REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Atlyginimams daugelyje šalies sektorių vis dar nejudant iš mirties taško arba kylant labai minimaliai, tačiau nuolat augant maisto, kuro ir šildymo kainoms, gyventojams teks susitaikyti ir dar su viena „dovana“ – pradedančiomis didėti paskolų palūkanomis. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2010-ųjų trečio ketvirčio pabaigoje paskolas turėjo pasiėmę beveik 716 tūkst. šalies gyventojų.

REKLAMA
REKLAMA

Palūkanų didėjimą nulėmusiu Europos centrinio banko (ECB) sprendimu nesidžiaugia ir verslas – investuoti reikia žūtbūt, tačiau tai jau reikės daryti kur kas didesniais kaštais, nors ir dabar esą dirbama su minimaliomis pelno maržomis, rašo „Vakarų ekspresas“.

REKLAMA

Praėjusį ketvirtadienį ECB euro zonos palūkanų normą, kuri buvo rekordiškai žema (1 proc.), padidino iki 1,25 proc. Po finansinės krizės ir pasaulinės recesijos 1 proc. lygio palūkanų norma laikėsi beveik dvejus metus.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, būsto paskolų portfelis siekė 20,4 mlrd. litų, vartojamųjų – beveik 2 mlrd., kitų rūšių – 3,7 mlrd. Apie trys ketvirtadaliai paskolų yra paimta eurais. Vadinasi, jau vien pirmasis ECB žingsnis (o jų, manoma, bus dar ne vienas) pasiskolinusiems gyventojams per mėnesį papildomai kainuos apie 5,5 mln. litų.

REKLAMA
REKLAMA

Vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius šalyje didžiausias aukštumas buvo pasiekęs 2008–ųjų antroje pusėje, kai siekė 1 773 litus. 2010–ųjų pradžioje jis besiekė 1 583 litus ir pernai metų pabaigoje sugebėjo pasistiebti tik iki 1 649 litų.

Anot analitikų, jei algos šiemet ir augs, tai jų augimą suvalgys infliacija. O kovą metinė infliacija Lietuvoje siekė 3,8 proc. – per metus pabrango maisto produktai, nealkoholiniai gėrimai, transporto prekės ir paslaugos, padidėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos. Tad akivaizdu, jog augančios palūkanos taps papildoma našta paskolas turintiems šalies ūkiams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tarpbankinė palūkanų litais norma VILIBOR šiuo metu yra aukštesnė nei taikomų eurams (trečiadienį 3 mėn. VILIBOR siekė 1,5 proc., 6 mėn. – 1,83 proc.). Žemiausias per pastaruosius metus palūkanų litais lygis buvo pasiektas šių metų sausį, kai 3 mėn. VILIBOR siekė 1,3 proc., o šešių mėnesių – 1,69 proc. Pikas buvo pasiektas 2008–ųjų gruodį – atitinkamai 10,01 ir 10,44 proc.

SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, litų palūkanų normas lemia daugelis veiksnių, ECB – vienas iš jų, nes litas yra susietas su euru.

REKLAMA

„Bet šį sprendimą gali nustelbti litų perteklius rinkoje, kuris numuštų tarpbankines palūkanų normas“, – sakė G. Nausėda.

Vis dėlto litais skolintis beveik visada yra brangiau nei eurais, nes, anot Lietuvos bankų asociacijos vadovo Stasio Kropo, prie litams taikomų palūkanų dar yra pridedama vadinamoji rizikos premija.

„Sunku prognozuoti, kaip toliau elgsis ECB, tačiau aišku, kad prasidėjo naujas palūkanų kilimo ciklas. Jis gali baigtis nebent tuo atveju, jei įvyktų kas nors ypatinga. Dabar ECB tikslas yra kainų stabilumas. Per pastaruosius metus ECB palūkanų normas aukščiausiai buvo padidinęs iki 4,5–4,75 procento“, – sakė S. Kropas.

REKLAMA

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas sako, jog tiek užsienio partneriai, tiek užsienio analitikai vieningai sutaria, kad palūkanų didinimas jau bus tendencija, nors ECB apie tai viešai dar nepareiškė.

„Manoma, kad palūkanos bus didinamos kas ketvirtį, kol pasieks 2–2,5 procento lygį“, – sako A. Izgorodinas.

„Aišku, didesnės palūkanos mažina verslo projektų atsiperkamumą, tačiau toks pakėlimas dar nedaro esminės įtakos“, – sako S. Kropas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu G. Nausėda aiškiai įvardina, kad šis sprendimas Lietuvos ekonomikai tikrai nėra teigiamas ženklas.

„Tai apsunkins ir visos Europos ekonomikos atsigavimą. Todėl toks ECB veiksmas yra vertinamas nevienareikšmiškai ir netrūksta jo kritikų. Pagrindinis ECB tikslas – siekti kainų stabilumo, tačiau tokiu žingsniu tikrai nepaveiksi maisto kainų didėjimo, nes tai lemia pasaulinės tendencijos. Tas pat ir su nafta – jos kaina didėja dėl paklausos ir pasiūlos santykio neatitikimo. Pasiūla mažėja dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose, Libijoje, o paklausos didėjimą augina ekonomikos atsigavimas. Būčiau labai atsargus ir dėl to, ar didėjančios palūkanos gali pristabdyti kainų augimą Lietuvoje“, – sakė G. Nausėda.

REKLAMA

Pasak A. Izgorodino, LPK mano, kad ECB sprendimas yra per ankstyvas.

„Taip, infliacija Europoje įsibėgėja, ji siekia 2,6 proc. ir viršija pageidaujamą 2 proc. ribą, tačiau tai yra ne paklausos, o kaštų infliacija – kainos didėja ne dėl atsigaunančio vartojimo, o dėl didėjančių žaliavų kainų. Tas pats ir Lietuvoje – metinė infliacija siekia 3,8 proc. Ji didelė, nes brangsta žaliavos. ECB norimo efekto nepasieks“, – sako A. Izgorodinas.

Anot jo, visa tai reiškia, kad įmonės turi pradėti ruoštis brangesniam skolinimuisi.

„Skolinimosi palūkanų augimas nesustabdys. Jau ir dabar šalia pramonės pradeda skolintis ir transporto, ir paslaugų sektorius. Skolintis ir investuoti būtina, nes atsigauna užsienio rinkos – atsigavimas nedidelis, bet Lietuvai to užtenka. Tačiau skolintis jau teks brangiau, o tai blogins įmonių finansinę padėtį. Ypač pramonės įmonės dėl didėjančių energetinių žaliavų kainų, didžiulės konkurencijos užsienyje ir menkos vidaus rinkos paklausos dabar ir taip dirba su labai mažomis pelno maržomis“, – sakė LPK analitikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų