REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS


Ne kartą Japonijoje lankęsis ir ją įsimylėjęs, dabar Londone tebegyvenantis rašytojas ir žurnalistas Andrius Užkalnis gausiam skaitytojų būriui yra pažadėjęs atskirą knygą apie Tekančios saulės šalį. Dabartiniai įvykiai paskatino pasiteirauti jo išgyvenimų bei įžvalgų.

REKLAMA
REKLAMA


A. Užkalnio kūryba ir asmeniniai išgyvenimai glaudžiai susiję su Japonija, todėl nėra abejonių, kad kraupus žemės drebėjimas, sprogimai Fukušimos atominėje elektrinėje ir žmonių tragedijos jautriai paliečia rašytoją.

REKLAMA


„Tie žmonės tūkstančius metų gyvena ant ugnimi spjaudančio, spurdančio ir dažnai žudančio drakono nugaros. Ramaus gyvenimo trumpumas ir efemeriškumas jiems yra suprantamesnis ir priimtinesnis nei mums”, - savo laiške rašo A. Užkalnis.


Kas bus su Japonija? Kokia branduolinės energetikos ateitis? Kur japonų dvasios stiprybės šaknys? - tai tik dalis tų klausimų, kurie kyla šiomis dienomis ir yra aktyviai diskutuojami.


„Japonijos nuostoliai kainuos dešimtis milijardų Japonijos draudimo bendrovėms ir visiems pasaulio rizikų perdraudėjams. Tos išlaidos bus mūsų mokamų draudimų įmokų dalis dar daugelį metų”, - rašo A. Užkalnis.

REKLAMA
REKLAMA


Paprašytas brūkštelėti keletą eilučių dviem klausimais, A. Užkalnis atsiuntė ilgą atsakymą. Žinoma, čia, anaiptol, netilpo nė dalies tos emocijų visumos, tačiau esame dėkingi ir džiaugiamės, galėdami pasidalinti rašytojo pastebėjimais ir pamąstymais su balsas.lt skaitytojais.


-Ką jauti, prisimeni ar pagalvoji, kai pasiekia vis naujesnės žinios iš Japonijos? - balsas.lt pasiteiravo A. Užkalnio.

Žinios iš Japonijos verčia galvoti, kad šalis tikrai išlaikys išbandymą, bet ar tokio išbandymo nusipelnė, čia jau visai kitas klausimas. Japonijos reakcija - tai organizuotumo ir planavimo triumfas prieš trečiojo pasaulio apsileidimą ir lakstymą susiėmus už galvos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA


Taip, žmonių žuvo daug, bet tikriausiai bet kurioje kitoje pasaulio šalyje jų žūtų dar daugiau. Japonai sugebėjo per labai trumpą laiką duoti pastogės ir maisto tiems, kieno namai sugriauti, ir akimirksniu pradėti gelbėjimo darbus. Britanijoje ar Indijoje, man rodos, vis dar būtų tariamasi, kuriais greitosios pagalbos automobiliais važiuoti į įvykio vietą, ir nusprendus pasirodytų, kad pasirinktas automobilis netinka, nes yra sugedęs.

Aš vis prisimenu tai, apie ką nedaugelis pagalvojo: kad Tokijo dangoraižiai siūbavo, bet nesugriuvo, kaip ir žadėjo jų konstruktoriai. Kai Rusijoje sugriūna akvaparkai ir be žemės drebėjimo, nes viskas nuvogta ir apgauta, o kur nors Malaizijoje ar Filipinuose per gaisrą žūva žmonės parduotuvėse, nes visi gaisriniai išėjimai užrakinti, o žmonių nenorima išleisti, kad ko nors nepavogtų, man labai įspūdinga matyti, kad tie technikos stebuklai išlaikė išbandymą. Šešiasdešimties aukštų luitas, sveriantis neįsivaizduojamą skaičių tonų, iš betono ir metalo, per žemės drebėjimą nebyrantis, o siūbuojantis, kaip augalas, man yra didesnis stebuklas, nei super-greiti traukiniai arba kosminiai laivai.

REKLAMA


O dar aš galvoju, kad japonams ir Japonijai tenka visiems pademonstruoti, kaip reikia atsakyti už savo įsitikinimus ir filosofiją: gamta ten yra pagrindinė religija, ir gamtos siautėjimas priimamas kaip neišvengiamybė, ir - man regis - labai daugelis rodo, kad zyzti ir skųstis yra nevalia, kad reikia kuo greičiau keltis ir kovoti už gyvenimą toliau. Nereikia pamiršti, kad tie žmonės tūkstančius metų gyvena ant ugnimi spjaudančio, spurdančio ir dažnai žudančio drakono nugaros. Ramaus gyvenimo trumpumas ir efemeriškumas jiems yra suprantamesnis ir priimtinesnis, nei mums.

REKLAMA


- Kokios įtakos pasauliui prognozės atrodo labiausiai vertos dėmesio?

- Daugelis sako, kad bus iš esmės peržiūrėtas požiūris į branduolinę energetiką. Nemanau, kad tai tiesa. Purtyti ir sprogdinti reaktoriai su palyginti nedideliu radiacijos išsiveržimu (nieko panašau į Černobylį - bet jei Fukušimoje būtų rusiškas RBMK tipo reaktorius, maža nebūtų pasirodę) įrodė savo saugumą, kuris niekuomet nebūna šimtaprocentinis.


Branduolinei energetikai alternatyvų nėra daug, o ekonomiškų alternatyvų - dar mažiau. Sparčiai augančios, intensyviai gaminančios ekonomikos privalo turėti daug ir pigios energijos. Vėjo malūnai ir saulės baterijos yra gerai, bet dar ilgai nesugebės tiekti patikimų energijos kiekių priimtinomis kainomis.


Japonijos įvykiai atsilieps mums visiems per draudimo kainas, nors mes to ir nesitikime. Mes dažnai primityviai galvojame: „Viskas sugriauta, automobiliai sutraiškyti, bet sumokės draudimas“. Draudimas sumokės, bet draudimas yra ne geroji fėja, spausdinanti pinigus. Japonijos nuostoliai kainuos dešimtis milijardų Japonijos draudimo bendrovėms ir visiems pasaulio rizikų perdraudėjams. Tos išlaidos bus mūsų mokamų draudimų įmokų dalis dar daugelį metų. Rizikų rinka - tai susisiekiančių indų rinka, nieko atskiro nėra, ir tai palies ir mus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų