Vyriausybė svarsto galimybę nuo liepos 1 d. riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais tarp juridinių asmenų. Kol kas nėra numatyta, kokias sumas bus leidžiama mokėti grynaisiais. Galutinį sprendimą žadama priimti gegužės mėnesį, kuomet savo rekomendacijas šiuo klausimu išsakys ūkio ir finansų ministerijos bei Lietuvos bankas.
Valstybinės įstaigos taip pat ruošiasi šiam projektui ir žada, kad nuo spalio 1 d. bus galima elektroniniu būdu atsiskaityti už visas valstybės teikiamas paslaugas.Kaip ši nauja tvarka paveiks transporto sektorių? Vežėjai ir ekspeditoriai, kalbinti šia tema, buvo vieningi – dauguma laikosi pozicijos, kad viskas priklausys nuo to, kokia bus maksimali suma, kurią galima bus mokėti grynaisiais.
UAB „Mečys“ direktorius Mečislovas Atroškevičius nėra nusiteikęs priešiškai šio įstatymo atžvilgiu, bet įžvelgia tam tikrų niuansų: „Gali uždrausti atsiskaitymus grynaisiais pinigais nuo tam tikros sumos. Manau, sumas iki 5 000–10 000 Lt turėtų leisti mokėti grynaisiais. „Linavos“ siūloma grynaisiais pinigais atsiskaitoma suma iki 1000 Lt vežėjams tikrai būtų per maža.“
Pašnekovas sako, kad jo įmonėje stengiamasi atsisakyti atsiskaitytumų grynaisiais: „Mes stengiamės neturėti grynųjų pinigų. Vairuotojai jų nebesivežioja – turi korteles.“
Taip pat p. Atroškevičius mato ir kitą grėsmę: „Kartais nespėji padaryti pavedimo už paslaugas, o jei neatsiskaitei, neatgausi mašinos. Jeigu kiekvieną prekybos tašką įpareigos turėti galimybę atsiskaityti kortele, tada bus lengviau.“
Vežėjai sako, kad atsiskaitymai grynaisiais kartais padeda užtikrinti didesnį saugumą – būti tikram, kad sumokės už gabenimo paslaugas. „Mes norime garantijų, kad mums sumokės už krovinį. Ne paslaptis, kad mums ne visada sumoka. Vyriausybė nuo tokių dalykų juk nesaugo. Įmonės bankrutuoja, užsidaro, po to atsidaro kitų įmonių vardu. Tai mes tokiais atvejais reikalaujame, kad atsiskaitytų grynaisiais išsikrovimo metu. Mes tai darome ne dėl to, kad slėptume mokesčius, o tiesiog tam, kad gautume savo pinigus už atliktą darbą ir išgyventume. Iš Rusijos taip pat parsivežame grynųjų pinigų, nes kartais jais nepasitikime. Grįžę tuos pinigus įdedame į kasą“, - apibendrina M. Atroškevičius.
UAB „Aktena“ atstovas p. Jurijus grėsmių dėl naujų Vyriausybės siūlymų neįžvelgia: „Aš už tai, kad geriau be grynųjų pinigų. Manau, kad sumažės korupcija, bus skaidresnis verslas. Europoje mažėja grynųjų pinigų kiekiai, pereinama prie elektroninių atsiskaitymo būdų. Manau, kad visiems patogiau, kai nereikia vežiotis didelių grynųjų pinigų ar laikyti jų įmonėse.“
Jam pritaria ir ekspedicinės įmonės „Archeva“ direktorius Aidas Staškevičius: „Aš manau, kad man tai nekliudytų, netgi gal ir geriau būtų. Nes būna tokių, kurie atsiskaito grynaisiais, bet po to nuslepia mokesčius. Jei įsigalios siūloma tvarka, manau, korupcija ir šešėlinė ekonomika tikrai sumažės.“
Algirdas Berdešius, UAB „Abipa Logistics“ akcininkas, kalbėdamas apie Vyriausybės siūlymus, akcentuoja, kad daug ką lems atsiskaitymo grynaisiais riba. „Viskas priklausys nuo sumos, kurią bus galima mokėti grynaisiais. Jeigu kokių 30 000 Lt dar leis, tai neturės jokios įtakos tarptautinėms įmonėms. Iš esmės, jei bus parinkta protinga suma, tai niekas veikiausiai nepasikeis, nes didesnėmis sumomis pas mus atsiskaitymų grynaisiais nėra“, - kalba A. Berdešius.
Visas išsakytas nuomones būtų galima reziumuoti Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidento Algimanto Kondrusevičiaus žodžiais: „Transporto verslui naujoji tvarka beveik neturės įtakos, tiesiog gali atsirasti tam tikrų nepatogumų. Jeigu reiks dėl poros šimtų litų daryti pavedimus, tai bus nepatogu. Vis dėlto mūsų sektoriuje tai nebūtų problema.“
Žydrė Dargužytė
