REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Su jaunimo nedarbu auga nepasitenkinimas Europoje. 4 jaunuoliai pasakoja apie savo patirtį ir ateities lūkesčius

REKLAMA
REKLAMA

Olivia Flynn iš Airijos: „Jeigu noriu dirbti, turiu įgyti magistro laipsnį“

Man 21 metai, studijuoju politiką Ispanijoje. Esu bedarbė. Mano vyresni broliai ir seserys būdami mano amžiaus galėjo įsidarbinti bet kur: restorane, greitojo traukinio asistentais ar šokolado fabrike (aš neseku jų pėdomis). O aš jau 18 mėnesių esu bedarbė.

REKLAMA

Kol dirbau, viskas buvo gerai, tačiau prasėjusią vasarą man buvo pasiūlyta išeiti. Dabar turiu gyventi iš tėvų duodamų kišenpinigių ir kartu taupyti pinigus „Erasmus“ mokymo programai Barselonoje. Pastaruosius devynis mėnesius gyvenau Ispanijoje ir supratu, kad ten nedarbo lygis yra kur kas didesnis nei namie. Rugsėjį po mokslų grįžtu namo ir jei norėsiu susirasti darbą, turėsiu įgyti magistro laipsnį.

Vis dėlto emigracija mūsų šalyje neišvengiama, tūkstančiai žmonių jau keliauja į Ameriką ar Australiją. Kol esi jaunas, ateitis atrodo neaiški, bet kartu ir šviesi. Šiandien, galiu pripažinti, kad ji tamsi ir bauginanti. Dar nežinau kuo būsiu ateityje, galbūt tik bedarbe.

REKLAMA
REKLAMA

Eleni Bountzoukli iš Atėnų, Graikijos: „Mūsų gyvenimai – sąstingyje, šiandien negalime planuoti ateities ir šeimos“

Nedarbo lygis Graikijoje labai sparčiai auga. Visa laimė, kad mano tėvai man dar šiek tiek padeda, bet mano svajonė 31 metų būti save išlaikančia ir nepriklausoma – sudužo. Baigiau Lancashire'o universitetą, logistikos ir buhalterinės apskaitos studijų programas. Norėčiau gauti darbą pagal savo specialybę, bet turbūt tai neįmanoma. Nors ir esu išsilavinusi, bet neturiu patirties. Norėčiau paklausti, kaip man įgyti patirties, jei niekas neįdarbina.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Laimei, mano vyras dar turi darbą. Nežinom kiek ilgai, nes jau nebėra tokio dalyko, kaip darbo garantija. Taigi, šiandien mūsų gyvenimas sąstingyje, mes jaučiamės nenašūs ir nereikalingi. Galvojame apie emigravimą, bet nesame garantuoti, kad kitur abu rasime pastovius darbus. Kuri šalis šiandien gali tai garantuoti? Daugybė draugų ir giminaičių yra tokioje pačioje beviltiškoje padėtyje. Kai kurie jau emigravo, kiti nusivylę grižo.

Graikijoje jau vyrauja tokia tendencija, kad vargingi dar labiau vargsta, o turtuoliai lobsta. Norėčiau, kad vyriausybė įdėtų daugiau pastangų ir noro brendant iš krizės.

REKLAMA

Víctoras Javieras Méndezas Barreira iš Madrido, Ispanijos: „Mūsų visuomenė senamadiškų pažiūrų“.

Esu 29 metų bedarbis. Studijavau žurnalistiką ir dirbau keliuose laikraščiuose, bet krizė jiems buvo negailestinga. Esu jaunas, išsilavinęs su darbo patirtimi užsienyje, bet šie pliusai, regis, nieko nekeičia. Mūsų visuomenėje naujovėms vietos nėra. Ispanijoje yra 21 proc. bedarbių, 45 proc. iš jų –nuo 16 iki 25 metų amžiaus.

Užsienio kalbų mokėjimas, bakalauras, magistras – tokie dalykai beverčiai mūsų šalyje. O tokiose kompanijose, kurios nedarbina profesionalų, pilna „netikrų“ verslininkų ir tai galioja visoje visuomenėje ir ekonomikoje.

REKLAMA

Blogiausia, kad vyriausybė į tai nekreipia jokio dėmesio. Užuot sprendę nedarbingumo problemas, jie kuria naujas valdžios organų institucijas. Šalyje vyrauja korupcija ir teisingi žmonės nukenčia nuo to. Kol neišspręsime moralinės krizės, tol neišbrisime ir iš ekonominės.

Josephas Finnas aka Miltonboonas iš Birmingemo, Jungtinės Karalystės: „Iš darbdavių negaunu jokio atsakymo, net pasiūlymo ateiti į pokalbį dėl darbo.“

Turiu išsilavinimą ir darbo patirties raštvedybos srityje, todėl norėjau dirbti sekretoriumi vienoje firmoje. Kad ir kaip apmaudu, iš darbdavio skambučio nesulaukiau. Galiu įsivaizduoti kiek tokių žmonių kaip aš pretenduoja į tas pačias pareigas. Vėliau ėmiau siuntinėti gyvenimo aprašymus įvairioms darbo pozicijoms užimti, bet susidūriau su ta pačia problema, manęs niekas nenorėjo.

Mokyklas baigiantys abiturientai yra supažindinami su įvairiomis specialybėmis, darbo galimybėmis šalyje, tačiau aš galiu pasakyti, kad tai tik jaunų žmonių klaidinimas. Vyriausybė daugiau dėmesio skiria ekonomikai ir kitiems reikalams nei darbo rinkos plėtrai, todėl jauni žmonės, tokie kaip aš, „iškrenta iš konteksto“. Šiandien esu pesimistiškai nusiteikęs dėl darbo, nežinau kas manęs laukia ateityje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų