Per artimiausius kelerius metus užtarnauto poilsio išeisiantys gyventojai negali būti ramūs, kad apskaičiuodama jų būsimų pensijų dydį “Sodra„ neapsivogs. Mat jeigu būsimi pensininkai patys neįrodys, kad prieš 20 metų gavo pajamų ir sumokėjo mokesčius, Sodra“ jų į pensiją ir neįskaitys.
Dingo 10 metų
Uostamiesčio gyventojai Natalijai K. iki pensijos liko 5 metai. Visą gyvenimą ji dirbo toje pačioje įmonėje, todėl buvo rami, kad skaičiuodami jai pensiją, “Sodros„ specialistai turės visus duomenis apie darbo stažą bei gautas pajamas. Todėl moterį ištiko šokas sužinojus, kad būsimos pensijos skaičiuoklėje “Sodra“ įrašo nulinį koeficientą už laikotarpį nuo 1983 metų sausio iki 1993 metų gruodžio.
“Rašo, esą neturi duomenų apie tuo laikotarpiu mano gautas pajamas. Bet kas man iš to, iš manęs pavagiama net dešimt metų, per kuriuos aš dirbau ir mokėjau mokesčius!" – baisėjosi klaipėdietė.
Natalija piktinosi, kad “Sodra„, sekdama kiekvieną asmens gautų pajamų centą, nepasirūpino pranešti apie trūkstamus duomenis. “Kažin jei pati nesužinočiau, ar “Sodra“ kada mane įspėtų", – spėliojo moteris.
Tikslino, bet nepatikslino
Panašioje situacijoje atsidūrė ir vilnietė Vanda B. Tiesa, ji prieš kelerius metus visgi buvo gavusi iš “Sodros„ laišką, raginantį patikslinti duomenis, kaip tik apie 1983–1993 metų laikotarpį. Pristačiusi viską, ko reikėjo, ji ramiai laukė pensijos. Ir tik atsitiktinai išgirdusi, kad “Sodra“ privelia klaidų, moteris nusprendė pasidomėti, ar su jos popieriais viskas gerai.
“Pasirodo, ne! “Sodra„ tik pasitikslino mano darbo stažą, bet duomenų apie mano to laikotarpio pajamas taip niekur ir neįtraukė. Jos darbuotojos pasiūlė man pačiai palakstyti po buvusias darbovietes ir surinkti reikiamas pažymas, kad atidirbtas dešimtmetis atsispindėtų pensijų skaičiuoklėje“, – “Vakaro žinioms" guodėsi Vanda B.
Siuntimas į archyvą
Vilnietės laimei, per gyvenimą ji pakeitė tik kelias darbo vietas, ir jos buvusios darbovietės tebeegzistuoja. To negalima pasakyti apie kaunietį Viktorą G. Jam “Sodros" specialistai pasiūlė atnešti buhalterines pažymas iš bemaž prieš 20 metų bankrutavusių bendrovių.
“Iš kur jas paimti, jei įmonių seniai nebėra? Savivaldybės archyve, sako, ieškok. Dirbau ir Utenoje, ir Ukmergėje, vadinasi, turiu prašytis iš darbo, lėkti į kitą Lietuvos galą, darkart vykti pažymų. O jei duomenų nesuras? Nusispjoviau – tegu paspringsta “Sodra„ tais pinigais“, – ranka numojo Viktoras G.
Informuoti per brangu
Tad kodėl vaikomi žmonės, o pati “Sodra" nesirūpina duomenų apie būsimąjį pensininką sukaupimu?
“Sodros„ direktoriaus pavaduotoja Česlava Zabulėnienė “Vakaro žinias“ tikino, kad visus duomenis apie būsimąjį pensininką surinkti turi “Sodros„ darbuotojai. “Duomenis apie gyventojų darbo užmokestį turime tik nuo 1994 metų, nors pensija kol kas skaičiuojama ir iš laikotarpio nuo 1983 iki 1993 metų. Todėl teritoriniai skyriai įpareigoti rinkti duomenis apie šį laikotarpį“, – sakė Č.Zabulėnienė.
Pasak jos, “Sodros„ specialistai gali žmogui tik pasiūlyti pačiam susirinkti pažymas. “Bet jei jis neturi galimybės – mūsų darbuotojai privalo padėti“, – tikino Č.Zabulėnienė.
Privalėtų jie informuoti gyventojus ir tuo atveju, jei apie būsimą pensininką trūksta kokių nors duomenų. Tačiau tas nedaroma, nes, pasak “Sodros„ direktoriaus pavaduotojos, “siųsti laiškus per brangu“.
Č.Zabulėnienė gynėsi, esą minėtas laikotarpis aktualus tik išeinantiems į pensiją dabartiniu metu. Jei pensijos amžius sukaks vėliau, skubėti esą nereikia, nes pagal naująjį įstatymą šis laikotarpis į pensijos skaičiuoklę įtraukiamas nebus.
Biurokratai nenori dirbti arba nemoka
Algirdas BUTKEVIČIUS – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys:
Ne be pagrindo žmonės keikia valstybės tarnautojus dėl didžiulės biurokratijos. Užuot patys reikiamomis pažymomis, dokumentais, duomenimis pasirūpinę, nes tai – jų tiesioginis darbas, biurokratai viską stengiasi užkrauti ant gyventojų pečių. Niekuo nepateisinamas “Sodros" valdininkų biurokratinis reikalavimas, kad būsimasis pensininkas pats susirinktų informaciją apie kažkada gautą darbo užmokestį, darbo stažą ir panašiai. Beprotiškai daug pinigų buvo skirta kompiuterinėms bazėms sukurti, moderniai šiuolaikiškai technikai įsigyti, tai kodėl žmonės ir šiandien vaikomi po įvairias kontoras? Nori nenori peršasi mintis, kad mūsų valdininkija arba tingi, nenori dirbti, arba nesugeba nauja technika ir įranga naudotis.
Biurokratizmas klesti ne tik “Sodroje" – ir mokesčių inspekcijoje, savivaldybėse, eilėje kitų valstybinių institucijų. Vakarų valstybėse – visai kitaip. Ten, palyginti su Lietuva, biurokratijos tik daigeliai, bet ir tuos pačius stengiamasi išnaikinti. Gyventojai nuolat informuojami, kas kurioje srityje padaryta, kokių konkrečių priemonių imtasi, kad biurokratijos apraiškų dar sumažėtų ar jos būtų visai išnaikintos. Ten stengiamasi dėl žmonių. Lietuvoje žmogus – paskutinėje vietoje.
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
