Lietuva gali didžiuotis pastatytomis ir dar tik kylančiomis krepšinio arenomis, tačiau nerimą kelia, kad kai kuriuose miestuose, kuriuose vyks Europos vyrų krepšinio čempionato varžybos, užsienio sirgaliai iš esmės neturės galimybės apsistoti nakvynei.
Apie šią ir kitas Lietuvos turizmo problemas, kurias atskleidė artėjantis istorinis sporto įvykis, kalbamės su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidente Evalda Šiškauskiene.
– Krepšinio čempionato rengėjai prognozuoja, kad rugpjūčio 31 – rugsėjo 18 dienomis, kai vyks Europos vyrų krepšinio čempionatas, Lietuvą per dieną aplankys maždaug 3 tūkst. užsienio sirgalių, o per tris pirmenybių savaites iš viso atvyks apie 30 tūkst. svečių. Ar pakaks viešbučių jiems apsigyventi?
– Žinoma, kad nepakaks. Panevėžio, Alytaus ir Šiaulių viešbučiuose vos tilps komandos, teisėjai, oficialūs FIBA atstovai ir žurnalistai. Šiuose miestuose pastatytos arenos, kuriose telpa daugiau kaip po 5 tūkstančius žiūrovų, o reikiamos infrastruktūros iš viso nėra. Todėl kitiems svečiams vietų viešbučiuose paprasčiausiai nelieka, jie jau rezervuoti oficialioms delegacijoms. Pavyzdžiui, Panevėžyje yra tik 4 viešbučiai, kuriuose iš viso yra vos 199 vietos, Alytuje – 5 viešbučiai ir tik 160 vietų juose. Ne ką geresnė padėtis ir Šiauliuose. Todėl juokinga girdėti, kai kalbama apie viešbučių kainas, nes užsienio sirgaliams iš esmės neturime ką pasiūlyti. Išskyrus Klaipėdą ir Vilnių, na, iš dalies dar Kauną, padėtis yra tragiška.
Kita vertus, manau, tas burbulas dėl 30 tūkst. užsienio krepšinio aistruolių armijos yra gerokai išpūstas. Nors iš patirties galiu pasakyti, kad ir 1 000–1 200 į renginį atvykusių svečių net ir Kaunui ar Vilniui yra daug. Taip, pavyzdžiui, buvo, kai Lietuvoje žaidė Škotijos futbolo rinktinė, tuomet beveik visi viešbučiai buvo užimti. Juk viešbučiuose gyvena ne tik sporto sirgaliai, bet ir kiti į mūsų šalį atvykstantys turistai, verslo klientai. Be to, ne visi svečiai nori gyventi vienos ar dviejų žvaigždučių viešbučiuose. Todėl, manau, krepšinio čempionatas atskleis daugelį Lietuvos trūkumų turizmo srityje, apie kuriuos valdžia tyli.
– Bet juk į čempionatą atvykstantiems užsienio sirgaliams siūloma apsigyventi ir kituose Lietuvos miestuose, ir ne tik viešbučiuose, bet ir kaimo turizmo sodybose?
– Kiek žinome iš interneto, nemažai svečių, kurie nori užsisakyti viešbučius, yra nusivylę, nes Lietuvos provincijos miestuose Alytuje, Panevėžyje, Šiauliuose, kur vyks pogrupių varžybos, beveik nėra pramogų. Net Druskininkuose, kur galės apsigyventi Alytuje rungtyniaujančių komandų sirgaliai, yra tik keli iki vėlaus vakaro dirbantys restoranai. O juk į tokius renginius atvykę svečiai įpratę po varžybų linksmintis iki paryčių.
Dėl kaimo turizmo sodybų dar liūdniau. Mes galime vasarą ten nuvažiuoti, pailsėti, pažvejoti. O ką veikti miškuose pirmą kartą į Lietuvą atvykusiam žmogui?
– Aktyvus atvykstamojo turizmo sezonas Lietuvoje trunka nuo birželio iki spalio. Rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje, kai vyks Europos krepšinio čempionatas, dar būna nemaži tradicinių turistų srautai, o viešbučių užimtumas siekia apie 50 proc. Ar apgyvendinus krepšinio čempionato svečius neliks nuskriausti kiti turistai?
– Ir mūsų asociacija, ir atskiri viešbučiai jau dabar sulaukia daug užsienio turistų keliones organizuojančių agentūrų skundų. Į Lietuvą turistus agentūros veža jau 15–20 metų, gelbėja viešbučius ne sezono metu, todėl yra pasipiktinusios, kad staiga joms pasakyta „ne“. Mūsų viešbučiai jau prieš metus atsiprašė, glaistė situaciją, siuntė laiškus, aiškino, kokia apgyvendinimo padėtis Lietuvoje dėl krepšinio čempionato, bet rezonansas vis tiek labai blogas. Artėjantis krepšinio čempionatas apnuogina skurdžią Lietuvos apgyvendinimo, laisvalaikio ir viso turizmo sektoriaus infrastruktūrą, todėl aiškiai pasimato mūsų atsilikimas nuo Europos. Nuo Europos vidurkio pagal viešbučių skaičių 100 tūkst. gyventojų mes atsiliekame net 4 kartus!
Labai gaila, nes, atrodo, reikia tiek nedaug, kad kartą ar du per mėnesį Lietuvoje vyktų koks nors didelis tarptautinis renginys, kuris pritrauktų daug užsienio svečių ir būtų naudingas Lietuvos ekonomikai bei žmonėms. Juk kiekvienas užsienio turistas Lietuvoje per dieną vidutiniškai išleidžia 100–150 eurų (345–518 litų). Apgyvendinimo paslaugoms tenka maždaug trečdalis šios sumos, o kitus pinigus svečiai išleidžia restoranuose, parduotuvėse, pramogoms, taksi ir kitoms paslaugoms. Todėl kuo daugiau bus užsienio turistų, tuo labiau klestės įvairios verslo šakos, kursis naujos darbo vietos. Nereikia būti labai protingam, kad paskaičiuotum, kokia iš to nauda valstybei.
– Tai ko, jūsų nuomone, labiausia trūksta, kad padėtis pasikeistų ir sugebėtume į Lietuvą pritraukti daugiau turistų?
– Pirmiausia nėra pastovios turizmo strategijos. Teoriškai yra, bet iš esmės ji keičiasi priklausomai nuo politinių vėjų. Atėjus kiekvienam naujam ministrui kuriama nauja strategija, o senoji nugula į valdininkų stalčius. Jei neklystu, per 7 metus keičiasi jau šeštas ministras, todėl dirbti sudėtinga. Tuo tarpu kaimynai latviai ir estai skiria didelį dėmesį savo šalių rinkodarai – žinomumui ir pasiekiamumui didinti.
Viena didžiausių problemų Lietuvoje – ryškus atvykstamojo turizmo sezoniškumas. Todėl viešbučiai ir turizmo verslas gali tikėtis užsidirbti tik vasarą, o žiemą tenka galvoti, kaip išgyventi. Šią problemą galėtų padėti spręsti aktyvesnis konferencinis turizmas. Tačiau Lietuva neturi didelio šiuolaikinio konferencijų centro. Vieninteliai „Litexpo“ parodų rūmai konferencijų turizmo poreikių patenkinti negali, jie labiau pritaikyti parodoms. Nors jau treti metai diskutuojama, Lietuva iki šiol neįsteigė ir konferencijų biuro, kuris užsiimtų konferencijų turizmo pritraukimu, o juk ši turizmo rūšis duoda daugiausia naudos, nes į konferenciją atvykęs svečias šalyje palieka keturis kartus daugiau pinigų nei paprastas turistas.
Kitas dalykas – Lietuvos pasiekiamumas. Pavyzdžiui, iš Rygos yra 107 tiesioginiai skrydžiai, iš Vilniaus – tik 18. Be to, skrydžių maršrutai nestabilūs, nuolat keičiasi. Todėl užsienio turistų kelionių organizatoriai dabar orientuojasi į lenkus, baltarusius ir rusus, kurie Lietuvą gali pasiekti sausumos transportu, bet vėl kyla problemų dėl vizų. Išeina tarsi užburtas ratas.
Plėtoti viešbučių verslo ir pritraukti užsienio investicijų nepadeda ir nuolat kaitaliojama mokesčių sistema. Pavyzdžiui, dabar PVM viešbučiams sumažintas tik metams. Tad koks užsienietis gali investuoti Lietuvoje? Kas žino, kas bus po metų? Be abejo, tai ir mūsų verslininkams trukdo galvoti apie plėtrą – naujų viešbučių statybą, darbo vietų kūrimą.
O turizmo srityje matome didelį potencialą. Todėl keista, kad valdžia nepalaiko, nemato, kokią naudą šaliai gali tai duoti.
Rapolas Gabrys
