REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dviprasmiškos kolegos užuominos, nepageidautinas dėmesys ar net „meilūs“ fiziniai veiksmai darbe gali būti traktuojami kaip seksualinis priekabiavimas, bet ne  visuomet išdrįstama apie prabilti garsiai. Lietuvoje vis dar manoma, kad kalbėti apie tai gėdinga, o ir viešinimas neigiamai atsilieps tik pačiai aukai. Seksualinį priekabiavimą darbe dvigubai dažniau patiria moterys, bet šiuolaikinėje visuomenėje šis reiškinys neaplenkia ir vyrų.

REKLAMA
REKLAMA

Seksualinis priekabiavimas prilygintas diskriminacijai

Kalbėdamas apie seksualinį priekabiavimą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistas Valdas Dambrava sakė: „Visuomenėje visais laikais sklandė daug įvairiausių mitų, ne išimtis ir seksualinis priekabiavimas. Vienas gajausių mitų, kad seksualinio priekabiavimo mūsų visuomenėje apskritai nėra. Čia panašiai, kaip mąstymas, kad Sovietų Sąjungoje nebuvo gėjų, nusikaltimų, sekso... Taip pat dažnai sakoma, kad pačios moterys skatina priekabiavimą ir pačios nori, kad tai vyktų, tad pačios kaltos dėl to, kas vyksta. Deja, realybė yra kitokia. Šiuo metu priimti du lygių galimybių įstatymai – vyrų ir moterų bei vienas bendras, kuriuose aiškiai nurodoma, kad seksualinis priekabiavimas yra diskriminacija.“

REKLAMA

Komentuodamas minėtųjų įstatymų formuluotes, pašnekovas pabrėžė, kad seksualiniu priekabiavimu laikomas nepageidaujamas seksualinio pobūdžio elgesys, išreikštas žodžiu, raštu ar kitais veiksmais. „Ypač norėčiau akcentuoti žodį „nepageidaujamas“, nes tai reiškia, kad egzistuoja prievarta, kuri negali būti toleruojama“, – kalbėjo specialistas.

Anot specialisto, yra buvę nemažai atvejų, kai paviešinus seksualinio priekabiavimo faktą, aukos nesusirado darbo Lietuvoje ir, neatlaikiusios įtampos, turėjo išvykti į užsienį: „Merginas atpažindavo gatvėje, komentarai, užuominos, pašaipos, intrigos... Postsovietinėje erdvėje vis dar gajus manymas, kad dėl visko kaltos pačios aukos. Tik Lietuvoje vis dar juokiamasi iš faktų apie seksualinį priekabiavimą, diskriminaciją, o užsienio šalyse į tai žiūrima  kitaip ir šis atotrūkis matyti. Pavyzdžiui, neseniai teko bendrauti su Nyderlandų ambasadore, kuri pasakojo, kad seksualinės orientacijos tolerancijos tema mes atsiliekame nuo kitų šalių apie 40 metų, vadinasi dar gyvename bitlų laikais“.

REKLAMA
REKLAMA

V. Dambrava prisiminė ir prieš keletą mėnesių vienai Rusijos televizijų duotą interviu seksualinio priekabiavimo tema: „Paklausiau jų, kodėl jūs iš taip toli atvykote, nejau Maskvoje negalima surasti panašių atvejų, o atsakymas buvo toks: „Ne, Rusijoje tokių dalykų nebūna“.

Kaip kad anksčiau nebuvo prostitucijos, nusikaltimo ar neįgaliųjų, taip iki šiol nėra seksualinio priekabiavimo. Manau, kad kada nors ledai bus pralaužti, žinoma, toms moterims bus labai sunku“.

Lietuvės bijo skųstis

Kalbėdamas apie situaciją Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, pašnekovas sakė: „Didelių skirtumų nėra. Tyrimų duomenys rodo, kad apie 20 proc. moterų darbe yra bent kartą gyvenime patyrusios seksualinį priekabiavimą. Kitose šalyse egzistuoja tokių pat problemų kaip ir Lietuvoje: seksualinio priekabiavimo faktą labai sunku įrodyti, iš anksto klijuojamos etiketės, kad kalta būtent „ji“, apie tai užsimena ir senųjų-naujųjų laikų folkloras „niekas kitas čia nekaltas, mergužėle, tu pati“. Didžiausias Lietuvos ir Skandinavijos šalių skirtumas yra tas, kad šių šalių moterys jaučiasi laisvesnės, emancipuotos ir nebijančios pasakyti ar parodyti, kad toks elgesys nepageidaujamas ir už tai joms niekas negresia.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovo teigimu, Lietuvoje moterys bijo pripažinti ir garsiai prabilti apie tokį faktą, nes nenori prarasti darbo ar gauti prastesnius įvertinimus mokslo įstaigose ir pan. „Dažniausiai bandoma išsisukti nesprendžiant pačios problemos. Nors realiai seksualinį priekabiavimą patiria darbe daug žmonių (juk 20 proc., tai penktadalis visų šalies dirbančiųjų), skundų pateikiama vos 1-2 per metus. Pavyzdžiui 2010-aisiais gavome tik du skundus.“

Pasak pašnekovo, net pateikus skundą dėl seksualinio priekabiavimo, šį faktą labai sunku įrodyti, o Lietuvoje trūksta šiuo klausimu ir pozityvios teismų praktikos.

REKLAMA

Seksualinį priekabiavimą darbe patiria ir vyrai

Dambravos teigimu, seksualinį priekabiavimą darbe patiria ir vyrai - tyrimai rodo, kad daugiau nei 10 proc. vyrų taip pat patiria seksualinį priekabiavimą. „Į mūsų tarnybą dėl seksualinio priekabiavimo kreipiasi ir vyrai, po konsultacijos jie savo skundus dažniausiai atsiima. Mes gyvename bendruomenėje, kurioje labai gajūs įvairūs stereotipai ir vyrai dažnai nesiryžta viešinti tokių įvykių bijodami, kad bus išjuokti, nesuprasti“,  – kalbėjo pašnekovas.

Jo teigimu, nereikėtų įsivaizduoti, kad seksualinis priekabiavimas išskirtinai susietas tik su galios santykiais ir gali priekabiauti tik įmonės vadovas prie sekretorės ar profesorius prie studentės – priekabiavimu laikomas bet koks nepageidaujamas seksualinio pobūdžio elgesys, nepaisant visuomeninių santykių, padėties, pareigų ir pan.

REKLAMA

Už seksualinį priekabiavimą – piniginės baudos

Į klausimą, kas gresia priekabiautojui pagal dabar Lietuvoje galiojančius įstatymus, pašnekovas atsakė: „Dėl padaryto pažeidimo galimas įspėjimas arba piniginė bauda nuo 100 iki 2 000 litų už pirmą kartą įvykdytą pažeidimą, o jei įvykis pasikartoja – bauda dvigubėja. Jei situacija yra ypač komplikuota, įvykio tyrimo medžiaga gali būti perduodama prokuratūrai. Straipsniai dėl seksualinio priekabiavimo yra ne tik Lygių galimybių įstatyme, bet Baudžiamajame bei Darbo kodeksuose, apie tokio elgesio netoleravimą užsimenama armijos bei šalies aukštųjų mokyklų statutuose.“

Pašnekovas užsiminė, kad apie 25-30 proc. patyrusiųjų seksualinį priekabiavimą darbe dėl šio fakto yra priversti keisti darbo vietą. „Jei pateikiamas skundas dėl seksualinio priekabiavimo, tas žmogus labai dažnai dėl to būna atleidžiamas iš darbo ir bylinėjamasi ne tik dėl priekabiavimo, bet ir dėl grąžinimo į darbą. Jei nustatoma, kad, tarkime, darbdavys buvo kaltas dėl seksualinio priekabiavimo fakto, tai jį iš pareigų turi teisę atleisti jo darbdaviai ir tai tampa savotiška grandinine reakcija“, – kalbėjo V. Dambrava.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų