Vyriausybė pasišovė sumažinti grynųjų pinigų kiekį apyvartoje ir valdiškose institucijose atsiskaitymams priimti tik pavedimus ar banko korteles.
Iki gegužės pradžios įvairios institucijos, įskaitant finansų ministeriją ir bankus, turėtų vyriausybei pateikti pasiūlymus, kaip mažinti grynųjų pinigų cirkuliaciją. Premjeras Andrius Kubilius aiškina, kad šitaip siekiama skaidrumo atsiskaitymuose ir pažaboti šešėlinę ekonomiką.
„Grynieji pinigai patys savaime nėra kažkoks blogis, tačiau akivaizdus dalykas, kad įvairiose šešėliniuose ekonominiuose procesuose yra žymiai plačiau naudojami grynieji pinigai, todėl paskatinti ne grynųjų pinigų naudojimą įvairiuose ekonominiuose procesuose yra labai svarbus darbas, siekiant mažinti erdvę šešėlinei ekonomikai“, - praėjusios savaitės pradžioje kalbėjo A. Kubilius.>
Pagal išankstinį planą, mažiausia diskusijų kėlė siūlymas panaikinti atsiskaitymus grynaisiais valstybinėse institucijose. Nors lieka neaišku, kaip tokiu atveju būtų renkami nedideli žyminiai mokesčiai už pažymas ar gydytojų konsultacijas.
Vanduo ant bankų malūno
Nepriklausomas finansų analitikas Valdemaras Katkus neabejoja, kad tos sprendimas labai palankus bankams, tačiau atmeta, kad bankininkai galėjo daryti įtaką Vyriausybės sprendimui. „Patys bankininkai turi tą žargoną, kad visų pirmą, kai daromas pervedimas, tai visi bankai „nugraužia“ dalį pinigų. Komisiniai mokesčiai bankuose tikrai padidės – vienareikšmiškai. Nemanau, kad bankai inicijavo šitą reikalą. Šiuo metu vyriausybės vienareikšmiškai pils ant bankų malūno vandenį,“ - įsitikinęs V. Katkus.
„Šiuo manau, kad yra perspausta, nes turėtų būti minimali suma. Kiekviena poliklinika turės turėti bent jau kortelių skaitytuvus. Antras dalykas, labai pagyvenę žmonės, gal net tų kortelių nėra matę, žmonės PIN kodus pamiršta. Visur yra nustatyta, kokia yra smulkiausia riba, kuri mokama grynaisiais.
V. Katkus pateikė pavyzdį Jungtinas Amerikos valstijas, kur didžiausia grynųjų pinigų kupiūra yra šimtas dolerių. Tai, pasak analitiko, sukelia nepatogumų machinacijoms su grynaisiais pinigais, nes didelės sumos užima daug vietos ir yra nesunkiai matomos.
„Kaip JAV kovoja su grynųjų pinigų nelegalia veikla: jei tu užsiimi kažkokia nelegalia veikla, tai vadinasi tau reikia maišuose vežiotis didžiulius kiekius banknotų. Tuo tarpu, didžiausia eurų kupiūra yra 500 , todėl į juos galima daugiau „įspausti“, - dėstė finansų analitikas.
Pašnekovas kartu atkreipė dėmesį, kad grynųjų pinigų mažinimas apyvartoje, iš tiesų atrodo veiksminga priemonė su šešėline ekonomika, tačiau atkreipė dėmesį ir į galimas neigiamas pasekmes. „Tai yra efektyvus būdas, bet apkrovą dėti ant poliklinikų, mokyklos irgi pinigus renka, daug yra vietų, tai kaip ten bus – sunku pasakyti,“ - sakė V. Katkus.
Bankai pritaria
Vieno didžiausių bankų „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad grynųjų pinigų cirkuliacijos sumažėjimas turėtų teigiamos įtakos šalies ekonomikai.
Sprendimas atsisakyti grynųjų pinigų turėtų sumažinti valstybinių institucijų administracines išlaidas. Trumpame laikotarpyje tai gali būti susiję su papildomais kaštais (įsigyjant elektroninių kortelių skaitytuvus), tačiau ilgainiui šios institucijos sutaupys, nes atsiskaitymus (įmokas) priimantys ir pinigus išmokantys darbuotojai tai darys greičiau ir efektyviau, išnyks grynųjų pinigų saugojimo ir inkasavimo sąnaudos.
Be to, dauguma valstybinių institucijų jau turi įrengimus, suteikiančius galimybę atsiskaityti ne grynaisiais pinigais. Taigi jose bus tik sutaupoma – papildomų išlaidų jos neturės. Bankai neprekiauja elektroninių kortelių skaitytuvais, tai nėra jų pelno šaltinis“, - „Balsas.lt Savaitei“ dėstė N. Mačiulis
Korupcijos nepažabos
Pilietines antikorupcines iniciatyvas skatinančios ir organizuojančios viešosios įstaigos „Transparency Internaltional“ Lietuvos skyriaus vadovas Segrejus Muravjovas abejoja, ar vyriausybės siūlomas apribojimas grynųjų pinigų cirkuliacijai yra efektyvi ir veiksminga priemonė kovoje su šešėliu ir kyšininkavimu.
„Toks apribojimas gali padėti kovoje su šešėline ekonomika, bet tikrai pats savaime nėra problemos sprendimas. Jei valdžia ir vėl neturės pakankamai pajėgumų užtikrinti šios priemonės veiksmingumo, žmonės tikrai suras būdų, kaip atsiskaityti grynais. Kita vertus, tokio sprendimo priėmimas turi būti svarstomas viešai, žmonės turi žinoti, ką tai reikš jų kasdieniam gyvenimui, išgirsti konkrečius, aiškius atsakymus, kokios naudos visuomenė sulauks dėl tokio apribojimo, ar nėra proteguojami kažkieno tai interesai. Žmonės turi suprasti, kodėl jiems tai gali būti naudinga, kitaip bet kokia priemonė gali paskatinti kaip tik priešingus rezultatus“, - įsitikinęs S. Muravjovas.
Pagal pernykštį pasaulinį korupcijos barometrą, Lietuva priskiriama antrajai grupei korumpuočiausių valstybių, kuriose, drauge su tokiomis šalimis, kaip Pakistanas, Zambija, Mongolija ar Bolivija, nuo 30 iki 49 proc. gyventojų yra siūlę kyšius.
* Planuojama įvesti apribojimus atsiskaitant grynaisiais pinigais tarp juridinių asmenų vienam sandoriui, nustatant 10 – 20 tūkstančių litų ribą.
* Taip pat būtų ribojami grynųjų pinigų srautai tiems ūkio subjektams, kurie yra bausti už mokestinius nusižengimus.
* Būtų atsisakoma grynųjų, kai yra sudaromos notarinės sutartys, ar sutartys dėl privalomai registruojamo turto, kai, pavyzdžiui, parduodamas namas ar butas.
* Ūkio subjektai, priimantys dideles sumas iš privačių asmenų, pavyzdžiui – parduotuvės, privalėtų deklaruoti mokesčių inspekcijai apie įvykusius atsiskaitymus, kad pastaroji turėtų kuo daugiau informacijos apie grynųjų pinigų cirkuliaciją.
