirti dar ir ekonominių sankcijų. Taip būtų kenkiama ne valdžios viršūnei, bet pirmiausia paprastiems žmonėms. Be to, nukentėtų ir kaimyninės valstybės, ypač Lietuva, juk Klaipėdos uostas yra iš esmės Baltarusijos vartai į pasaulį. Susidaro įspūdis, kad sunkia Baltarusijos padėtimi suinteresuota net jos pagrindinė sąjungininkė Rusija. Matyt, teks paleisti privatizavimo mašiną. Kas toliau? Padėtis laikinai pagerės, tačiau tik laikinai. Mūsų parlamentinės grupės ryšiai su Baltarusijos parlamentu sudėtingi, nes ES teigiama, kad šis parlamentas išrinktas nelabai demokratiškai. Tačiau šią vasarą tikimės surengti susitikimą Druskininkuose.
Bendradarbiavimas strigs
Algimantas Kondrusevičius, Lietuvos ir Baltarusijos ekonominio bendradarbiavimo asociacijos verslo tarybos narys
Baltarusija yra ypač svarbi mūsų užsienio prekybos partnerė transporto srityje – stambi ne tik automobilių, bet ir geležinkelio bei jūrų uosto paslaugų užsakovė. Į Baltarusiją pastaraisiais metais daug vežėme automobilių, konteinerius iš jūrų uosto, o iš Baltarusijos daugiau prekių įvežama geležinkelio transportu. Pastarąjį pusmetį baltarusiai Lietuvoje daug pirko lengvųjų automobilių, tačiau vežėjai jau pajuto, kad šis pirkimo bumas praėjo. Akivaizdu, kad rinka jau prisotinta, baltarusių piniginėse baigėsi valiutos atsargos, o bankai neskolina. Taigi vežėjų srautai į Baltarusiją ir iš Baltarusijos pastaruoju metu gerokai sumažėjo. Manau, kad šįmet didelių lūkesčių dėl bendradarbiavimo su Baltarusija neverta turėti.
Albinas Čaplikas
