REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje labiau didinti mokesčius neapsimoka, nes pajamų iš jų daugiau nebebus gaunama, mano “Swedbank" vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.

REKLAMA
REKLAMA

„Pasiekus tam tikrą optimalų mokesčių tarifą ir toliau juos didinant pradeda mažėti mokesčių pajamos. Tai puikiai atsispindi 2009-2010 metais. Tuo metu buvo padidinta daugelis mokesčių tarifų, tačiau jų pajamų dalis šalies BVP mažėjo. Tai akivaizdus įrodymas, kad perlenkta lazda„, - konferencijoje “Ar reikia Lietuvai progreso“ teigė jis.

REKLAMA

Anot jo, šalies politinis elitas pasižymi trimis klaidingomis mąstymo spragomis: mažos mokesčių pajamos reiškia, kad maža mokestinė našta; didelės valdžios sektoriaus išlaidos reiškia visuomenės gerovę; mokesčius turi mokėti mažuma.

„Lietuvoje pajamos iš mokesčių sudaro apie 30 proc. šalies BVP – gerokai mažiau nei Skandinavijos šalyse. Mūsų politikų mąstymo spraga: turime judėti į viršų, surinkti daugiau mokesčių ir juos perskirstyti. Tačiau lygiai tiek pat pinigų kaip mes iš mokesčių gauna Šveicarija, Airija, Slovakija. Šalimais atsidurtų JAV ir kitos konkurencingos pasaulio ekonomikos", - teigė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Anot N. Mačiulio, priimti teisingus sprendimus šalies politikos elitui koją kiša Sovietų Sąjungoje įgytas įsilavinimas ir vertybės.

„Daugelis Lietuvos politinio elito išsilavinimą, vertybes įgijo Sovietų Sąjungoje ir daugelio pasaulėžiūra yra likusi tose siaurose idealoginėse kelnaitėse, kurios varžo jų politinį mąstymą. Pirmiausiai kalbama, kad valstybės sektoriaus išlaidos turi didėti. Airija, Šveicarija sugebėjo augti labai greitai nedidindamos mokesčių ir leisdamos privačiam sektoriui kurti darbo vietas bei pridėtinę vertę", - sakė ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, dauguma Lietuvos gyventojų taip pat dar likę “tose siaurose idealoginėse kelnaitėse", todėl išrenka ir pritaria politinėms jėgoms, kurios pasisako už didesnius mokesčius.

„Jeigu mes užduotume klausimą, ar 25 proc. šalies turtingiausių žmonių turtas būtų perskirstytas likusiems 75 proc., tie patys 75 proc. sutiktų? Tačiau ar tokiomis apklausomis galima remti politinius sprendimus. Ar jie parodo ką nors kita, nei nešvarias visuomenės kelnaites?" – klausė N. Mačiulis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų