REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Panevėžyje tartasi, kaip efektyviau bendradarbiauti tiriant nepilnamečių nusikaltimus. O kad šioje srityje problemų yra, pripažįsta tiek prokurorai, tiek vaiko teisių apsaugos darbuotojai.

REKLAMA
REKLAMA

Šiemet Generalinė prokuratūra, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria numatyta gerinti vaikų teisių apsaugą baudžiamajame procese, garantuoti glaudesnį teritorinių prokuratūrų ir vaiko teisių apsaugos skyrių bendradarbiavimą.

REKLAMA

Dokumentas – dar ne garantija

Penktadienį Panevėžyje viešėjusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sakė, jog reikėtų glaudesnio vaiko teisių apsaugos specialistų ir prokurorų bendradarbiavimo. Taip pat siekti, kad prokurorai nemokytų vaiko teisių apsaugos specialistų, kaip dirbti, o pastarieji nemokytų prokurorų. „Jei nėra normalaus požiūrio į darbą ar kritiką, nėra gerai“, – įsitikinusi E. Žiobienė.

REKLAMA
REKLAMA

O kad institucijų nesusikalbėjimo pasitaiko, neneigiama. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės teigimu, abi pusės išmano savo darbą, tačiau kartais koją pakiša vadinamas žmogiškasis veiksnys.

„Vis sulaukiama iš prokurorų skambučių: darykite, ką norite, nesusišnekame su vaiko teisių apsaugos specialistais“, – atvirai kalbėjo E. Žiobienė.

Kontrolierės teigimu, kai kalbama apie vaikus – tiek nusikaltimų aukas, tiek prasikaltusiuosius, – reikia didelės atjautos ir supratimo, o ne ginčų ir ambicijų. Ypač tai svarbu, kai nepilnamečio šeima nestabili ir suaugusieji, atsakingi už jį, negina vaiko. Tuomet, anot E. Žiobienės, vienintelis gynėjas, kurį turi pagal baudžiamojo proceso kodeksą prasikaltęs nepilnametis, yra advokatas, o auka gali kliautis vaiko teisių apsaugos specialistais. Tad abiejų institucijų atstovai turi dirbti ranka rankon, pamiršę asmenines ambicijas ir tarpusavio nesutarimus, kartais trukdančius profesionaliai atlikti pareigą. Juolab kad net ir pasirašius bendradarbiavimo susitarimą sklandumo, anot E. Žiobienės, niekas negali garantuoti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Skaitant dokumentą atrodo viskas aišku, o praktikoje, dirbant, kyla bėdų. Pavyzdžiui, atsiranda manipuliacijų darbo laiku, kai prieš darbo pabaigą nebenorima imtis problemos sprendimo, teritoriniu paskirstymu ir panašiai“, – dėstė kontrolierė.

Buvo pasipriešinimas

Generalinės prokuratūros prokurorė Vida Ramanauskienė sakė, kad, dirbant darbo grupėje, rengiant atitinkamus dokumentus dėl susitarimo, buvo sunku kaip niekada.

„Būta atmetimo reakcijų iš abiejų pusių, – pripažino ji, turėdama omenyje ir savo kolegas prokurorus, ir vaiko teisių apsaugos specialistus. – Dėl ne vienos nuostatos sakyta: „Kam rašote – mes ir taip tą darome!“ ir panašiai. Tačiau naujas susitarimas juk neužbraukia atliktų darbų. Svarbu, kad jame įrašyta ir dalykų, kurie anksčiau nebuvo daromi.“

REKLAMA

Net ir penktadienio pasitarimo metu vaiko teisių apsaugos specialistai ir prokurorai išsakė kritiškų minčių vieni kitiems. Galiausiai Generalinės prokuratūros atstovė V. Ramanauskienė patarė kolegoms prokurorams „nešokdinti“ vaiko teisių apsaugos skyrių, o pabandyti suprasti juos, jų galimybes, nes nuolat stinga tokių darbuotojų.

„Jei pasitelksime reikalaujantį toną, bus atmetimo reakcija“, – pakartojo prokurorė. Jos nuomone, geresnė yra įrodinėjimo, o ne reikalavimo taktika.

Tačiau svarbiausia, priminė V. Ramanauskienė, yra netraumuoti vaiko. Ji priminė kolegoms vaiko teisių apsaugos kontrolierės prašymą nesiųsti nepilnamečiams pranešimų apie apklausas per mokyklas, neišsivežti į apklausas tiesiai iš mokyklų – skundų dėl tokio teisėsaugininkų elgesio Generalinė prokuratūra jau yra gavusi. „Reikia apsaugoti vaikus nuo neigiamų emocijų“, – pabrėžė V. Ramanauskienė.

REKLAMA

Aptarė ir kitus klausimus

Panevėžio apygardos prokuratūros nepilnamečių justicijos srityje specializuotas prokuroras Ignas Raila sako, kad į atskirų institucijų bendradarbiavimo sustiprinimą ir bendras pastangas veiksmingiau ginant vaikų teises bei teisėtus interesus dedamos didžiulės viltys.

Prokuroras pasidžiaugė, jog neseniai priimti keli nauji svarbūs dokumentai, padėsiantys sparčiau atlikti ikiteisminį tyrimą nepilnamečių bylose, suteiksiantys galimybę individualiai parinkti nepilnamečiams auklėjamojo poveikio priemones, taip pat praversiantys sprendžiant atleidimo nuo bausmės klausimą ir skiriant baudžiamojo įstatymo numatytos bausmės rūšį, nustatant jos trukmės terminus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kartu pasitarimo metu buvo aptarta ankstyvosios prevencijos praktika ir problemos, kai nepilnamečiai, įtariami padarę veikas, bet nesulaukę amžiaus, nuo kurio tenka atsakyti baudžiamąja tvarka. Šiemet įsigaliojo Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymas, numatantis daug naujovių. Tai turėtų daryti efektyvesnę įtaką nepilnamečių nusikalstamumo pažeidimų prevencijai.

I. Railos teigimu, nepilnamečių nusikalstamumas apygardos mastu nėra laikomas dideliu ir yra stabilus. Tačiau buvo atviras: matoma tendencija, kad nusikalsta daugiau jaunesnio amžiaus vaikų ir daugėja grupinių nepilnamečių nusikaltimų – ypač padarytų su suaugusiaisiais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų