Artėjant abitūros egzaminams būsimieji studentai suka galvas, kokią profesiją pasirinkti. Dažnas stengiasi įsiklausyti ne tik į savo vidinį balsą, kuždantį, kuriuo gyvenimo keliu pasukti, bet ir mielai padirsčiotų į specialistų prognozes, kuriose atsispindėtų reali darbo rinkos situacija. Deja, žvilgtelti dar nėra kur. Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Ūkio ministerija šiuo metu įgyvendina bendrą projektą – rengia profesijų žemėlapį. Nors šis projektas buvo ilgai lauktas ir neabejotinai svarbus, studentų atstovai turi tam tikrų pastebėjimų dėl pasirinktos metodikos tikslingumo.
ŠMM: būtina prognozuoti, kokių specialistų reiks ateityje
Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė, paprašyta apibūdinti, kas yra profesijų žemėlapis, sakė: „Profesijų žemėlapis – tai mėginimas identifikuoti, ar visose Lietuvai reikalinguose ūkio ir kitos veiklos sektoriuose yra pakankamai reikalingos kvalifikacijos specialistų ar nėra jų pertekliaus. Be to, reikia įvertinti ir tai, kad žmonės išeina į pensiją, būtina prognozuoti, kiek ir kokių specialistų reiks ateityje, o tai sudėtinga jau vien dėl to, kad kartu reikia prognozuoti, koks bus šių sektorių vystymasis.“
Pašnekovės teigimu, Lietuvoje anksčiau nėra buvę tokios apimties projektų ir nebuvo atliekama sisteminė analizė: „Buvo atliktos kelios pavienės studijos, bet tokio žemėlapio rengimą iniciavome pirmą kartą ir jis turėtų padėti pagrindus galimybei ateityje atlikti ilgalaikes analizes sistemiškai.“ Viceministrės teigimu, pastovesniuose sektoriuose, tokiuose kaip švietimo sfera, prognozes daryti lengviau, bet yra sričių, kurių tolimesnę plėtrą labai sunku nuspėti.
N. Putinaitės teigimu, profesijų žemėlapis bus kuriamas etapais. „Šiuo metu bandome identifikuoti pasiūlą ir paklausą darbo rinkoje, turėdami galvoje visų amžiaus grupių žmones. Kai kuriuose sektoriuose trūksta aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, kitur – profesinį išsilavinimą. Kartais gali atrodyti, kad specialistų pakanka, bet svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar jų lygis atitinka keliamus reikalavimus“, – kalbėjo. N. Putinaitė.
Būtina kaupti duomenis
Pašnekovė užsiminė apie tai, kad vertinant specialistų kiekį ir kvalifikacijas, būtina atsižvelgti ir į kitus aspektus, tokius kaip darbo užmokestis: „Jei kurioje nors srityje bus labai maži atlyginimai, ten truks darbuotojų. Kitas pavyzdys – šiemet į informatikos studijas priimta 1600 žmonių, bet abejojama, ar šie žmonės po studijų baigimo liks Lietuvoje, juk darbo rinką atverianti Vokietija gali pasiūlyti tris kartus didesnius atlyginimus už tą patį darbą, tad šios prognozės negali turėti besąlygiškų išvadų“.
Apie tai, kad šis projektas sulaukė ir gana kritiško studentų interesams atstovaujančių organizacijų vertinimo, viceministrė sakė: „Skepticizmo visuomet yra, bet tai nepaneigia sisteminės analizės būtinybės. Jei turėsime duomenis net ir su labai aiškia paklaida – tai taip pat labai vertinga informacija. Iki šiol ne neturėjome duomenų apie tai, kokio išsilavinimo žmonių yra Lietuvoje. Bandymai šiuos duomenis surinkti parodė, kad esama ištisų dešimtmečių spragų, kuomet tokia informacija nebuvo kaupiama.“
Viceministrė akcentavo, kad viena silpniausių Lietuvos vietų yra suaugusiųjų mokymas ir tęstinis mokymas, tad tam turi būti skiriamas prioritetinis dėmesys: „Jei, tarkime, žmogus gavo išsilavinimą prieš dvidešimt metų ir nedirbo pagal specialybę, jam reiktų kvalifikacijos atnaujinimo, nes žmogus specialybės pagrindus turi. Atnaujinti kvalifikaciją kainuoja kur kas pigiau nei paruošti specialistą.“
Socialiniai mokslai populiarūs Lietuvoje ir užsienyje
Jau keletą metų iš eilės akcentuojama, kad didelis socialinių mokslų studijų populiarumas išbalansuoja bendras tendencijas, bet viceministrės teigimu, demokratinėje valstybėje negalima žmogui uždrausti rinktis studijas, juo labiau, kai jis pats už jas pasirengęs susimokėti. „Stengiamės informuoti studentus apie šių specialistų perteklių, bet, matyt, šias studijas renkasi dėl tėvų įtakos ar kitų priežasčių. Skiriamos lėšos ir kitų specialybių populiarinimui, bet, kiek teko domėtis kitų šalių patirtimi, ten taip pat labai daug žmonių renkasi socialinius mokslus ir egzistuoja ta pati problema“, – kalbėjo N. Putinaitė.
Viceministrė teigė, kad esama ir dar vienos įdomios tendencijos: kai kurios specialybės tampa vis populiaresnės kolegijose, o ne universitetuose, kas rodo, kad žmonės yra motyvuoti vėliau dirbti pagal šias specialybes.
N. Putinaitė pasidžiaugė, kad mokslo įstaigos vis glaudžiau bendradarbiauja su verslo sektoriumi. Tai padės parengti geresnes ugdymo programas, kurios būtų patraukliai pateikiamos, bet ir garantuotų stojančiajam, kad jis turės darbą.
Studentų atstovai: tyrimas – mėgėjiškas
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos vadovas Arūnas Mark, kalbėdamas apie ministerijų planus parengti profesijų žemėlapį, sakė: „Neseniai šį projektą viceministrė pristatė Seimo švietimo komitetui, bet mūsų organizacijos vertinimu, tai nėra tas dalykas, kuriuo dabar reiktų užsiimti Lietuvoje, nes profesijų žemėlapis yra geras dalykas, bet siekiant nuspėti realų specialistų poreikį, tai rezultatų duos mažai.“
Pašnekovo teigimu, jei šį tyrimą palygintumėme su tyrimais ir jiems atlikti naudojamomis metodikomis Skandinavijos valstybėse, Lietuvoje vykdomas projektas atrodo šiek tiek mėgėjiškas.
Į klausimą, kaip kitose užsienio valstybėse paskirstomi studentų srautai tarp specialybių, pašnekovas sakė: „Užsienio šalyse yra įvairių tradicijų, kai kur jos panašios į Lietuvos ir veikia laisvosios rinkos dėsniai – studentai renkasi studijuoti, ką nori. Daugelyje vakarų valstybių analizuojami rinkos poreikiai ir pateikiamas tarsi valstybės užsakymas, kokių specialistų reiks tam tikrose srityse ar regionuose, tuomet imamasi įvairių priemonių paskatinti žmones rinktis šias studijas. Dažnai subsidijuojamos studijos, taikoma nuolaida jų kainai ar kitos lengvatos.“
Kaip vieną geriausių tokios sistemos veiksmingumo pavyzdžių A. Mark akcentavo Skandinavijos regiono šalis: „Norvegijoje ir Švedijoje dirbama pagal labai specifines metodikas, bet jos duoda rezultatų ir šios šalys problemų dėl aukštojo mokslo neturi. Valstybės turi išsikėlusios tikslus ir pagal juos atlieka šalies ūkio, rinkos specialistų poreikio analizes ir pagal tai planuoja, kiek gali priimti žmonių į vieną ar kitą studijų programą, atsižvelgiama į būsimą specialistų poreikį.“
Dėl socialinių mokslų situacija jau tampa kritiška
Jau keletą metų iš eilės akcentuojama, kad būsimieji studentai labai dažnai renkasi socialinius mokslus ir šios srities specialistų Lietuvoje yra labai daug. Apie išskirtinį socialinių mokslų populiarumą pašnekovas sakė: „Dėl socialinių mokslų situacija jau tampa kritiška, nes per praėjusių metų studentų priėmimą į aukštąsias mokyklas daugiau nei pusė visų stojusiųjų pasirinko būtent šią studijų sritį, o darbo birža jau ketverius metus iš eilės akcentuoja, kad būtent šios srities specialistų nebereikia ir dėl šiuo metu esančio pertekliaus nereikės artimiausiu laikotarpiu.“
Pašnekovo teigimu, bandydama išspręsti šią problemą, valstybė skyrė daugiau studijų krepšelių technologijų studijoms ir medicinos mokslams. „Šios pastangos yra nepakankamos, nes konkursai į šias programas vis tiek yra dideli ir, lyginat su vietų skaičiumi socialiniuose moksluose, šiems tenka daugiau nemokamų vietų. Kitas dalykas – socialiniai mokslai yra populiariausias pasirinkimas tarp studentų, kurie stoja į mokamas vietas ir suvokia, kad neįstos į nemokamą vietą, o socialinių mokslų studijos yra gerokai pigesnės. Ši kainų diferenciacija yra rimta kliūtis, nes, taupydami lėšas ir pasikliaudami stereotipu, kad bet kokiu atveju reikia studijuoti universitete, o ne kolegijoje, studentai renkasi socialinius mokslus. Toks dalykas, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, gali turėti labai neigiamų pasekmių.
Panaikinta apie 20 studijų programų
LSAS vadovo teigimu, šiemet buvo apie dvidešimt studijų programų šalies aukštosiose mokyklose, kurios buvo laikinai sustabdytos ar panaikintos, nes nesurinko pakankamo norinčių jas studijuoti studentų skaičiaus. „Daugiausia tokių programų yra veterinarijos ir žemės ūkio srityse“, – kalbėjo A. Mark.
Į klausimą, ar apskritai galima planuoti, kokį būsimo specialistų poreikio žemėlapį esant tokiai gausiai emigracijai, pašnekovas sakė: „Pasikartosiu dar kartą, šis tyrimas atrodo šiek tiek mėgėjiškas, nes bendri apžvelgiamos kokios Lietuvoje profesijos apskritai egzistuoja Lietuvoje, kokie įmonių poreikiai ir pan. Užduodame klausimą, kokia yra valstybės strategija, kokie valstybės poreikiai bus ateityje – po penkių ar dešimties metų, kokios prioritetinės sritys ir kaip tai atitinka mūsų visuomenės poreikius. Kaip žinia, šiuo metu Lietuva tokios strategijos neturi“, - sakė LSAS vadovas.
