„Naujas šeimos sąvokos apibrėžimas turėtų didesnę prasmę, nes šiuo metu gyvename per daug liberaliai“, – pareiškė Seimo pirmininkė Irena Degutienė, komentuodama naują Šeimos politikos pagrindų įstatymo projektą, kuriuo siūlomą apibrėžti šeimos sąvoką. Naujausiame projekte, kuris bus teikiamas Vyriausybei, šeima laikomi tėtis, mama ir vaikai arba bevaikiai sutuoktiniai. O kas tuomet yra mama ir vaikas, tėtis ir vaikas, našlė(–ys) ir vaikas, senus tėvus karšinantis vaikas ar anūką auginantys seneliai? Marginalai? Kas iš tikro yra šeima – spaudas, jausmas, bendras ūkis? Ar šalies politikų noras apibrėžti, kas yra šeima, nėra milžiniškas žmogaus teises ir laisves gerbiančio liberalaus pasaulio žingsnis atgal?
„Ar mūsų Seimas apskritai įgalus spręsti tokius klausimus?“
Įstatymo rengėjai tikina, kad su įstatymu siejama daug kilnių norų – tikimasi, kad jis sustiprins šeimos pozicijas visuomenėje ir suteiks galimybę šeimoms dalyvauti kuriant šeimos politiką. Priėmus įstatymą, numatoma įkurti Nacionalinę šeimos tarybą ir visuomeniniais pagrindais savivaldybėse veikiančias institucijas, kurios užtikrintų, kad būtų atsižvelgiama į šeimų nuomonę.
Vadinasi, tie „objektai“ – mamos su vaikais, tėčiai su vaikais, seneliai su vaikais, našliai, homoseksualūs žmonės – visi tie, kurie nepatenka į „rėmus“ – yra ignoruojami kaip neturintys teisės pasakyti savo nuomonės? Ar jie – ne valstybės piliečiai?
Adolfas Juodraitis, Šiaulių universiteto socialinių mokslų (psichologija) daktaras, docentas, katedros vedėjas nukerta: „Ne Seimo kompetencija yra apibrėžti, kas yra šeima, kiek ji yra gerbtina, nes patys mokslininkai iki šiol ginčijasi, kas yra šeima.“
Anot A. Juodraičio, mokslininkai aptarinėja šeimą ir jos funkcijas įvairiai, vertina jos formą, aiškinasi, kokios jos funkcijos: ugdomoji, ekonominė, rekreacinė, seksualinė. Gyvena, pavyzdžiui, penkių asmenų šeima. Įstatymų ji bus įvertinta kaip šeima, bet ar joje atliekamos visos funkcijos? Gal joje yra ne visai priimtino socialinio elgesio formų apraiškų, gal joje visai nesirūpinama vaikais? O vieniša mama, kuri nutarė, kad vyras jai reikalingas tik kaip reproduktorius, gali išauklėti puikų visuomenės narį. Tuomet kas yra šeima – ta, kuri atlieka jos funkcijas, ar ta, kuri neatlieka?
„Ar mūsų Seimas apskritai įgalus spręsti tokius klausimus? Ar ten sėdi tik dori, atsakingi, garbingi, neišsituokę, nepaleistuvaujantys, nevagiantys, neteisti ir daro viską, kad valstybei būtų geriau? Dar nebuvo tokio Seimo, kurį lydėtų tiek skandalų – vairuoja girti, sukelia avarijas, turi meilužių, neaišku kokiais būdais tampa milijonieriais. Turint omeny visuomenės pasitikėjimą Seimu... Ir tokie žmonės nuspręs, kas yra šeima?“ – šypsosi docentas.
Ar valstybei bus geriau, jei Seimas apibrėš, kas yra šeima, tačiau antikorupciniai įstatymai gulės stalčiuose? „Valstybė privalo rūpintis savo piliečiais. Išsituokusiais, neįgaliais, šiukšlyno žmonėmis, protingais ir nelabai, nes būtent žmonės – valstybės turtas. Nei antspaudas, nei Bažnyčia negali garantuoti, kad šeimoje bus meilė, santarvė, rūpestis, pasitikėjimas. Ar tuos, kurie “ne šeima„, reikia eliminuoti? Ir tai nuspręs 141 žmogus? Reikia prisiminti, kad balsuoja tikrai ne 141 seimūnas, nes vienas susitinka su rinkėjais, kitas remontuoja mašiną, trečias komandiruotėje gvildena “itin svarbius„ mūsų valstybei kosmoso klausimus“, – kalba pašnekovas.
Įstatymas sukurs sąlygas bylinėtis su Lietuva
A. Juodraičio nuomone, reikia pasiklausti pačių žmonių, kas yra šeima. Kitose valstybėse būtų rengiamas referendumas. Juk svarbiausia žmonėms žinoti, kad jie – reikalingi valstybei. Štai bus priimtas įstatymas ir tie, kurie eliminuoti, susikraus lagaminus. Iškeliaus, kur niekam nerūpi, ar jie susituokę, ar – ne. Jie dirbs, augins vaikus ir gaus visas socialines garantijas. „Marijono daina apie tris milijonus taps istoriniu priekaištu. Išvyks darbštūs, protingi, dori, intelektualūs ten, kur juos gerbs kaip asmenybes“, – kalba docentas.
Jei Seimas priims įstatymą, kad privalu mylėti tėvynę, ar išsyk visi ją mylės? Anot A. Juodraičio, šis jausmas turi kilti viduje. Valstybė turi sudaryti prielaidas šiam jausmui kilti. Žmogaus filosofija nuo įstatymo nepasikeis.
„Seimūnai pamiršo, kad mes esame Europos Sąjungoje. Joje galioja įstatymai, kad žmogus negali būti diskriminuojamas dėl seksualinės orientacijos. Juk gali būti ir homoseksualų šeimos. Kaip turės elgtis tokie žmonės? Kreiptis į Strasbūrą? Įsivaizduojate, kiek pinigų Lietuva jiems sumokės dėl pažeistų žmogaus teisių?“ – klausia A. Juodraitis.
O gal kaip tik homoseksualai inicijuoja tokio įstatymo priėmimą? Juk tokiu atveju jie galės bylinėtis ir gauti daugiatūkstantines išmokas.
„Visai galimas variantas. Kiekvienoje populiacijoje yra tam tikras procentas homoseksualų. Jų yra Europos Parlamente, Seime – nuo gyvenimo nepabėgsi“, – sako pašnekovas.
Kyla klausimas, ką, priėmusi įstatymą, darys Lietuva, kai čia pradės masiškai važiuoti emigrantai. Atvažiuos gyventi šeichas su keturiomis žmonomis. Ar tai – ne šeima? „Įstatymai, kurie tiko aštuonioliktame amžiuje, netiks dvidešimt pirmajame. Visko į priekį numatyti neįmanoma“, – sako pašnekovas.
O kaip turi jaustis vaikai, kurie, anot seimūnų, augs ne šeimoje? „Vaikai bus pažeminti, jų orumas – sutryptas. Ir tokį dalyką mūsų valdžia nori įteisinti įstatymu“, – stebisi docentas.
Valstybė šeimos nesukuria
„Čia viskas aišku, čia dešiniųjų pinklės. Pirmiausia jie apibrėš šeimą, nustatys jos ribas ir normas, paskui prastums kokius nors „gražuliškus“ įstatymus, „saugančius“ tas šeimos ribas, normas ir teises, kad atitrauktų dėmesį nuo ekonominių šalies problemų. Konservatoriai greitai imasi moralės ir dorovės problemų, kai reikia atsakyti į kokius nors aktualius ir reikšmingus ekonominius klausimus. Tai – sena taktika“, – sako buvęs šiaulietis filosofas Geraldas Jankauskas.
Jis klausia – o kas buvo tas darinys pirmykštėse bendruomenėse, kai nebuvo „zaksų“, nebuvo bažnyčių? Tada nebuvo šeimų?
Anot pašnekovo, santuoka reikalinga valstybei. Tai – valstybinė šeimos registracija. Esmė ta, kad valstybė šeimos nesukuria. Geriausiu atveju – tik registruoja ir įstatymais bei minčių ir elgesio normatyvais reguliuoja jos saugumą.
„Nustatant įstatymais šeimą, galima prastumti daug fašistuojančių projektų. Tauta ir šeima – konservatyvūs dariniai. Tai suteikia pagrindą priimti antiemigracinius, rasistinius, homofobiškus, antigėjiškus įstatymus. Tada labai lengva nukreipti inertišką masę, kad ji klykautų ne prie Seimo, o prieš gėjų paradus. Nors šioje situacijoje gėjai – buvę nebuvę“, – sako jis.
„Vis dėlto šeima yra vyro ir moters susitarimas. Kai kuriose aukštesnėse kultūrose įmanomos gėjų šeimos. Tik ne pas mus“, – sako filosofas.
Bažnyčia galės mokyklose rengti vaikus šeimai?
„Čia tragedija, net ne žingsnis atgal. Toks įstatymas – labai apgalvotas. Kodėl Lietuvoje visi įstatymai peržiūrimi šv. Sosto? Daugybė gerai apgalvotų dalykų slepiasi po šiuo įstatymu“, – teigia prisistatyti nenorėjusi ŠU socialinių mokslų daktarė.
Verta pamąstyti, gal būtent Bažnyčiai naudingas valdančiųjų konservatorių siūlomas Šeimos politikos pagrindų įstatymas?
Ar neatsitiks taip, kad įstatymas Bažnyčiai atvers kelią perimti vaikų rengimą šeimai mokyklose? Juk atsivertų galimybė įgyvendinti Rengimo šeimai ir lytinio ugdymo programą, kurią finansuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Nors mokiniams dėstyti gali tik pedagogo kvalifikaciją turintis asmuo, Lietuvoje yra bažnyčios tarnų, įgijusių edukologijos magistro laipsnį.
Šiaulių universiteto kapelionas Rimantas Pranckaitis sako nieko negirdėjęs apie naudą Bažnyčiai, jei būtų įstatymu įtvirtinta šeimos sąvoka. „Bažnyčia neatstumia nė vieno žmogaus. Vaikas nėra kaltas, jei tėvai neturi santuokos sakramento, tėvų jis negali pasirinkti. Būtų paradoksalu, jei apie šeimą ir jos vertę vaikams aiškintų išsituokęs žmogus. Net nesusituokusių tėvų vaiką galima pakrikštyti ir vėliau toks vaikas paragintų tėvus priimti santuokos sakramentą. Vaikui šeima visada bus tie žmonės, su kuriais jis auga. Nemanau, kad įteisinus sąvoką kiltų rizika nuvertinti tuos, kurie auga su vienu iš tėvų ar su seneliais“, – sako kapelionas.
R. Pranckaičio nuomone, nėra blogai, kad norima apibrėžti, kas yra šeima. „Žmogus yra toks, kad nori apibrėžti įvairius dalykus. Gyvename juridinėje visuomenėje, todėl toks apibrėžimas praverstų, jei reikėtų ką nors teisiškai įforminti“, – sako jis.
Vis dėlto R. Pranckaitis sako manantis, kad vertėtų nustatyti ne tai, kas yra šeima, o tai, kas yra pilna arba nepilna šeima. Tokiu atveju niekam nekiltų problemų ir niekas nesijaustų atstumtas.
Nenorėjęs skelbti pavardės advokatas patikino, kad įteisinus šeimos sąvoką pasikeistų ir juridinės kalbos reikšmė, nes santuoka ir šeima nebebus lygiagrečios sąvokos, nors dažnai (yra išimčių) taip yra traktuojama. Nustačius, kas yra šeima, pasikeistų tos pačios lyties susituokusių asmenų santuokos juridinis traktavimas. Ypač tada, jei jie įsivaikintų vaikų.
„Žmogus gimė laisvas ir turi gyventi laisvas“
Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė pasibaisėjusi Lietuvos valdžios ketinimais įteisinti, kas yra šeima. „Tai diskriminaciniai dalykai todėl, kad riboja pagrindinę žmogaus laisvę kurti šeimą tokią, kokios jis nori. Mes, būrys pažangiai mąstančių moterų, mokslininkų ir kitų išsilavinusių žmonių, su tokia koncepcija kovojame jau nuo anos Seimo kadencijos. Ši koncepcija gimė remiant katalikų bažnyčiai, o konservatoriai seka Vatikano pozicija“, – sako pašnekovė.
Anot A. M. Pavilionienės, jau nuo XX a. antros pusės šiuolaikinėje visuomenėje pripažįstama įvairių formų – vienišų tėvų, vienišų mamų, kelis kartus vedusių ir turinčių vaikų iš kitų santuokų, vienos lyties asmenų – šeima.
„Tarptautiniai dokumentai pripažįsta, kad užsienyje užregistruotos vienos lyties asmenų santuokos turi būti pripažįstamos ir kitur. Mūsų valdžios siūlymas – visiškai neatitinkantis tikrovės. Negalima riboti žmogaus laisvės. Šeimos gyvenimas yra privatus, valstybė į jį negali kištis. Ji gali įsikišti tik tada, kai šeimoje vyksta nusikaltimai. Jei šeimoje smurtaujama, valstybė turi gelbėti skriaudžiamąjį, nes smurtas žlugdo asmenybę“, – sako Seimo narė.
A. M. Pavilionienės nuomone, įteisinimas, kas yra šeima, – visiškas absurdas, žmogaus asmenybės sutrypimas. „Žmogus turi būti laisvas, nes jis gimė laisvas ir turi gyventi laisvas“, – teigia ji.
Įteisinus šeimos sąvoką, pasikeis ir juridinės kalbos reikšmė. Nes santuoka ir šeima nebebus lygiagrečios sąvokos, nors dažnai (yra išimčių) taip yra traktuojama. Nustačius, kas yra šeima, pasikeistų tos pačios lyties susituokusių asmenų santuokos juridinis traktavimas.
Oksana LAURUTYTĖ
