REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Daugiau kaip pusė (54 proc.) lietuvių neturi lėšų atidėti taupymui, kita dalis galėtų taupyti, tačiau tik 26 proc. tai daro. Tokius duomenis atskleidė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu „Vilmorus“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.

REKLAMA
REKLAMA

Populiariausias taupymo būdas mūsų šalyje yra indėliai banke (24 proc.), antroje vietoje – santaupos, laikomos grynais pinigais (14 proc.), o trečioje – gyvybės draudimas, kurį yra pasirinkę 9 proc. apklaustųjų. Dalis gyventojų taupo kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, perka pigesnes prekes ir jas kaupia, manydami, kad ateityje jų kainos kils.

REKLAMA

Kaupimas grynaisiais populiariausias tarp jauniausio amžiaus žmonių, indėliai – tarp vyriausiųjų.

Pasak Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidento Artūro Bakšinsko, dalis gyventojų nurodo, kad netaupo, nes neturi tam lėšų, kita dalis atvirai pasisako, kad nežino priežasčių, kodėl turėtų taupyti, dar kitiems trūksta informacijos apie galimus taupymo būdus.

„Kalbant apie kaupimą senatvei, 70 proc. gyventojų tiki, kad užteks tik „Sodros“ pensijos, - teigė A. Bakšinskas. – Tačiau neabejotinai tik šių įmokų gyventojams neužteks, „Sodros“ įmokos galės užtikrinti tik iki 40 proc. gyventojo buvusio uždarbio, o skaičiuojama, kad reikėtų bent 70 proc.“, - spaudos konferencijoje dėstė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

REKLAMA
REKLAMA

Naujas šaldytuvas ar televizorius svarbiau nei pensija

Anot A. Bakšinsko, viena priežasčių, kodėl žmonės neskuba rūpintis savo ateitimi, yra pripratimas prie buvusios sovietinės santvarkos, kai vienintelis būdas užsitikrinti lėšas pensijai buvo įmokos „Sodrai“. „Tai, kad keičiasi demografinė situacija ir ateityje nebebus kam uždirbinėti pensijas, žmonėms vis dar nedaro didelio įspūdžio, jie tiki kažkokiais stebuklais, ar suranda kitų priežasčių, kur panaudoti atliekamas lėšas – vartojimas dažnai išlieka svarbesnis nei ilgalaikių poreikių užsitikrinimas“, - tvirtino A. Bakšinskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kaupimas pensijai gyventojų prioritetų skalėje yra vienas žemiausių. Vadinasi naujesnis šaldytuvas ar televizorius yra būtinesnis daiktas nei lėšų kaupimas senatvei“, - lietuvišką realybę apibūdino Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos komunikacijos darbo grupės vadovas Ernestas Skeberis.

Tam, kad gyventojas užsitikrintų sočią senatvę, pasak A. Bakšinsko, reikia ne tik legaliai dirbti ir gauti „Sodros“ pensiją bet ir pačiam kaupti papildomas santaupas arba daryti įtaką darbdaviams, kad jie papildomai kauptų per profesines sąjungas ar kitas organizacijas.

REKLAMA

Papildomai pensijai kaupia tik 23 proc. 25-55 m. amžiaus šalies gyventojų, nors beveik 30 proc. apklaustųjų, atskaičius būtinąsias išlaidas, kas mėnesį lieka daugiau nei 100 litų.

„Darome prielaidą, kad dauguma žmonių gyvena šia diena ir mano, kad ateityje jais bus finansiškai pasirūpinta. „Sodra“ po reformų tikriausiai nesugebės užtikrinti net pusės buvusio atlyginimo, tačiau gyventojai, net ir turėdami atliekamų lėšų, retai susimąsto, kad juos patys galėtų skirti sotesnei senatvei“, - teigė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų