Apie ją sklando daug kalbų. Kai kas mano, kad Natalija Zvonkė nėra nei Ivanova, nei Natalija, nei blondinė. Kai kas sako, kad Zvonkė dainuoja papais, o groja tik nervais. Kiti tiesiog apibendrina: Zvonkė – tai prekės ženklas. Kaipgi yra iš tiesų – gal dabar, būdama nėščia, Natalija bus atviresnė?
Na, štai, Natalija Zvonkė susitvarkė kaip jai būdinga – praktiškai, pragmatiškai ir be isterijų. Su Deividu Zvonkumi išsiskyrė, bet nesusipyko: ji jam net marinuoja naujo savo gyvenimo partnerio Danieliaus Bunkaus sumedžiotą žvėrieną, o jis jai teberašo dainas. Abu vyrai tarpusavyje maloniai bendrauja ir jokie praeities aidai tarsi ir netrukdo. Arba bent taip atrodo. Ir Zvonkus savo pavardės Natalijai visai negaili: ji jau yra prekės ženklas, o tai – vertybė. Kol kas Deividas pas Nataliją ir Danielių namuose dar nesilankė, bet turbūt visa tai gana greitai ir sklandžiai įvyks.
Tiesa, Natalija sako, kad gyventi be isterijų per dvejus bendro gyvenimo metus ją išmokė Deividas: „Jam esu be galo dėkinga, nes jis mane pakeitė į gera. Buvau tokia cholerikė, netolerantiška, visai nemokėjau valdytis – ir jis mane išmokė tvardytis, kartais gerokai papurtydamas – labiau, aišku, žodžiais. Ką gi, teko persilaužti. Bet nervais groti aš vis tiek moku.“
Kai Natalijos paklausiau, ar nebaisu keisti gyvenimo partnerį – juk su tam tikrais naujais pliusais gauni ir minusų komplektą, – ji išmintingai atsakė: „Nebūna idealių žmonių. Tai yra kitas žmogus – aš neturiu jo keisti. Turiu su jo minusais susitaikyti.“ Paprašyta bent vieną trūkumą sukonkretinti, Natalija paminėjo kartais dėl skirtingų Danieliaus ir jos veiklų kylantį nesusipratimą. Juk Deividas pramogų pasaulį gerai pažinojo, o Danieliaus sritis – verslas. Įdomu, kaipgi tokie nesusikalbėjimai sureguliuojami? Ogi paprastai: „Tada turi paaiškinti arba susitarti su žmogumi – mano darbas yra mano darbas ir mes namuose jo neaptarinėjame, nekalbame apie tai. Arba – tavo nuomonė šiuo klausimu gali būti, bet kategoriškos nuomonės girdėti nenoriu.“
Ach, ne veltui Danielius kažkur sakė, kad kiekvieną rytą iš liūtės turi daryti kačiuką. Bet, matyt, ne kasryt tai pavyksta. „Užtat jis kartais man pusiau juokais sako: „Tu per klaidą gimei moterimi, nes charakteriu esi tikras vyras.“
Ypač Danielius nesupranta, kai Natalija dėl savo verslo aukojasi, laksto iš vieno Lietuvos galo į kitą, per vieną parą suvažinėja į tris miestus ir panašiai. Jam atrodo, kad tokios pastangos nevertos tokių pinigų. „Bet mano širdžiai to reikia, – tvirtina Natalija, – be to, finansinį pagrindą gyvenime turiu susikurti pati – man nereikia, kad kas duotų.“ Tos pajamos ne tokios jau ir prastos: Zvonkė užsimena, kad įtemptai, nesveikai dirbant mėnesio vidurkis gali būti dvidešimt kartų didesnis nei minimalus Lietuvos atlyginimas.
Be to, Natalija dar nepamiršo, kaip sunku kopti į viršų: juk tik vienetai žino, kad jau sukūrusi „Yvą“ Natalija norėdama užsidirbti vis dar gana ilgai turguje prekiavo batais. Užtat dabar turi UAB'ą su visa buhalterija. Bet vis tiek yra atsargi ir apdairi: „Atšokti atgal galima greitai – maža kas gyvenime gali nepasisekti. Visada jaučiu nesaugumą – galbūt tai reiškia, kad ne viskas dar šimtu procentų yra gerai. Nors kartais pamanau – Dieve, kaip smagu, kad su kaupu pasiekiau viską, ką buvau užsibrėžusi, kad smarkiai pralenkiau savo galimybes ir lūkesčius. Atsimenu, kadaise, dar būdama paauglė, tik tiek svajojau – kaip norėčiau išgarsėti tiek, kad manęs bent kas nors klausytų.“
Tiesa, dar tais prekiavimo turguje laikais Natalija įgijo batų aistrą – nuo jų lūždavo spinta. „Na, tada turėjau gal penkiasdešimt porų. Dabar pas mane Klaipėdoje yra devynių kvadratinių metrų kambarys – kasdieninė drabužinė. Ir yra atskiras dvylikos kvadratinių metrų kambarys sceniniams drabužiams.“ Beje, Natalija labai aiškiai jaučia seksualaus sceninio įvaizdžio įtaką populiarumui: „Paprastas pavyzdys. Vyksta koncertas. Pirmoje dalyje mes pasirodome su husarų kostiumais: švarkai, kelnės. Žmonės reaguoja – na, gražu. Antroje dalyje – „nuogos“, permatomos suknelės, plikos kojos, krūtinės iškeltos. Ir ką – salės atgarsis – oho! Būna tokia ryški emocija, žmonės pradeda ploti. Nepaisant publikos sudėties, jos, taip sakant, intelektinio lygio, visi vis tiek reaguoja vienodai. Mes šį efektą jau šimtu procentų patikrinome.“
Bet kasdienybėje Zvonkė nemėgsta iškirpčių iki bambos, ypač dabar, kai laukiasi. Kai susitikome, ji buvo apsirengusi šiltais mezginiais nuo galvos ligi kojų. Beje, nėštumo dar visai nematyti, bet ji daug svorio priaugti ir neketina: „Gydytojas man sakė, kad priaugsiu dešimt kilogramų, ne daugiau. Pagaliau daugiau priaugti sau tiesiog neleisiu. Gimdysiu rugpjūtį, bet dar nežinau, berniukas bus ar mergaitė. Dar per mažas nėštumas, kad būtų galima nustatyti būsimo kūdikio lytį. O kol kas jaučiuosi puikiai.“
Beje, pagimdžiusi Natalija neketina daryti karjeros pertraukos. Ką gi, gal tobulą propagandos meistrę scenoje mes dar išvysime ir su vaiku ant rankų?
Straipsnio autorė Irena Kamičaitienė
