„Mes turėtume rūpintis, kad turime tik 5 miestus, kuriuose yra daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Štai Panevėžyje yra 103 tūkst. žmonių, ir šis miestas greitai gali neturėti 100 tūkst. O juk miesto ekonomika valstybių ekonomikoje, apskritai yra lemiama“, - BTV laidoje „Karštas vakaras“ tvirtino Seimo narys Petras Auštrevičius.

„Nenoriu nuvertinti žemės ūkio, bet miestuose sukuriama didžioji produkto dalis, miestuose kaupiasi intelektualinis ir mokslinis kapitalas. Miestai apskritai yra valstybių vystymosi varomoji jėga. Tik man atrodo, kad vis dėlto didžiausia gyventojų netektis yra vidutinio dydžio miestuose.

REKLAMA

Tai miestai, kuriuos mes mažiau patebime politiniame ir socialiniame gyvenime. Į juos lėčiau ateina investicijos, infrastruktūra yra nepalyginamai blogesnė nei dideliuose miestuose, todėl, manau, reikėtų pamatyti, kiek silpsta jų potencialas“, - sakė P. Auštrevičius.

„Lietuvoje vienareikšmiškai vyrauja pesimizmas. Ir gąsdina tai, kad jis yra tokio stambaus mąsto, - kalbėjo mokslininkas, 12 metų gyvenęs JAV Daumantas Matulis.

D. Matulis sako, kad emigracijos mąstai verčia susimąstyti apie didesnę tarpusavio darną, kurios reikia mūsų šalies viduje. „Štai Baltarusija. Šioje šalyje viskas priešingai: pas mus pliuralizmas, ten – diktatūra. Iš ten per 20 metų pabėgo tik 10 – 20 tūkst. gyventojų, iš Lietuvos - jau 700 tūkst. Dabar reikia pradėti galvoti, iš kur tos išvykimo priežastys: ar mes tikrai tokie aktyvūs ir norime pasaulio pamatyti, ar mes čia visai nesugebame susitarti ir nukeliavome labai skirtingais keliais“, - svarstė D. Matulis.


Rašyti komentarą...
A
Aldona
2011-05-17 06:10:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuviai nori susikurti savo rinką, kuri garantuotų ekonominį rentabilumą. Pliūpsniais gaunamos prekės ištuština biudžetą, įvaro į skolas. Gamyba - nenutraukiamas ekonominis procesas.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų